Trijų penketų karta (g. 1950–1955)

Trijų penketų karta – rašytojai, gimę 1950-1955 m. Ši karta debiutavo apie 1975–1980 metus. Tai – angažavęsi avangardui, orientavęsi į XX a. pirmosios pusės užsienio ar XX a. pradžios rusų modernizmą, visuomeniški, o kartu maištingi rašytojai, kurių kūrybai būdingas jaunatviškas užmojis. Ryškiausi šios kartos atstovai: A. A. Jonynas, G. Patackas, N. Miliauskaitė, D. Kajokas, A. Grybauskas, V. Kukulas, G. Cieškaitė, V. Rubavičius, K. Platelis, R. Daugirdas. Pagrindinė šios kartos, kartais vadinamos viduriniąja, tendencija, perimta iš vyriausiosios kartos (Gedos, Martinaičio, Juškaičio, Vaičiūnaitės), – tai susikaupimas ties daikto estetika. Daiktas svarbus toks, koks yra: konkretus, „hiperrealistinis“, egzistenciškas. Daiktas nėra idėjos mediumas, bet objektas, savyje sukaupęs ir išreiškiąs būties sąrangą, visumos ir atskirybės grožį. Pagrindinė šios kartos kūrybinių ieškojimų kryptis – bandymai išplėsti kultūros lauką. Užsikrėsta kultūros kontekstų plėtros ar pertvarkymo idėja. Daugelis rašytojų palinko į šiuolaikines kultūros vaizdinių interpretacijas, naudojo deformacijos, nužeminimo principą. Jaunųjų rašytojų starto aikštelė ir išbandymų vieta tapo vakarietiška poezija arba proza. Galima sakyti, kad už kiekvieno jaunojo kūrėjo nugaros stovėjo koks nors Vakarų poetas, rašytojas ar kūrybos modelis: Rilke, Poundas, Eliotas, Lorca, Baudelaire'as, Kafka, Hesse, Audenas, Eliotas, Bobrowskis, Mischaw, Williamsas. Maištingieji kūrėjai, būdami jauni ir turėdami geros pasaulinės literatūros pavyzdžius, drąsiai ir laisvai plėtojo erotinę vaizduotę. Į kūrybą įtraukiami kasdienybės paveikslai, kasdienio žmogaus būvis, besiskleidžiąs miestiškoje aplinkoje. Kūryboje gyva visuomenės bei žmogaus egzistencijos absurdo tema, kuri išsakoma pasitelkus užuominų, kodų, parabolių kalbą. Ypač akivaizdi minties slinktis nuo erotinės vaizduotės iki egzistencijos absurdo parabolių. Dešimtajame XX a. dešimtmetyje buvo pastebima antroji šios kartos banga (Kajokas, Miliauskaitė, Marcinkevičiūtė, Kelmickas, Gailius, Jonauskas, Biržinytė, Kalanavičius). Ilgai tylėję, tuo metu jie tvirtai įžengė į brandžios kūrybos teritoriją. Antrosios bangos kūryboje „Aš“ figūra tampa itin abstrahuota, redukuota. Siekiama asmens patirtį pridengti, kalbėti ne asmeniškai, o kurti universalias žmogaus situacijas. Vietoj aš atsiranda tu (Miliauskaitė). Į mąstymo centrą keliama nušvintančios išminties akimirka (Kajokas), gamtos (Jonauskas, Kalanavičius) ar daiktų (Miliauskaitė) stebėjimas, kalbinė ir figūratyvioji baltų kultūros būtis (Braziūnas). Atvirai egocentriškoji saviraiška traukiasi į paraštes, bet išlieka kaip svarbus lyrinės tradicijos pėdsakas.

Apie trijų penketų kartą:
Elena Baliutytė. Apie pasaulį asmeniškai ir pilietiškai: lietuvių eseistika 2005–2007 metais (Balbierius, Degėsys) (2008)
Audinga Tikuišienė. Sunku būtų išskirti tris pagrindines kartas (2005)
Dalia Jakaitė. 50-ųjų kartos poetų kūryba. Pagrindinės estetinės tendencijos (2003)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (1)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (2)
Vytautas Kubilius. Nuo „Atlydžio“ iki Nepriklausomybės (Miliauskaitė, Jonynas, Patackas, Grybauskas, Cieškaitė, Platelis) (1996)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (Jonynas, Kajokas, Gailius, Jonutis) (1992) (1)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (Jonynas, Kajokas, Gailius, Jonutis) (1992) (2)
Valdemaras Kukulas. Pasaulis tam, kad jį aprašytum (Patackas, Braziūnas) (1992)

Apie trijų penketų kartos autorius ir jų kūrybą:

ALIS BALBIERIUS
Jūratė Baranova. Pasaulio ir melancholijos grožis (Alis Balbierius. Trobelė ant debesies, 2006)
Vaiva Kuodytė. Civilizacijos ir gamtos sandūra (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Paulina Žemgulytė. Labiausiai įsiminė peizažai ir laikas (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Valdemaras Kukulas. Laimingo poeto eilėraštis (Alis Balbierius, Delno irklas, 1986)

VLADAS BRAZIŪNAS
Viktorija Jonkutė. Svečiuose pas poetą Vladą Braziūną (2008)
Elena Baliutytė. Poezijos imperijos pilietis (Vladas Braziūnas. Vakar yra rytoj, 2007)
Ingrida Korsakaitė. Knygos grožį gali lemti vien juodos raidės baltame popieriuje (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Kęstutis Nastopka. Būtasis nebaigtinis, o prancūziškai – imparfait (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Liudvikas Jakimavičius. Svalios ar Svano pusėj? (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Atitokti žydint debesims (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)

RIMAS RUROKAS
Leokadija Sušinskaitė. Rudens ir liūdesio poetas (apie Rimą Buroką) (2007)

GRAŽINA CIEŠKAITĖ
Rasa Norvaišaitė. Evangelijos pagal Joną parafrazės Gražinos Cieškaitės poezijoje (2005)
Donata Mitaitė. „Skauda likimą kaip dvasią...“ (Gražina Cieškaitė. Antgamtėje klajojanti šviesa, 2002)
Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj (Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžinybės, 1997)
Kęstutis Nastopka. Jausmo išmintis (Gražina Cieškaitė. Tylos žydėjimas, 1975)

GINTAUTAS DABRIŠIUS
Gintarė Bernotienė. Kuo matuoti ilgą žuvį (Gintautas Dabrišius. Ilga žuvis, 2007)
Castor&Pollux. Vaikiškai žmogiška (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Robertas Keturakis. Tik ne į Dievo langus (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Rimantas Kmita. Tas, kurio nėra (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Valdemaras Kukulas. Prarasta geros knygos galimybė (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)

ROMAS DAUGIRDAS
Vitas Areška. Poetinio labirinto iššifruoti nebūtina (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Lina Čekauskaitė. Palaiminga Romo Daugirdo aklavietė (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Vaiva Kuodytė. Trys Romo Daugirdo „niekad“ dimensijos (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Pranas Visvydas. Galima smagiai traiškyti prasmę (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Castor&Pollux. Trys niekad už Petrą (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Benediktas Januševičius. Beveik užbaigtas tekstas apie „punktyrą“ (Romas Daugirdas. Punktyras, 2002)

JUOZAS ERLICKAS
Juozas Erlickas: „Jei galvočiau, ką rašau, nieko parašyt negalėčiau“ (2007)
Aleksandra Fomina. Knyga visų socialinių sluoksnių skaitytojams (Juozas Erlickas. Bajorų, 2007)
Sigitas Parulskis. Nauji Juozapo nuotykiai Lietuvoje ir Europoje (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Aleksandra Fomina. Juozas Erlickas – naujųjų laikų kinikas (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Ramutė Dragenytė. Apreiškiu apreiškimus (Juozas Erlickas. Apreiškimai, 2003)

DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ
Eugenijus Ališanka. Juodi kvadratai, arba Meilės palimpsestai (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, 2007)
Aleksandra Fomina. Muilo opera (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Vilis Normanas. Meilės ir mirties kvadratas (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Castor&Pollux. Skausmo pardavėja Dalečka (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Aleksandra Fomina. Apgailėtina „anarchistė“, arba bėgimas nuo gero gyvenimo (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Castor&Pollux. Esminis instinktas (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Nida Gaidauskienė. Autoportretas su Cvetajevos žiedlapio draiskana (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Valdemaras Kukulas. Moteris – imperijos, bet kieno ta imperija? (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)

ANTANAS A. JONYNAS
Antanas A. Jonynas. Miestas, prie kurio norisi priglusti (2008)
Audronė Meškauskaitė. Iliustruota literatūrinės senatvės enciklopedija (A. A. Jonynas. Paskutinės dienos Itakėje, 2007)
Jūratė Baranova. Poetinės meditacijos laiko tema (Antanas A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Valentinas Sventickas. Jeigu poezija yra liga, tai – atkrytis (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Viktorija Šeina. „…dar nulaikančios nuovargį valandos“ (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)

RAIMONDAS JONUTIS
Vladas Braziūnas. Visuma, pasirengusi būti (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)
Marius Burokas. Eilėraščiai tarp kažko ir abipus kažko (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)

DONALDAS KAJOKAS
Donaldas Kajokas. Gyvenimas – laimingas sapnas (2007)
Castor&Pollux. Apie gero poeto blogą prozą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Kazašo tapatybės paieška (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Jūratė Sprindytė. Nedrungnas požiūris į „Kazašą“ (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Antanas Šimkus. Pamintijimai apie Kazašą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Karolis Baublys. Į sielą įsėlinęs ūkesys (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Castor&Pollux. Atgauk jėgas! (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Edvardas Čiuldė. Prasmingas neadekvatumo iššūkis (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Nida Gaidauskienė. Šeštas uo septintą nuomario dieną (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Gediminas Kajėnas. Meditatyvumas - kaip poetinio nemąstymo forma. D. Kajoko meditacijų paraštės (2004)
Audinga Peluritytė. Vien gėlės yra išmintingos (Donaldas Kajokas. Lietaus migla Lu kalne, 2002)

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ
Castor&Pollux. Intoksikacija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Erika Drungytė. Tvarkos poezija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Valdemaras Kukulas. Alyvos už dėkui (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...kad menas įkvepia gyvent tikrovėj mus“ (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)

NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ
Sigitas Geda. Apie jos gyvenimą, persefones, poeziją (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Jurga Ivanauskaitė. Jerichono rožė Nijolei (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Kornelijus Platelis. Buvimo paslaptis (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Aušra Tamaliūnaitė. Vertybės samprata: Nijolės Miliauskaitės fenomenas (2003)
Kęstutis Nastopka. Moteriška mitologija (Nijolė Miliauskaitė, Eilėraščiai Persefonės palydai) (2002)
Rimvydas Šilbajoris. Nijolė Miliauskaitė – sudėtingo paprastumo poetė (Nijolė Miliauskaitė. Sielos labirintas, 1999)
Liudvikas Jakimavičius. Monotipijos su vaikystės žolynų kvapais (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Sigitas Parulskis. Švari poezija, iškelianti labai seniai užmirštus potyrius, atsiminimus (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Sigitas Geda. Tai, kas kalba iš prigimties (apie Nijolės Miliauskaitės kūrybą) (1989)
Judita Vaičiūnaitė. Lyg peteliškė iš kokono (Nijolė Miliauskaitė. Uršulės S. portretas, 1985)

GINTARAS PATACKAS
Castor&Pollux. Naktis su devyniais lavonais (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Tautvydas Nemčinskas. Po įkvėpimo – iškvėpimas? (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Bambukais apsimetęs liūdesys (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Castor&Pollux. Tūlikų ir albumų poetika (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Valentinas Sventickas. O buvo mūšis... (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Žmonių stebėjimas pagal „Namų Patacką“ (2005)
Benediktas Januševičius. Apie „dviveidį“ (Gintaras Patackas. Dviveidis Janas, 2002)
Kęstutis Nastopka. Poezijos lygtys (apie Gintaro Patacko kūrybą) (1991)
Rimvydas Šilbajoris. Išvarymas iš rojaus (Gintaras Patackas. Išvarymas iš rojaus, 1981)

KORNELIJUS PLATELIS
Hierarchijų truputį gaila. Poetą Kornelijų Platelį kalbina literatūrologė Audinga Peluritytė (2004)
Edvardas Čiuldė. Neinterpretabilumo keblumai (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Audinga Peluritytė. Kelionė į amžinąjį pavasarį (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Inga Urbonavičiūtė. Nusigyvenusio arkangelo balsas (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)

ROLANDAS RASTAUSKAS
Rolandas Rastauskas. Mano tėvynė yra frazė, liaudiškai šnekant – sakinys (2006)
Sigita Bartkutė. Metimas (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Ramutė Dragenytė. Aktorius sugrįžo (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Giedrė Kazlauskaitė. Gelbstint sakinio eilinį (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Irena Šerytė. Žvilgsnis į RoRa pasaulį (Rolandas Rastauskas. Kitas pasaulis, 2004)

VYTAUTAS RUBAVIČIUS
Vytautas Rubavičius. Gyvenimas po samurajaus kalavijo šviesa (2007)
Jūratė Baranova. Daiktų skambesys ir poeto tyla (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)
Neringa Mikalauskienė. Recenzijų ilgesys ir tekstų kalba (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)

Trijų penketų kartos atstovų kūryba:
Alis Balbierius (g. 1954)
Vladas Braziūnas (g. 1952)
Rimas Burokas (1953-1980)
Gražina Cieškaitė (g. 1951)
Gintautas Dabrišius (g. 1950)
Romas Daugirdas (g. 1951)
Liutauras Degėsys (g. 1953)
Juozas Erlickas (g. 1953)
Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952)
Antanas A. Jonynas (g. 1953)
Raimondas Jonutis (1955-1996)
Donaldas Kajokas (g. 1953)
Edmondas Kelmickas (g. 1954)
Tautvyda Marcinkevičiūtė (g. 1955)
Nijolė Miliauskaitė (1950-2002)
Gintaras Patackas (g.1951)
Kornelijus Platelis (g. 1951)
Rolandas Rastauskas (g. 1954)
Vytautas Rubavičius (g. 1952)