tekstai.lt

literatūrinės kartos
Literatūrinės kartos - Contents
Trijų aštuonetų karta (g. 1978–1988)
Juodrastis-Nr2.indd
888 kartaTrijų aštuonetų karta – tai 1978-1988 metais gimę poetai ir prozininkai, debiutavę maždaug 1998-2008 metais. Kitaip tariant, tai pati jauniausia ir dar toli gražu neišsikristalizavusi karta, kurios kai kurie atstovai, net jei ir gana ryškiai reiškiasi literatūriniame pasaulyje, dar nėra išsileidę nė vienos knygos. Iš tokių autorių būtų galima paminėti Gabrielę Labanauskaitę, Tomą Andriukonį, Vaivą Grainytę, Luką Miknevičių, Emilį Milkevičių, Domantą Razauską, Gediminą Kajėną ir kt. Dažniausiai šią kartą reprezentuoja autoriai, išleidę vieną savo kūrybos knygą – tai Indrė Valantinaitė, Jurgita Butkytė, Paulius Norvila, Petras P. Gintalas (1983-2002), Aušra Kaziliūnaitė, Tomas Taškauskas, Agnė Biliūnaitė. Bene vieninteliai Agnė Žagrakalytė ir Donatas Petrošius lietuvių poezijos bibliografiją papildė savo antrosiomis knygomis. Trijų aštuonetų karta – tai karta, skirtingai nei ankstesnioji, nelinkusi burtis (bent jau kol kas) į jokius literatūrinius sąjūdžius ar grupes, išsakančias savo kritišką požiūrį esamos poetinės kūrybos atžvilgiu ir išreiškiančius tam tikrą savo išskirtinumą, taip tarsi tęsiant modernistinės manifestuojančios laikysenos paradigmą. Tiesa, A.Biliūnaitė kartu su Julium Žėku įkūrė eksperimentinę poeziją propaguojančią grupę ar judėjimą „Sintezija“, tačiau šis projektas nukreiptas ne į literatūrinės visuomenės ir jos kūrybinių gairių kritiką, o tiesiog į bandymus praplėsti poezijos perteikimo ribas, pastarąją sintezuojant su aiškiai postmodernistinėmis formomis – video menu, įvairiomis akustikos priemonėmis, performansu, šiuolaikiniu šokiu ir t.t. Apibendrinti pastarosios poetines tendencijas, kada ją reprezentuoja toks didelis skaičius skirtingų autorių, būtų gana sudėtinga. Čia gali reikštis ilgi, išoriškai „beaistriai“ pasakojimai, kur poetinė kalba perteikiama komplikuotais žodžių ryšiais, semantinėmis properšomis, prasilenkimais, tarpais, kur eilėraštis atrodo kaip vienoje plokštumoje išdėstytų vaizdų seka, kaip montažas, žaidimas alogišku sintaksės sukiniu (D. Petrošius). Kitur veriasi moters prigimties klodai, šiuolaikinis visuomenės nerimas, grakšti, kiek lėtoka femme fatalle romantika, staigūs šuoliai į fiziologinius niuansus, kur nevengiama eksperimentuoti, subtilumą jungti su ryškesne, drastiškesne kalbėsena (I. Valantinaitė). Dar kitur drąsiai veriasi tiek išorinis, tiek vidinis moteriškasis ekshibicionizmas. Laisvumas, drastiškumas, konvencionalumas byloja apie norą išsprūsti iš vyraujančių socialinių ir kultūrinių stereotipų, nebūti vyrų kuriamos istorijos objektais. Ryškus tampa noras tapti nereprezentuojama moterimi. Taip pat svarbiais poetinio kalbėjimo bruožais tampa įmantrumas, išdaigi, pokštaujanti vaizduotė, (auto)ironija, kuri balansuoja ties lengvo humoro ir sarkazmo riba  (A. Žagrakalytė). O štai P. Norvila, pamiršdamas bet kokias postmodernisto įmantrumo kaukes, imasi elementaraus eiliavimo, atsigręždamas į grynąją modernistinę poezijos tradiciją – H. Radauską, A. Marčėną, T. Venclovą. Trumpai tariant, pažvelgus į kai kurių autorių kūrybą, galima teigti, jog jie, nors ir yra išleidę tik po vieną knygą, tačiau savo vieninteliuose rinkiniuose jau spėjo perteikti savitą požiūrį, pajautimo ir suvokimo perspektyvą bei kalbėjimo būdą.

JURGITA BUTKYTĖ (g. 1978)
Jurgita Butkytė. Eilėraščiai iš rinkinio „VORATINKLIAIS APSIGOBUSIOS“ (2005)
Castor&Pollux. Absurdiškas absurdas (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Ernesta Juknytė. Voratinkliais apsigobę eilėraščiai (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Savitai generuota kalba (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Jurga Lūžaitė. Poezijos voratinkliuose (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Neringa Mikalauskienė. Liūdnas malonumas voratinklius nubraukus (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Donatas Paulauskas. Voratinkliais apsigobusi Jurgita Butkytė (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Eugenijus Striaukas. Debiutinė branda (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)

GEDIMINAS KAJĖNAS (g. 1978)
Gediminas Kajėnas. EILĖRAŠČIAI (2009)
Gediminas Kajėnas. Kaip galima gyventi (2005)
Gediminas Kajėnas. Kaltės apologija (2005)
Gediminas Kajėnas. Labas, kaip gyveni (2005)
Gediminas Kajėnas. Mano baimės šventovė (2005)
Gediminas Kajėnas. Maži stebuklai (2005)
Gediminas Kajėnas. Eilėraščiai (2004)

DONATAS PETROŠIUS (g. 1978)
Donatas Petrošius. Eilėraščiai iš rinkinio „AORISTAS“ (2009)
Donatas Petrošius. Eilėraščiai iš rinkinio „IŠ TVERMĖS D“ (2004)
Donatas Petrošius. Turint gerų idėjų, galima ir iš viso nieko neveikti (interviu, 2005)
Elena Baltutytė. Įsislaptinusi poezija (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Marius Burokas. Aštrus poetinis regėjimas (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Gediminas Kajėnas. Nežinia K, arba kol gyvas, niekuo negali būti tikras (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Vaiva Kuodytė. Pasaulis pagal Donatą Petrošių (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Aidas Marčėnas. Iš didžiosios d, iš oriosios O (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Viktorija Šeina. Apie (iš)tvermės dėsnį (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)

LINAS KRANAUSKAS (g. 1979)
Linas Kranauskas. Raštininko jaunų dienų portretas, arba Apsivalymas (2006)
Linas Kranauskas. EILĖRAŠČIAI (2005)
Linas Kranauskas. Raiddribsnių briketas, arba Kaip teisingai persikraustyti iš trijų dimensijų į dvi (2003)

AISTĖ PTAKAUSKAITĖ (g. 1979)
Aistė Ptakauskaitė. MONSTRAS (2003)
Aistė Ptakauskaitė. NAUJA VIETA (2003)
Aistė Ptakauskaitė. SOLIPSISTĖ (2003)
Laima Vincė. Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms (Aistė Ptakauskaitė. Nerealios atostogos, 2008; (Ne)saugus žaidimas, 2009)
Aistė Ptakauskaitė. Mano tekstai – savotiška laikmečio dokumentika (interviu, 2004)
Pirmoji A. Griciaus premija įteikta A. Ptakauskaitei (2004)
Marius Burokas. Galėtų rašyti humoreskas estradai (Aistė Ptakauskaitė. Ieškau darbo, 2003)
Gediminas Kajėnas. Madingi stereotipai ir skilusi mintis (Aistė Ptakauskaitė. Ieškau darbo, 2003)

AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ (g. 1979)
Agnė Žagrakalytė. Eilėraščiai iš rinkinio „VISA TIESA APIE ALISĄ MELER“ (2008)
Agnė Žagrakalytė. Laidotojai (2007)
Agnė Žagrakalytė. Pelargonija (2005)
Agnė Žagrakalytė. Šernė (2005)
Agnė Žagrakalytė. Dedalė (2005)
Agnė Žagrakalytė. Balkonai (2003)
Agnė Žagrakalytė. EILĖRAŠČIAI (2003)
Jauna poetė Agnė Žagrakalytė rašydama žaidžia ir šoka (interviu, 2008)
Gintaras Bleizgys. Romanas (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Erika Drungytė. Alisos rūmas virš bedugnės (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Darius Pocevičius. Poetiniai lietuviškos lolitos žaidimėliai emigracijoje (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Aurelija Stankutė. Nušauti negalima t e/i kėti (Agnė Žagrakalytė. VISA TIESA APIE ALISĄ MELER, 2008)
Živilė Petkevičiūtė. Knygos kodas – žaidimo logika (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Viktorija Šeina. Na pažaiskime, kad... (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Agnė Žagrakalytė. „Noriu spalvoto gyvenimo“ (interviu, 2007)
Agnė Žagrakalytė. Apie orą, buitį ir mirtį (2004)
Marius Burokas. Sumaniai suplaktas kokteilis (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Gediminas Kajėnas. Laumiškumo ženklai (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Gabrielė Labanauskaitė. Moteriškosios reprezentacijos A. Žagrakalytės poezijoje (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)

ALEKSANDRA FOMINA (g. 1980)
Aleksandra Fomina. Apsakymai (2007)
Aleksandra Fomina. Apsakymai (2004)
Aleksandra Fomina. Apsakymai iš rinkinio „NEPAPRASTOJI PADĖTIS“ (2004)
Aleksandra Fomina. FANABERIJA (2003)
Elena Bukelienė. Sėkmingas debiutas (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Marius Burokas. Gyva, graži ir mergaitiška proza (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Renata Šerelytė. Kai feminizmas virsta karu (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Petras Venclovas. Paprastoji padėtis (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ (g. 1980)
Ramūnas Gerbutavičius. Poetę G. Kazlauskaitę suformavo heteros (interviu, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė: „Aš pati turbūt rašiau paauglėms suaugusiose moteryse...“ (interviu, 2009)
Gintaras Bleizgys. Tų pėdkelnių, sklidinų moteriškumo (Giedrė Kazlauskaitė. HETERŲ DAINOS, 2008)
Renata Šerelytė. Neiššifruojamos heteros (Giedrė Kazlauskaitė. Heterų dainos, 2008)
Agnė Žagrakalytė. Bobinčius (Giedrė Kazlauskaitė. HETERŲ DAINOS, 2008)
Giedrė Kazlauskaitė: Kūrybinė drąsa ir baimė (interviu, 2007)

GABRIELĖ KLIMAITĖ (g. 1980)
Gabrielė Klimaitė. BĖGANČIOS AKYS (2005)
Gabrielė Klimaitė. ESMĖ ARBA TAI, KAS Į JĄ PANAŠU (2005)
Gabrielė Klimaitė. GOBELENAS (2005)
Gabrielė Klimaitė. KAPAS IR AŠ (2005)
Gabrielė Klimaitė. KATINAS (2005)
Gabrielė Klimaitė. KŪNUI (2005)
Gabrielė Klimaitė. LEDINĖ GALVA (2005)
Gabrielė Klimaitė. NEIMS (2005)
Gabrielė Klimaitė. SUGRĮŽĘ DRAUGAI (2005)
Gabrielė Klimaitė. TROLICUS VILNENSIS (2005)
Gintarė Adomaitytė. Debiutas: Klaipėda–Vilnius– ... (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Laura Sintija Černiauskaitė. Liūdnas malonumas irgi yra malonumas (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Gitana Gugevičiūtė. Malonumo apžiūrėjimas (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Goda Lučiūnienė. Krūmas vidur kovos lauko (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Jurga Lūžaitė. Lengva, žaisminga, anarchiška proza (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Eugenijus Striaukas. Erudicija dar neatstoja talento (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Petras Venclovas. Tarp novelės ir esė (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)

GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ
Gabrielė Labanauskaitė. Avaspo live News (video, 2009)
Gabrielė Labanauskaitė. Melomaniškas himnas grafomanams (2005)
Gabrielė Labanauskaitė. EILĖRAŠČIAI (2005)
Gabrielė Labanauskaitė. Menas be klouno nosies (interviu, 2009)
Šviežiena: AVaspo. Eksperimentinės akustikos, noise‘o, minimal, trip-hopo mišrainė (2009)
Mindaugas Peleckis. Prigesinta „Apelsinų“ simfonija (interviu su Gabriele Labanauskaite, 2008)
Rudenį poetai nekrenta. Interviu su festivalio „Tarp 08“ organizatore Gabriele Labanauskaite (2008)

JULIUS ŽĖKAS (g. 1980)
Julius Žėkas. EILĖRAŠČIAI (2005)

AGNĖ BILIŪNAITĖ (g. 1981)
Agnė Biliūnaitė. EILĖRAŠČIAI (2005)
Agnė Biliūnaitė. Ne mes renkamės žodžius (interviu, 2009)
Agnė Biliūnaitė. „Sintezija“ – meno sąjūdis, teigiantis menų bendrystę (2008)
Benediktas Januševičius. Margas Agnės Biliūnaitės dievas (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)
Birutė Mumėnaitė. Kai sufleriai miega (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)
Darius Pocevičius. Patvirkusi geiša rūstaus samurajaus pavidalu (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)

LAURYNAS RIMŠEVIČIUS (g. 1981)
Laurynas Rimševičius. EILĖRAŠČIAI (2005)

PETRAS P. GINTALAS (1983-2002)
Petras P. Gintalas. Aklas vanduo supranta skausmą, kurį aš pažinau (2004)
Ramunė Brundzaitė. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (2008)
Regina Katinaitė-Lumpickienė. Poezijos pavasaris Naisiuose (Petrui P. Gintalui įteikta Zigmo Gėlės premija, 2008)
Castor&Pollux. Liūdna (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)

VAIVA GRAINYTĖ (g. 1984)
Vaiva Grainytė. PASAKOJIMAI (2005-2008)
Vaiva Grainytė. POEZIJA (2006-2008)
Vaiva Grainytė. TRUMPOJI PROZA (2005-2007)
Vaiva Grainytė. POEZIJA (2002-2005)
Liudas Gustainis. Menas nėra aukščiau už gyvenimą. Virtuali diskusija su V. Grainytės eilėmis (2005)

LUKAS MIKNEVIČIUS
Lukas Miknevičius. Tuštuma (2007)
Lukas Miknevičius. Apie grįžimą ir karves (2005)
Lukas Miknevičius. Cirkas (2005)
Lukas Miknevičius. Paslapties ieškotojas (2005)
Lukas Miknevičius. EILĖRAŠČIAI (2005)
Vonioje. Lukas ir ars poetica (2008)

INDRĖ VALANTINAITĖ
Indrė Valantinaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „Žuvim ir lelijom“ (2006)
Alisa televizijos šalyje – Indrė Valantinaitė (interviu, 2008)
Karolis Baublys. „Vampyrai lakavo man kojų nagus“ (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Castor&Pollux. Mis sublimacija (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Ramutė Dragenytė. Pirmas kartas (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Linas Kranauskas. Poezijos pilotė (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Rima Malickaitė. Tapatybės paieškos  (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...Panai šukuodavo mano kaltūnus...“ (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)

EGLĖ SAKALAUSKAITĖ (g. 1985)
Eglė Sakalauskaitė. Žmogeliukas rūke. Novelė (2009)
Eglė Sakalauskaitė. Undinėlės. Novelė (2008)
Eglė Sakalauskaitė. Ištraukos iš mini romano „ŽALČIŲ KARALIENĖ“ (2006)
Ramunė Brundzaitė. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (2008)
Alfredas Guščius. Pačiam iš savęs ir kitų. Apie leidyklos „Versus aureus“ pirmųjų knygų seriją „Debiutai“ (2008)
Gintarė Adomaitytė: Gal iš sapnų, gal iš svajonių (Eglė Sakalauskaitė. Žalčių karalienė, 2006)
Darius Pocevičius: Eglė perrašė Eglę (Eglė Sakalauskaitė. Žalčių karalienė, 2006)

PAULIUS NORVILA (g. 1986)
Paulius Norvila: „Didžiausia jauno poeto yda ir nuodėmė – rašymas“ (interviu, 2006)
Marius Burokas. Vienos temos variacijos (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Liudas Gustainis. Suprantu nerišliai, bet baltai – žiema (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Neringa Mikalauskienė. Kelių eilučių poetas (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Poilsiaujanti poezija (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)

TOMAS TAŠKAUSKAS (g. 1986)
Tomas Taškauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „Audrapaukščio monologas“ (2008) (1)
Tomas Taškauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „Audrapaukščio monologas“ (2008) (2)
Tomas Taškauskas. Giesmių giesmė (2008)
Tomas Taškauskas. Dvylika tekstų (2006)
„Debiutų“ serijos poezijos skaitymai: Tomo Taškausko „Audrapaukščio monologas“ (2008)
Tomo Taškausko „Audrapaukščio monologas“: poezija lyg vėjo pėdsakas ant vandens (2008)
Algimantas Lyva. Ištikimas jaunatviškam maištui (Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas, 2008)
Ramunė Brundzaitė. Stipriai lietingas poetinis krikštas (Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas, 2008)
Ramunė Brundzaitė. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (2008)

AUŠRA KAZILIŪNAITĖ (g. 1987)
Aušra Kaziliūnaitė. Shoes (video, 2009)
Aušra Kaziliūnaitė. EILĖRAŠČIAI (2008)
Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „PIRMOJI LIETUVIŠKA KNYGA” (2007)
Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai iš ciklo „DAILININKŲ SKIAUTĖS” (2007)
Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai iš ciklo „KĖ-DĖ” (2007)
Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai iš ciklo „MENO-PAUZĖ” (2006)
Aušra Kaziliūnaitė. Eilėraščiai iš ciklo „NUBĖGO VANDENYS” (2005)
Ramunė Brundzaitė. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (2008)
Castor&Pollux. Pirmoji pavykusi PK (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
Ramutė Dragenytė. Knyga iš chaoso (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
Violeta Šoblinskaitė-Aleksa. Priešgynos pietūs: kepsnys ir desertas (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
„Pirmosios lietuviškos knygos“ autorę Aušrą Kaziliūnaitę kalbina Evaldas Galinis (2007)

Trijų ketvertų karta (g. 1934–1944)

Trijų ketvertų karta 19341944 metais gimę rašytojai. Tai karta, debiutavusi, anot Vytauto Kubiliaus, „Prahos pavasario“ griuvėsiuose. Ji įžengė į literatūrą, nebesišarvuodama marksistine ideologija, buvo kupina ironiško skepticizmo, sielvartingo maištavimo ir globalinės katastrofos nuojautų. Tuo metu pradėjo stipriai vystytis vadinamoji Ezopo kalba su viltimi, kad tarybinės sistemos ideologai jos nesupras, o skaitytojas suvoks joje užslėptą mintį. Poezijoje stipriai imama vystyti simbolinių sugestijų, asociacijų, užuominų, reikšmingų nutylėjimų technika, perimamos tiek Vakarų poezijos formos, tiek egzodo lyrikos patyrimas, pvz., Marcelijus Martinaitis ranka persirašinėja Kazio Bradūno rinkinius, o Sigitas Geda – Henriko Nagio ir Alfonso Nykos-Niliūno knygas. Poezijoje akivaizdžiai randasi dar Vytauto Bložės plėtota siurrealistinių vaizdų poetika, reflektuojanti pokario žmogaus egzistencijos absurdą. Būtent ši stilistika – daugiau ar mažiau – traukė vadinamosios trijų ketvertų kartos poetus, kurie išmoko maišyti pojūčių vitalizmą ir metafizinę paslaptį, filosofinį rečitatyvą ir parodiją, kultūrinių įvaizdžių simbolinį šifrą ir džiazinį sinkopinį ritmą. Tai ypač ryšku S.Gedos poezijoje, kurio lyrikoje, anot V.Kubiliaus, metaforos atskyla nuo lyginimų pagrindo ir tampa savarankiškais veikėjais. Jei E.Mieželaitis žmogų buvo pastatęs visatos viršūnėje, tai S.Gedai žemė, kosmosas ir žmogus stovi tame pačiame lygmenyje kaip lygiaverčiai partneriai. Poetės J.Vaičiūnaitės meninis credo – sujungti tapybinį štrichą su muzikos stichija, kad visi daiktai atsidurtų tikrovės-netikrovės plotmėje. Algimantui Mikutai atrodo, kad pasaulį reikia ne metamorfizuoti, o apmąstyti. Tokiu būdu, eilėraštyje tikrovė iškyla kaip priešybių grumtis, kurią stebi ir vertina ironija. M. Martinaitis labiausiai išgarsėjo su rinkiniu Kukučio baladės (1977). Čia rafinuotam literatūrinės frazės glotnumui priešinama stačiokiška liaudiško primityvizmo gaida, randasi mito transformacijos ir absurdo elementai. Kiti šios kartos autoriai, ryškiau pademonstravę savitą požiūrį į pasaulį ir kalbą, yra Jonas Jackevičius, Robertas Keturakis, Vladas Šimkus, Alfonsas Andriuškevičius, Jonas Strielkūnas, Algirdas Verba ir kt.

Apie trijų ketvertų kartą:
Dalia Jakaitė. 30-ųjų kartos poezija: V.P. Bložė, S. Geda, T. Venclova, J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis, J. Strielkūnas (2003)
Dalia Jakaitė. Istorinės savimonės raiška naujausioje 30-50-ųjų kartos prozoje (2003)

Apie trijų ketvertų kartos autorius ir jų kūrybą:

ALGIMANTAS MIKUTA
Algimantas Mikuta. Šaknys ir lapai (interviu, 2007)
Vitas Areška. Kandi pašaipa laikui, menui ir sau (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Castor&Pollux. Kaip Satyras tapo Pumpadrickiu (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Rima Malickaitė. Apie apgaulingumą (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Irena Slavinskaitė. Atskaitos taškai (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Po pasaulį su poezija. Su rašytoju Algimantu Mikuta kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2003)
Vitas Areška. Polemika su naujuoju laiku (Algimantas Mikuta. Aštuoneiliai, 2002)

BRONIUS RADZEVIČIUS
Audinga Satkūnaitė. Nuo skaitytojų nuslėptos aistros, arba tikrieji „Priešaušrio vieškeliai“ (2008)
Mindaugas Grigaitis. Akistata su neįmanomybe. Subjekto identiteto krizės ženklai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2006)
Dainius Vaitiekūnas. Pasakojimai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2000)

VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA
Vytautas Kaziela. Vytautas Vilimas Skripka – Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2008)
Castor&Pollux. Kaip eigulys poetu patapo (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Laimantas Jonušys. Vytauto Skripkos eilės (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Aleksandras Šidlauskas. Džiaugsmo ir skausmo poezija (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Marius Burokas. Lyg brūkštelėjimas, lyg kirtis (Vytautas Vilimas Skripka. Ramu kaip prieš mirtį, 2005)

JONAS STRIELKŪNAS
Gabrielė Labanauskaitė. Kam skambina varpai? (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Valentinas Sventickas. Dvylikta (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Justinas Žilinskas. Tamsos varpai, šviesos varpai (Jonas Strielkūnas. Tamsos varpai, šviesos varpai, 1998)

VLADAS ŠIMKUS
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (1)
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (2)
Viktorija Daujotytė. „Einu į potekstę. Tyliu“ (apie Vladą Šimkų, 2006)
Išėjo su kompasu. In memoriam Vladui Šimkui (2004)
Sigitas Geda. Kryme. In memoriam Vladas Šimkus (1936-2004)
In memoriam Vladas Šimkus (1936.X.15 – 2004.IX.6)
Vladas Šimkus. Jaunųjų poetų poezija – gryna nuobodybė (1998)
Vladas Šimkus. Pakarti negalima pasigailėti (1973)

JUDITA VAIČIŪNAITĖ
Varnas. Architektūros motyvai J. Vaičiūnaitės lyrikoje (2007)
Ramutė Dragenytė. Judita Vaičiūnaitė ir Hermanis Margeris Majevskis (2006)
Gintarė Bernotienė. Pirmasis Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ tomas (2005)
Ramutė Dragenytė. Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ pristatymas (2005)
Virginija Vita. Gyvenimo kasdienybės magija. Juditos Vaičiūnaitės atminimui (2005)
Danutė Ona Žilienė. Skaitant Juditos Vaičiūnaitės „Vaikystės veidrodyje“ (1996)
Judita Vaičiūnaitė. Stengiuosi savo dvasia išlikti laisva (interviu, 1989)
Pranas Visvydas. Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės kūryba (1971)

TOMAS VENCLOVA
Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)
Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)
Castor&Pollux. Politika poezijos paraštėse (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)
Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)
Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)
Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Dvi Tomo Venclovos gyvenimo knygos (2002) (1)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Dvi Tomo Venclovos gyvenimo knygos (2002) (2)
Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)

ALGIRDAS VERBA
Gasparas Aleksa. Ilgai ilgai važiuoti Žemaičių plentu (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Valdemaras Kukulas. Keletas detalių Algirdo Verbos portretui (2006)
Jonas Mačiukevičius. Keista būti čia (Apie Algirdą Verbą, 2006)

Trijų ketvertų kartos atstovų kūryba:
Alfonsas Andriuškevičius (g. 1940)
Juozas Aputis (g. 1936)
Alfonsas Bukontas (g. 1941)
Sigitas Geda (g. 1943)
Jurgis Gimberis (g. 1938)
Jonas Jackevičius (g. 1937)
Mykolas Karčiauskas (g. 1939)
Jonas Mačiukevičius (g. 1939)
Marcelijus Martinaitis (g. 1936)
Antanas Masionis (1941
–1974)
Elena Mezginaitė (19412005)
Algimantas Mikuta (g. 1943)
Bronius Radzevičius (1940
1980)
Vytautas Skripka (g. 1943)
Jonas Strielkūnas (g. 1939)
Vladas Šimkus (1936
2004)
Judita Vaičiūnaitė (1937
2001)
Tomas Venclova (g. 1937)
Algirdas Verba (1941
2000)

 

Trijų penketų karta (g. 1950–1955)
Trijų penketų karta – rašytojai, gimę 1950-1955 m. Ši karta debiutavo apie 1975–1980 metus. Tai – angažavęsi avangardui, orientavęsi į XX a. pirmosios pusės užsienio ar XX a. pradžios rusų modernizmą, visuomeniški, o kartu maištingi rašytojai, kurių kūrybai būdingas jaunatviškas užmojis. Ryškiausi šios kartos atstovai: A. A. Jonynas, G. Patackas, N. Miliauskaitė, D. Kajokas, A. Grybauskas, V. Kukulas, G. Cieškaitė, V. Rubavičius, K. Platelis, R. Daugirdas. Pagrindinė šios kartos, kartais vadinamos viduriniąja, tendencija, perimta iš vyriausiosios kartos (Gedos, Martinaičio, Juškaičio, Vaičiūnaitės), – tai susikaupimas ties daikto estetika. Daiktas svarbus toks, koks yra: konkretus, „hiperrealistinis“, egzistenciškas. Daiktas nėra idėjos mediumas, bet objektas, savyje sukaupęs ir išreiškiąs būties sąrangą, visumos ir atskirybės grožį. Pagrindinė šios kartos kūrybinių ieškojimų kryptis – bandymai išplėsti kultūros lauką. Užsikrėsta kultūros kontekstų plėtros ar pertvarkymo idėja. Daugelis rašytojų palinko į šiuolaikines kultūros vaizdinių interpretacijas, naudojo deformacijos, nužeminimo principą. Jaunųjų rašytojų starto aikštelė ir išbandymų vieta tapo vakarietiška poezija arba proza. Galima sakyti, kad už kiekvieno jaunojo kūrėjo nugaros stovėjo koks nors Vakarų poetas, rašytojas ar kūrybos modelis: Rilke, Poundas, Eliotas, Lorca, Baudelaire'as, Kafka, Hesse, Audenas, Eliotas, Bobrowskis, Mischaw, Williamsas. Maištingieji kūrėjai, būdami jauni ir turėdami geros pasaulinės literatūros pavyzdžius, drąsiai ir laisvai plėtojo erotinę vaizduotę. Į kūrybą įtraukiami kasdienybės paveikslai, kasdienio žmogaus būvis, besiskleidžiąs miestiškoje aplinkoje. Kūryboje gyva visuomenės bei žmogaus egzistencijos absurdo tema, kuri išsakoma pasitelkus užuominų, kodų, parabolių kalbą. Ypač akivaizdi minties slinktis nuo erotinės vaizduotės iki egzistencijos absurdo parabolių. Dešimtajame XX a. dešimtmetyje buvo pastebima antroji šios kartos banga (Kajokas, Miliauskaitė, Marcinkevičiūtė, Kelmickas, Gailius, Jonauskas, Biržinytė, Kalanavičius). Ilgai tylėję, tuo metu jie tvirtai įžengė į brandžios kūrybos teritoriją. Antrosios bangos kūryboje „Aš“ figūra tampa itin abstrahuota, redukuota. Siekiama asmens patirtį pridengti, kalbėti ne asmeniškai, o kurti universalias žmogaus situacijas. Vietoj aš atsiranda tu (Miliauskaitė). Į mąstymo centrą keliama nušvintančios išminties akimirka (Kajokas), gamtos (Jonauskas, Kalanavičius) ar daiktų (Miliauskaitė) stebėjimas, kalbinė ir figūratyvioji baltų kultūros būtis (Braziūnas). Atvirai egocentriškoji saviraiška traukiasi į paraštes, bet išlieka kaip svarbus lyrinės tradicijos pėdsakas.

Apie trijų penketų kartą:
Elena Baliutytė. Apie pasaulį asmeniškai ir pilietiškai: lietuvių eseistika 2005–2007 metais (Balbierius, Degėsys) (2008)
Audinga Tikuišienė. Sunku būtų išskirti tris pagrindines kartas (2005)
Dalia Jakaitė. 50-ųjų kartos poetų kūryba. Pagrindinės estetinės tendencijos (2003)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (1)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (2)
Vytautas Kubilius. Nuo „Atlydžio“ iki Nepriklausomybės (Miliauskaitė, Jonynas, Patackas, Grybauskas, Cieškaitė, Platelis) (1996)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (Jonynas, Kajokas, Gailius, Jonutis) (1992) (1)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (Jonynas, Kajokas, Gailius, Jonutis) (1992) (2)
Valdemaras Kukulas. Pasaulis tam, kad jį aprašytum (Patackas, Braziūnas) (1992)

Apie trijų penketų kartos autorius ir jų kūrybą:

ALIS BALBIERIUS
Jūratė Baranova. Pasaulio ir melancholijos grožis (Alis Balbierius. Trobelė ant debesies, 2006)
Vaiva Kuodytė. Civilizacijos ir gamtos sandūra (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Paulina Žemgulytė. Labiausiai įsiminė peizažai ir laikas (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Valdemaras Kukulas. Laimingo poeto eilėraštis (Alis Balbierius, Delno irklas, 1986)

VLADAS BRAZIŪNAS

Viktorija Jonkutė. Svečiuose pas poetą Vladą Braziūną (2008)
Elena Baliutytė. Poezijos imperijos pilietis (Vladas Braziūnas. Vakar yra rytoj, 2007)
Ingrida Korsakaitė. Knygos grožį gali lemti vien juodos raidės baltame popieriuje (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Kęstutis Nastopka. Būtasis nebaigtinis, o prancūziškai – imparfait (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Liudvikas Jakimavičius. Svalios ar Svano pusėj? (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Atitokti žydint debesims (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)

RIMAS RUROKAS

Leokadija Sušinskaitė. Rudens ir liūdesio poetas (apie Rimą Buroką) (2007)

GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Rasa Norvaišaitė. Evangelijos pagal Joną parafrazės Gražinos Cieškaitės poezijoje (2005)
Donata Mitaitė. „Skauda likimą kaip dvasią...“ (Gražina Cieškaitė. Antgamtėje klajojanti šviesa, 2002)
Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj (Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžinybės, 1997)
Kęstutis Nastopka. Jausmo išmintis (Gražina Cieškaitė. Tylos žydėjimas, 1975)

GINTAUTAS DABRIŠIUS

Gintarė Bernotienė. Kuo matuoti ilgą žuvį (Gintautas Dabrišius. Ilga žuvis, 2007)
Castor&Pollux. Vaikiškai žmogiška (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Robertas Keturakis. Tik ne į Dievo langus (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Rimantas Kmita. Tas, kurio nėra (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Valdemaras Kukulas. Prarasta geros knygos galimybė (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)

ROMAS DAUGIRDAS

Vitas Areška. Poetinio labirinto iššifruoti nebūtina (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Lina Čekauskaitė. Palaiminga Romo Daugirdo aklavietė (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Vaiva Kuodytė. Trys Romo Daugirdo „niekad“ dimensijos (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Pranas Visvydas. Galima smagiai traiškyti prasmę (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Castor&Pollux. Trys niekad už Petrą (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Benediktas Januševičius. Beveik užbaigtas tekstas apie „punktyrą“ (Romas Daugirdas. Punktyras, 2002)

JUOZAS ERLICKAS

Juozas Erlickas: „Jei galvočiau, ką rašau, nieko parašyt negalėčiau“ (2007)
Aleksandra Fomina. Knyga visų socialinių sluoksnių skaitytojams (Juozas Erlickas. Bajorų, 2007)
Sigitas Parulskis. Nauji Juozapo nuotykiai Lietuvoje ir Europoje (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Aleksandra Fomina. Juozas Erlickas – naujųjų laikų kinikas (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Ramutė Dragenytė. Apreiškiu apreiškimus (Juozas Erlickas. Apreiškimai, 2003)

DALIA JAZUKEVIČIŪTĖ

Eugenijus Ališanka. Juodi kvadratai, arba Meilės palimpsestai (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, 2007)
Aleksandra Fomina. Muilo opera (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Vilis Normanas. Meilės ir mirties kvadratas (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Castor&Pollux. Skausmo pardavėja Dalečka (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Aleksandra Fomina. Apgailėtina „anarchistė“, arba bėgimas nuo gero gyvenimo (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Castor&Pollux. Esminis instinktas (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Nida Gaidauskienė. Autoportretas su Cvetajevos žiedlapio draiskana (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Valdemaras Kukulas. Moteris – imperijos, bet kieno ta imperija? (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)

ANTANAS A. JONYNAS
Antanas A. Jonynas. Miestas, prie kurio norisi priglusti (2008)
Audronė Meškauskaitė. Iliustruota literatūrinės senatvės enciklopedija (A. A. Jonynas. Paskutinės dienos Itakėje, 2007)
Jūratė Baranova. Poetinės meditacijos laiko tema (Antanas A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Valentinas Sventickas. Jeigu poezija yra liga, tai – atkrytis (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Viktorija Šeina. „…dar nulaikančios nuovargį valandos“ (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)

RAIMONDAS JONUTIS
Vladas Braziūnas. Visuma, pasirengusi būti (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)
Marius Burokas. Eilėraščiai tarp kažko ir abipus kažko (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)

DONALDAS KAJOKAS
Donaldas Kajokas. Gyvenimas – laimingas sapnas (2007)
Castor&Pollux. Apie gero poeto blogą prozą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Kazašo tapatybės paieška (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Jūratė Sprindytė. Nedrungnas požiūris į „Kazašą“ (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Antanas Šimkus. Pamintijimai apie Kazašą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Karolis Baublys. Į sielą įsėlinęs ūkesys (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Castor&Pollux. Atgauk jėgas! (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Edvardas Čiuldė. Prasmingas neadekvatumo iššūkis (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Nida Gaidauskienė. Šeštas uo septintą nuomario dieną (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Gediminas Kajėnas. Meditatyvumas - kaip poetinio nemąstymo forma. D. Kajoko meditacijų paraštės (2004)
Audinga Peluritytė. Vien gėlės yra išmintingos (Donaldas Kajokas. Lietaus migla Lu kalne, 2002)

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ
Castor&Pollux. Intoksikacija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Erika Drungytė. Tvarkos poezija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Valdemaras Kukulas. Alyvos už dėkui (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...kad menas įkvepia gyvent tikrovėj mus“ (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)

NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ

Sigitas Geda. Apie jos gyvenimą, persefones, poeziją (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Jurga Ivanauskaitė. Jerichono rožė Nijolei (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Kornelijus Platelis. Buvimo paslaptis (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Aušra Tamaliūnaitė. Vertybės samprata: Nijolės Miliauskaitės fenomenas (2003)
Kęstutis Nastopka. Moteriška mitologija (Nijolė Miliauskaitė, Eilėraščiai Persefonės palydai) (2002)
Rimvydas Šilbajoris. Nijolė Miliauskaitė – sudėtingo paprastumo poetė (Nijolė Miliauskaitė. Sielos labirintas, 1999)
Liudvikas Jakimavičius. Monotipijos su vaikystės žolynų kvapais (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Sigitas Parulskis. Švari poezija, iškelianti labai seniai užmirštus potyrius, atsiminimus (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Sigitas Geda. Tai, kas kalba iš prigimties (apie Nijolės Miliauskaitės kūrybą) (1989)
Judita Vaičiūnaitė. Lyg peteliškė iš kokono (Nijolė Miliauskaitė. Uršulės S. portretas, 1985)

GINTARAS PATACKAS
Castor&Pollux. Naktis su devyniais lavonais (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Tautvydas Nemčinskas. Po įkvėpimo – iškvėpimas? (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Bambukais apsimetęs liūdesys (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Castor&Pollux. Tūlikų ir albumų poetika (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Valentinas Sventickas. O buvo mūšis... (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Žmonių stebėjimas pagal „Namų Patacką“ (2005)
Benediktas Januševičius. Apie „dviveidį“ (Gintaras Patackas. Dviveidis Janas, 2002)
Kęstutis Nastopka. Poezijos lygtys (apie Gintaro Patacko kūrybą) (1991)
Rimvydas Šilbajoris. Išvarymas iš rojaus (Gintaras Patackas. Išvarymas iš rojaus, 1981)

KORNELIJUS PLATELIS
Hierarchijų truputį gaila. Poetą Kornelijų Platelį kalbina literatūrologė Audinga Peluritytė (2004)
Edvardas Čiuldė. Neinterpretabilumo keblumai (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Audinga Peluritytė. Kelionė į amžinąjį pavasarį (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Inga Urbonavičiūtė. Nusigyvenusio arkangelo balsas (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)

ROLANDAS RASTAUSKAS
Rolandas Rastauskas. Mano tėvynė yra frazė, liaudiškai šnekant sakinys (2006)
Sigita Bartkutė. Metimas (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Ramutė Dragenytė. Aktorius sugrįžo (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Giedrė Kazlauskaitė. Gelbstint sakinio eilinį (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Irena Šerytė. Žvilgsnis į RoRa pasaulį (Rolandas Rastauskas. Kitas pasaulis, 2004)

VYTAUTAS RUBAVIČIUS
Vytautas Rubavičius. Gyvenimas po samurajaus kalavijo šviesa (2007)
Jūratė Baranova. Daiktų skambesys ir poeto tyla (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)
Neringa Mikalauskienė. Recenzijų ilgesys ir tekstų kalba (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)

Trijų penketų kartos atstovų kūryba:
Alis Balbierius (g. 1954)
Vladas Braziūnas (g. 1952)
Rimas Burokas (1953-1980)
Gražina Cieškaitė (g. 1951)
Gintautas Dabrišius (g. 1950)
Romas Daugirdas (g. 1951)
Liutauras Degėsys (g. 1953)
Juozas Erlickas (g. 1953)
Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952)
Antanas A. Jonynas (g. 1953)
Raimondas Jonutis (1955-1996)
Donaldas Kajokas (g. 1953)
Edmondas Kelmickas (g. 1954)
Tautvyda Marcinkevičiūtė (g. 1955)
Nijolė Miliauskaitė (1950-2002)
Gintaras Patackas (g.1951)
Kornelijus Platelis (g. 1951)

Rolandas Rastauskas (g. 1954)
Vytautas Rubavičius (g. 1952)
Trijų septynetų karta (g. 1967–1977)

Trijų septynetų karta – tai 1967–1977 metais gimę rašytojai, debiutavę 1988–2000 metais. Šiai kartai atstovauja itin įvairialypis autorių būrys. Kai kurie jų, įgiję tradicinį filologinį išsilavinimą, atstovauja „klasikinei mokyklai“ ir gali būti priskiriami „filologų“ sparnui. Tai Arnas Ališauskas, Rimvydas Stankevičius, Darius Šimonis, Dainius Gintalas. Jie mokėsi tame pačiame Vilniaus universiteto lituanistikos kurse, buvo susibūrę M. Martinaičio vadovaujamoje „Literatų kalvėje“ ir dalyvavo studentiškame almanache „Ribos“. Kitus autorius – pavyzdžiui, Marių Buroką, Mantą Gimžauską, Tomą S. Butkų – kurį laiką siejo gana revoliucingas, andergraundo stilistikai artimas „Įžangos“ almanachas. Vėliau visi minėtieji abiejų grupių atstovai, nekurdami jokių literatūrinių sąjūdžių ar almanachų, pasuko visiškai savitu kūrybiniu keliu. Tokiu keliu jau nuo pat pradžių ėjo kitas gausus autorių būrys – tai Neringa Abrutytė, Žilvinas Andriušis, Gintaras Bleizgys, Daiva Čepauskaitė, Vytas Dekšnys, Benediktas Januševičius, Skaidrius Kandratavičius, Darius Pocevičius, Laurynas Katkus, Rimantas Kmita, Gytis Norvilas, Ričardas Šileika, Mindaugas Valiukas. Tokią margą publiką gali sieti tik vienas bendras vardiklis – intensyvios originalaus poetinio teksto paieškos, kuriose vis stipriau ima reikštis pasąmonės srauto, psichodelikos, sapno logiką imituojančios tendencijos, fragmentuotą šiuolaikinę sąmonę atspindinti sudėtinga ir dirgli pasaulėjauta, jokių modernistinių tradicijų nepripažįstanti andergraundo tipo stilistika.

Apie trijų septynetų kartą:

Laimantas Jonušys. Naujausioji lietuvių proza (2005–2008)
Kornelijus Platelis. Eksperimentų mados (2006)
Valdemaras Kukulas. Nuo Salomėjos Nėries iki Konstantino Kavafio (Vytauto Dekšnio ir Dariaus Pocevičiaus PK, 2006)
Liudas Gustainis. Nereikia metareligijos tikriausiai būtina metareligija (Skaidriaus Kandratavičiaus „Metareligija“ ir Daivos Čepauskaitės „Nereikia tikriausiai būtina“, 2004)
Absoliučiai jokios ideologijos ir jokios politikos. Kalbasi internetinių literatūrinių svetainių varioburnos.com, tekstai.lt ir nevykeliai.lt kūrėjai (2003)
Ar generacija? Jaunus poetus Gytį Norvilą, Marių Buroką ir Vytautą Dekšnį kalbina Liudvikas Jakimavičius (2003)
Karolis Baublys. „Akmeny pamirkiau pirštus..." (Arno Ališausko, Rimvydo Stankevičiaus, Dariaus Šimonio, Mindaugo Kvietkausko, Rimanto Kmitos, Linos Burbaitės, Dainiaus Sobeckio, Renatos Radavičiūtės, Gyčio Norvilo ir Agnės Žagrakalytės PK, 2003)
Onė Baliukonytė. Lig skliauto (Gintaro Bleizgio ir Lauryno Katkaus PK, 1998)

Apie trijų septynetų kartos autorius ir jų kūrybą:


NERINGA ABRUTYTĖ
Neringa Abrutytė. Atvirumas poezijoje pasiteisina, jei jis nuskamba ironiškai (2005)
Karolis Baublys. Sakinys – lyg pasaulio atvaizdas (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Jurga Katkuvienė. Sirpstanti poezija? (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Šarūnas Monkevičius. Abrutytė ir M. (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Rima Pociūtė. Įgyti tai, ko galėtų būti pavydima (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Jolanta Tumasaitė, Judita Polovinkina. Neringos Abrutytės „Neringos M.” recenzija. Dvi versijos (2003)

ARNAS ALIŠAUSKAS
Per pusmetrį nuo realybės (poetą Arną Ališauską kalbina Rimvydas Stankevičius) (2007)
Castor&Pollux. Poetų kalvės šnipštas (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Nida Gaidauskienė. Ligos smilkymas židinio smalkėmis (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Irena Slavinskaitė. Suskaidytos sulietosios prasmės (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)

ŽILVINAS ANDRIUŠIS
Muzika – pasąmonės kalba (Žilvino Andriušio ir Mykolo Natalevičiaus opera „Bildungas“) (2008)
Marius Burokas. Literatūrinis chuliganas celofanuotais viršeliais (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Gerasis D. Trumpas įvadas į onirinį diskursą ir Žmogaus-Sfinkso kritika (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Benediktas Januševičius. A – A (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Pranas Visvydas. Galvos raikymui skirtos mintys (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)

GINTARAS BLEIZGYS
Neringa Mikalauskienė. Tuštumon giedantis Bleizgys (Gintaras Bleizgys. Giedanti tuštumon kariuomenė, 2008)
Castor&Pollux. Gamtoje raidžių nėra (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „Ir kalbasi jie apie visokius dalykus...“ (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Manfredas Žvirgždas. Eilėraščiai iš pasiutimo (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Karolis Baublys. Rudeninis mokymasis gyventi be gyvenimo (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Ramutė Dragenytė. Poezija per prievartą (?!) (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Ineza Juzefa Janonė. Susitelkimas ties neįmanoma tiesa (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Švelnus Jungas. Būk sveikas, senasis liūdesy (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)

MARIUS BUROKAS
Požiūriai. Marius Burokas (interviu, 2007)
Marius Burokas. Pagaliau knyga ir kiti nutikimai (interviu, 2005)
Crying Girl. Mažyčiai tikrovės atspindžiai (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Pulp fiction and me (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Aidas Marčėnas. „Drėgnos akių rainelės žvilgesy“ (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Lukas Miknevičius. Apie Buroką, prerijas ir sraigių gamybą (2005)
Elena Žukauskaitė. Kodėl supyko poetas? (Marius Burokas. Būsenos, 2005)

TOMAS S. BUTKUS

Mindaugas Peleckis. Postmuzika: audiopoetinis spengsmas ir tiesiog garsas (audiopoetinio spengsmo grupė „Betoniniai triušiai“, 2008)
Ignas Kazakevičius. Labas, knygos trubadūrės! („Vario burnos“, 2005)
Marius Burokas. Capillata (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Gabrielė Labanauskaitė. Ko norėtųsi paklausti generuotos kalbos mutacijos (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Linas Kanaras. Istorija vardu vario („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
Sondra Simanaitienė. Keturi Slombo sparnai („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
„Vario burnos“ yra taip, kad galėtų jų ir nebūti? (Tomo S. Butkaus interviu, 2003)
„Vario burnos“. Idėjų dirbtuvės 1992-2002 m.

DAIVA ČEPAUSKAITĖ
Daiva Čepauskaitė. Žinojimo poezija ir nežinia?.. (2006)
Variacijos poetės Daivos Čepauskaitės tema (interviu, 2005)
Daiva Čepauskaitė: „Jei mokėčiau tai pasakyti kitais žodžiais, nerašyčiau poezijos...“ (2004)
Nida Gaidauskienė. Tu pats sau (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Rimantas Kmita. Iš naujausių zootechninių tyrinėjimų (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Lukas Miknevičius. Šnekėjimas ne be reikalo (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)

VYTAUTAS DEKŠNYS
Vytautas Dekšnys. „Džiaugiuosi, kad nebuvau kokios literatūros katedros išmokytas, kaip reikia rašyti lietuvių poeziją“ (2006)
Marius Burokas. Graži, rimta, su dviračiais ir vaiduokliu (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Valdemaras Kukulas. Nuo Salomėjos Nėries iki Konstantino Kavafio (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Kęstutis Navakas. Maloni į rankas paimti knygelė (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)

ERIKA DRUNGYTĖ
Erika Drungytė. Gražiausias yra dialogas (2006)
Kūrybinė drąsa ir baimė: Erika Drungytė (2006)
Marius Burokas. Bandymas tekstu pagauti ramybę (Erika Drungytė. Ramybės, 2003)
Nida Gaidauskienė. „Ramybės“: iš susikaupimo ar žodžių sankaupos? (Erika Drungytė. Ramybės, 2003)

MANTAS GIMŽAUSKAS
In memoriam Mantas Šamanas Gimžauskas
Castor&Pollux. Dar kartą ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Aleksandra Fomina. Kasdienybė kaip vaivorykštė (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Aušra Kaziliūnaitė. Šis tas apie ledlaužį (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Brigita Speičytė. Misija: „ŠamanasTM“ (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Castor&Pollux. Ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. (vardas, pavardė) darbai, 1998)

DAINIUS GINTALAS
Dainius Gintalas. Visa poezija daugiau ar mažiau meluoja (interviu, 2008)
Išsaugoti vaikystę. Su poetu ir vertėju Dainiumi Gintalu kalbasi Benediktas Januševičius (2008)
Castor&Pollux. Poezijos čiurlionis (Dainius Gintalas. Boa, 2007)
Dainius Gintalas. Mano kūnai – kančios simboliai (2007)
Dainius Gintalas: „Pragarą mes nešiojamės savo galvoj" (2007)
Jonas Jackevičius. Košmaro poetika (Dainius Gintalas. Boa, 2007)
Aloyzas Arnašius. Pirmoji knyga: ornamentuoti ir kitokie angies kirčiai (Dainius Gintalas. Angis, 1997)
Benediktas Januševičius. Kurti ir griauti pasaulį (Dainius Gintalas. Angis, 1997)

RIMVYDAS STANKEVIČIUS
Rimvydas Stankevičius. Knyga „Laužiu antspaudą“ yra bandymas išsiveržti į anapusybę (2008)
Gintaras Bleizgys. Pamąstymai apie antspaudo laužymą ir gėrio karą prieš gėrį (Rimvydas Stankevičius. Laužiu antspaudą, 2008)
Vaiva Žiauberienė. Kaip į poetinį užantį užklysta Dievas (Rimvydas Stankevičius. Laužiu antspaudą, 2008)
Vitas Areška. Apokalipsės repeticija poezijoje (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Tomas Andriukonis. Ėjimas tiltu (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Ramutė Dragenytė. Patogi poezija (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Tomas Staniulis. Neišmatuojamas tylos skambėjimas (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Rašantis absoliučioje tyloje (Rimvydo Stankevičiaus kryžminė apklausa, 2003)
Legionas. Lai gulbės lieka žiemoti (replika R. Stankevičiui, perskaičius jo eilėraščių knygą „Randas“) (2002)
Alvydas Šlepikas. Eilėraščiai tuščiai galvai (Rimvydas Stankevičius. Randas, 2002)

DARIUS ŠIMONIS
Dainius Gintalas. Didelis ir drąsus (Darius Šimonis. Rykštė, 2001)
Liudas Giraitis. Darius Šimonis ir jo „Rykštė“. Lietuviškas natūralizmas: tarp Niujorko, Fudzijamos ir „kralikų“ (Darius Šimonis. Rykštė, 2001)
Linas Kranauskas. Ore apie Dariaus Šimonio „Rykštę“ (2001)
Darius P. Imk ir skaityk. (D. Šimonio knygos „Rykštė” skaitymo instrukcija) (2001)
Judita Vaičiūnaitė. Goštauto rūta, deimantų žodžiai (Darius Šimonis. Spiečius, 1997)

MINDAUGAS VALIUKAS
Mindaugas Valiukas: atėjęs – pamatęs – (ne?)nugalėjęs (interviu, 2008)
Aušra Martišiūtė. Flirtas su absurdu (Mindaugas Valiukas. Kreatyvo mirtis, 2006)
Sondra Simanaitienė. Kas pučia per Mindaugo Valiuko haiku langelį (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Tomas Staniulis. Slaptasis lietuviško haiku meistras (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Interviu: Mindaugas Valiukas keramiką keičia į vinis (2004)
Sondra Simanaitienė. Žiaurūs ir nekalti M. Valiuko žaidimai (Mindaugas Valiukas. Vogta vinis, 2003)

Trijų septynetų kartos atstovų kūryba:
Neringa Abrutytė (g. 1972)
Arnas Ališauskas (g. 1970)
Žilvinas Andriušis (g. 1972)
Donaldas Apanavičius (g. 1975)
Gintaras Bleizgys (g. 1975)
Marius Burokas (g. 1977)
Tomas S. Butkus (g. 1975)
Daiva Čepauskaitė (g. 1967)
Laura Sintija Černiauskaitė (g. 1976)
Egidijus Darulis (g. 1972)
Vytautas Dekšnys (g. 1972)
Dainius Dirgėla (g. 1969)
Erika Drungytė (g. 1971)
Mantas Gimžauskas (
19762007)
Dainius Gintalas (g. 1973)
Marius Ivaškevičius (g. 1973)
Andrius Jakučiūnas (g. 1976)
Benediktas Januševičius (g. 1973)
Ramūnas Jaras (g. 1975)
Darius Jurevičius (g. 1971)
Skaidrius Kandratavičius (g. 1973)
Laurynas Katkus (g. 1972)
Rimantas Kmita (g. 1977)
Liutauras Leščinskas (g. 1970)
Laura Liubinavičiūtė (g. 1977)
Birutė Marcinkevičiūtė-Mar (g. 1969)
Gytis Norvilas (g. 1976)
Sonata Paliulytė (g. 1968)
Darius Pocevičius (g. 1968)
Andrius Pulkauninkas (g. 1973)
Renata Radavičiūtė (g. 1976)
Alma Riebždaitė (g. 1976)
Tomas Staniulis (g. 1976)
Rimvydas Stankevičius (g. 1973)
Enrika Striogaitė (g. 1967)
Renata Šerelytė (g. 1970)
Ričardas Šileika (g. 1968)
Antanas Šimkus (g. 1977)
Darius Šimonis (g. 1970)
Tomas Šinkariukas (g. 1971)
Artūras Valionis (g. 1973)
Mindaugas Valiukas (g. 1976)
Manfredas Žvirgždas (g. 1976)

Trijų šešetų karta (g. 1956–1966)

Trijų šešetų karta – tai 19561966 metais gimę rašytojai, debiutavę maždaug 1978-1988 metais. Šiai kartai priklauso šiuo metu gerai žinomi autoriai: Eugenijus Ališanka, Dalia Bozytė, Vaidotas Daunys, Valdas Gedgaudas, Gintaras Grajauskas, Liudvikas Jakimavičius, Valdemaras Kukulas, Aidas Marčėnas, Sigitas Parulskis, Arūnas Spraunius, Viktoras Rudžianskas, Sara Poisson, Alvydas Šlepikas, Regimantas Tamošaitis, Dovilė Zelčiūtė, Kęstutis Navakas ir kt. Daugelį šių autorių telkė 1985 metais pradėtas leisti „Veidų“ almanachas (redaktorius – V. Daunys). Pagrindinis almanacho tikslas – atgaivinti Vakarų klasikinės ir moderniosios kultūros tradicijas lietuvių literatūroje ir išsivaduoti iš literatūrinio mąstymo klišių. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo V. Daunys, įkūręs kultūros fondą „Regnum“, siekė atkurti dvasinį centrą. Deja, svarbiausiu kartos ženklu tapo idėjinė fragmentacija ir poetinės bendruomenės susiskaidymas, o esminėmis kartos kūrybinėmis problemomis – maišto prieš tradiciją ilgesys, originalumo, savito kalbėjimo, mito griovimo, demistifikacijos siekis. Vieniems svarbu nuvainikuoti agrarinį pasaulėvaizdį ir sukurti antimitą, kad pasaulio centras – ne namai, o išvietė. Jų pasitelkta agresyvi bjaurumo estetika padeda atsisakyti „civilizuoto mėšlo krūvos“, „lavonais ir kančia paspringusios šventovės“. Tokiu būdu parodoma, kad jau laikas padaryti galą lietuvių poezijoje sovietmečiu užsikonservavusiai tradicinei tautinei kultūrai (S. Parulskis). Kiti pernelyg nekvaršina sau galvos jokia kalbos ir senojo pasaulio apokalipse, tie klausimai pridengiami menišku, dekoratyviu poetiniu baroku. Patyrimai šiame pasaulyje ne dramatizuojami, o grakščiai estetizuojami (K. Navakas). Treti renkasi kasdieniškos, neįmantrios šnekamosios kalbos humorą ir paradoksą, kada kuriamo pasaulio ženklai išjudinami iš savo įprastinių vietų ir netikėtai atveriamas šventenybės, nežinomybės paslapties ir grėsmės horizontas (G. Grajauskas). Dar kiti pasitelkia atvirą sarkazmą kasdienės, dažnai komercializuotos realybės atžvilgiu ir iš tos realybės sukuria antrinį mitą, iš kurio tuo pačiu metu žaismingai ar ciniškai pats autorius ir šaiposi, akivaizdžiai pademonstruodamas, kad jis nebepasitiki literatūros galia ir galimybe apskritai kažką originalaus sukurti, nes „gyvename „koverių“ laiku” (A. Spraunius). Tokiu būdu, šios kartos atstovai akivaizdžiai atstovauja savitai jų pačių sukurtai poetinei pasaulėžiūrai, aiškesnę kūrybinę panoramą galima įžvelgti tik detaliau susipažinus su paskiro autoriaus kūryba, kuri pasirodys pakankamai mozaikiška ir prieštaringa.

Apie trijų šešetų kartą:
Elena Baliutytė. Apie pasaulį asmeniškai ir pilietiškai: lietuvių eseistika 2005–2007 metais (Navakas, Parulskis) (2008)
Donatas Petrošius. Šiuolaikinės lietuvių poetikos magistralė Parulskis–Marčėnas (2007)
Kęstutis Navakas. Popierinės muškietos, plastmasinė špaga (Keleras, Marčėnas, Navakas) (2006)
Audinga Tikuišienė. Sunku būtų išskirti tris pagrindines kartas (2005)
Dalia Jakaitė. 1990-ųjų kartos poetų kūryba. Jaunųjų poezijos formavimasis (2003)

Apie trijų šešetų kartos autorius ir jų kūrybą:

EUGENIJUS ALIŠANKA
Karolis Baublys. Gerumas su bulve ar griežčiu širdy (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Castor&Pollux. Pavyzdžiui, Ališanka (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Nida Gaidauskienė. Exemplum eugenium (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Aušra Kaziliūnaitė. Opa, opa į Europą! (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Pranas Visvydas. Sėdėjau ant žalio metalinio suolo (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Jolanta Paulauskaitė. Naujos kokybės ženklas (Eugenijus Ališanka. Iš neparašytų istorijų, 2002)
Pranas Visvydas. Saulėto „šaldytuvo“ kaimynijoje (Eugenijus Ališanka. Iš neparašytų istorijų, 2002)
Gitana Notrimaitė. Studija apie postmodernizmą (Eugenijus Ališanka, Dioniso sugrįžimas, 2001)

SIGITAS BIRGELIS
Stasys Stacevičius. „Visadan“ Jotvoje (Sigitas Birgelis. Visadan esma, 2006)

VALDAS DAŠKEVIČIUS
Kūrybinė drąsa ir baimė: Valdas Daškevičius (2006)
Vitas Areška. Pirmyn ar atgal nuo postmodernizmo? (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Castor&Pollux. Eilinė poezijos eilinio žūtis (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)

Indrė Žakevičienė. Pašiauštos būties misterija (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)

AIDAS MARČĖNAS
Gintaras Bleizgys. Apie poezijos terapiją ir poezijos šokių moralumą (Aidas Marčėnas. Šokiai, 2008)
Jūratė Baranova. Poezijos prijaukinimas (Aidas Marčėnas. Eilinė, 2006)

KĘSTUTIS NAVAKAS
Kęstučio Navako „Du lagaminai sniego“ kalba apie tai, ką gražaus su savimi nešamės ir ko tame nešuly nejučia nelieka (2008)
Živilė Petkevičiūtė. Materija tirpi kaip sniegas ar laikas (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
Dešimt klausimų Kęstučiui. Su Nacionalinės premijos laureatu kalbasi rašytojas Aidas Marčėnas (2007)
Kęstučio Navako kalba, pasakyta atsiimant Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2007)
Aleksas Dabulskis. Nemirtingiesiems (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Ramūnas Gerbutavičius. Blaivus poetas – gerokai blogiau negu tvanas (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Vaiva Kuodytė. Pelkėjantys maisto paviršiai (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Asta Plechavičiūtė. Ne sienlaikraštis (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Darius Pocevičius. Tigdik, tigdik, tigdik... (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Kęstutis Navakas: „Dabar aš grįžau namo...“ (2006)
Castor&Pollux. Nuspėjamas Navakas (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Viktorija Daujotytė. Tikrovė, kurios nėra, arba poesis electa (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Nida Gaidauskienė. Špyleris rašo diktantą (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Tomas Staniulis. Neužmirštama K. Navako fleitos melodija (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Kęstutis Navakas. Kaip išmokti gyventi gerai (interviu, 2005)
Gintaras Beresnevičius. Dingusio laiko prabanga (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Ramūnas Gerbutavičius. Žaismingoje knygoje – įvairios svaigulio būsenos (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Mindaugas Grigaitis. Užrakinti kalbos namai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Laimantas Jonušys. Gero rašymo pavyzdžiai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Valdemaras Kukulas. Didysis Navako nuotykis (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Virginijus Norvaiša. Nesubrandintos elegancijos atspindžiai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Asta Plechavičiūtė. Trijų vyno taurių ir silkės uodegos degustavimas (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Viktorija Šeina. Elegantiškos kronikos (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Daug ką darantis dėl nuotykio. Klausinėtojas – Donaldas Kajokas, atsakinėtojas – Kęstutis Navakas (2003)
Burius Marokas. Tarsi išlaikytas vynas (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Darius Pocevičius. Skaityti. Rašyti (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Skaidrus esmės švytėjimas (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)


DOVILĖ ZELČIŪTĖ

Violeta Šoblinskaitė. Aleksa. Dvylika „Apaštalų“ ir Marija (Dovilė Zelčiūtė. Mirties kilpa lietuvių fotografijoje, 2007)

Valdemaras Kukulas. Kaip jaustis A. Aleksandravičiui? (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)

Darius Pocevičius. Ditirambai paparacui (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)

Lina Čekauskaitė. Stotys: atlikta (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)

Paulina Žemgulytė. Knyga kaip tetarališkas mostas (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)

Karolis Baublys. Aistrų ir ilgesio šilkas (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)

Marius Burokas. Paprastai, bet skoningai (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)

Ramutė Dragenytė. Diagnozė: kūrybinis vaisingumas (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)

Neringa Mikalauskienė. D. Zelčiūtės poezijos teatras: gyvenimas spektaklyje ar gyvenimo spektaklis? (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)

Neringa Mikalauskienė. D. Zelčiūtės poezijos teatras: gyvenimas spektaklyje ar gyvenimo spektaklis? (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)

Uogų yra, tik kartais nėra kam jas skinti. Šių metų Salomėjos Nėries premijos laureatę poetę Dovilę Zelčiūtę kalbina Donaldas Kajokas (2004)

Karolis Baublys. Laimei ar ne? Pravažiuoti savo stotelę (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)

Marius Burokas. Kasdienybės pakylėjimas (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)


Trijų šešetų kartos atstovų kūryba:
Eugenijus Ališanka (g. 1960)
Sigitas Birgelis (g. 1961)
Irena Bitinaitė (g.1964)
Valdas Daškevičius (g. 1961)
Vaidotas Daunys (1958-1995)
Valdas Gedgaudas (g. 1962)
Gintaras Grajauskas (g. 1966)
Liudvikas Jakimavičius (g. 1959)
Birutė Jonuškaitė (g. 1959)
Elena Karnauskaitė (g. 1964)
Julius Keleras (g. 1961)
Vytautas Kirkutis (g. 1956)
Valdemaras Kukulas (g. 1959)
Aidas Marčėnas (g. 1960)
Rolandas Mosėnas (1965-1985)
Kęstutis Navakas (g. 1964)
Sigitas Parulskis (g. 1965)
Sara Poisson (g. 1964)
Sigitas Poškus (g. 1957)
Auris Radzevičius-Radzius (g. 1965)
Tomas Arūnas Rudokas (g. 1966)
Viktoras Rudžianskas (g. 1957)
Arūnas Spraunius (g. 1962)
Stasys Stacevičius (g. 1959)
Alvydas Šlepikas (g. 1966)
Artūras Tereškinas (g. 1965)
Alvydas Valenta (g. 1963)
Dovilė Zelčiūtė (g. 1959)

Viduriniosios ir jaunesniosios kartų egzodo poetai
VIDURINIOJI_egzodo_kartaDaugelis viduriniosios ir jaunesniosios kartos egzodo poetų (Eglė Juodvalkė, Jonas Zdanys, Živilė Bilaišytė ir kt.) gimė ir užaugo emigracijoje. Čia ir debiutavo kaip poetai. Užaugę dažniausiai anglosaksiškoje aplinkoje, jie, savo tėvų ar netgi specialių lietuvių kalbos studijų dėka įgiję ir išlaikę gimtosios kalbos pojūtį, leido ir tebeleidžia knygas lietuvių kalba. Neretai tai dvikalbiai poetai, leidžiantys knygas ir anglų kalba. Šios situacijos išdava dažnai tampa dvikalbiai poezijos rinkiniai, pavyzdžiui, Lidijos Šimkutės „Tylos erdvės / Spaces of Silence“ (1999) ar E. Juodvalkės „Veidrodis ir tuštuma / The Mirror and the Void“ (2002). Vis gi, pasak Živilės Bilaišytės, „pats faktas, kad kalba, išorinė tikrovė kasdien susitinkama, apmąstoma, tai yra, tampa anglų kalba, priveda prie situacijos, kur natūralios, skambios kalbos rezervuaro stoka užkerta kelią šią tikrovę pergyventi, suprasti, transformuoti kūryboje, rašomoje lietuvių kalboje“. Tada randasi polinkis „užsidaryti į „hermetišką“ asmeninių jausmų ir pergyvenimų pasaulį“, rinktis trumpesnį miniatiūrinį eilėraščio modelį (L. Šimkutė), ar suvokiant išsisakymo priemonių ribotumą, imti kalbėti abstrakčiai, ir dėl to, anot Algirdo Tito Antanaičio, iškylančias kiek nejaukias prozines seklumas maskuoti įmantresnio eilučių išdėstymo ar sulaužymo diktuojamomis pauzėmis ar net sąmoningu gramatikos ar sintaksės nepaisymu. Tos savybės – uždarumas, fragmentiškumas, vidiniai prieštaravimai – ilgainiui virsta ir pastoviais kūrybinio veido bruožais (E. Juodvalkė). Tokiu būdu ima vertis ir  neharmoninga, sulaužyta, be išganymo vilties sąmoningo egzilio būtis (Ž. Bilaišytė).

Apie viduriniosios ir jaunesniosios kartos egzodo poetų kūrybą
Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai. Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 (1997)
Živilė Bilaišytė. Ieškant prasmės: kalba, istorinis palikimas ir tikrovė (1994)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)

Marija Stankus-Saulaitytė (g. 1941)
Marija Saulaitytė. Eilėraščių ciklas „Nida“ (1976)
Marija Saulaitytė. Eilėraščiai iš rinkinio „Šeštoji diena“ (1974)
Marija Saulaitytė. Eilėraščiai iš rinkinio „Viena saulė danguje“ (1971)
Marija Stankus-Saulaitė. Mano sapnuose vaikštai, Lietuva... (interviu, 1993) (1)
Marija Stankus-Saulaitė. Mano sapnuose vaikštai, Lietuva... (interviu, 1993) (2)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės (Marija Saulaitytė, 1992)
Birutė Ciplijauskaitė. Marijos Saulaitytės eilėraščiai (1975)
Viktorija Skrupskelytė. Ką kalba žemė ir dangus (Marija Saulaitytė. Kai mes nutylam, 1967)

Lidija Šimkutė (g. 1942)
Lidija Šimkutė. Eilėraščiai iš ciklo „UŽRAŠŲ LAPAI“ (2004)
Lidija Šimkutė. Eilėraščiai iš ciklo „ATSUKAU LAIKRODĮ“ (1980)
Rasa Čergelienė. Skambantis skeletas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola / Thought and Rock, 2008)
Ramutė Dragenytė. Žodžio švytėjimas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola, 2008)
Regimantas Tamošaitis. Tuštumos švytėjimas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola, 2008)
Poezija – daugiau nei tik kalba. Poetę Lidiją Šimkutę kalbina Robertas Danys (2008)
Poezija, magija ir likimas. Poetę Lidiją Šimkutę kalbina Jolanta Sereikaitė (2006)
Imelda Vedrickaitė. Lidijos Šimkutės sėkmė Australijoje (2004)
Imelda Vedrickaitė. Iš Australijos ir iš Lenkijos... (Sigitas Birgelis. Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti, 2003)
Lidija Šimkutė. Man reikia vėjo, erdvės (interviu, 1992)
Ona Mikailaitė. Antroji Lidijos Šimkutės poezijos knyga (Lidija Šimkutė. Prisiminimų inkarai, 1982)
Isolda Poželaitė-Davis. Antrasis ilgesys (Lidija Šimkutė. Antrasis ilgesys, 1978)

Eglė Juodvalkė (g. 1950)
Mažoji „Kultūros” anketa. Į klausimus atsako Eglė Juodvalkė (2008)
Eglė Juodvalkė: „Staiga man atsivėrė Lietuva“ (interviu, 2007)
Rita Tūtlytė. Vidurinioji poetų karta. Eglė Juodvalkė (2003)
Marija Stankus-Saulaitė. Eglės Juodvalkės mįslė (Eglė Juodvalkė. Pas ką žiedas žydi, 1983)

Jonas Zdanys (g. 1950)
Jonas Zdanys. Eilėraščiai iš ciklo „MOTERIS ANT TILTO“ (2007)
Neringa Mikalauskienė. Kaip „pleištas šviesos, giliai įsirėžęs sienon“ (Jonas Zdanys. TARPDURY, 2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Dūmų sutverta kalba (Jonas Zdanys. Dūmų stulpai, 2002)
M. G. Slavėnienė. Naujoji dvikalbė poezijos antologija (Jonas Zdanys. Selected Lithuanian Post-War Poetry, 1978)

Živilė Bilaišytė (1951-1991)
Živilė Bilaišytė. Eilėraščiai iš rinkinio „Detalių reikšmė“ (1994) (1)
Živilė Bilaišytė. Eilėraščiai iš rinkinio „Detalių reikšmė“ (1994) (2)
Živilė Bilaišytė. EILĖRAŠČIAI (1983)
Živilė Bilaišytė. EILĖRAŠČIAI (1977)
Vytautas Kavolis. Apie atsakomybės nuodėmes (Živilė Bilaišytė, 1994)

Edita Nazaraitė (g. 1955)
Edita Nazaraitė. EILĖRAŠČIAI (2006)
Edita Nazaraitė. GREITKELIS PER ATLANTĄ (2005) (1)
Edita Nazaraitė. GREITKELIS PER ATLANTĄ (2005) (2)
Edita Nazaraitė. EILĖRAŠČIAI (1989)
Marija Stankus-Saulaitė. Nazaraitės poezijos fantasmagorija (Edita Nazaraitė. Mechaninė mūza, 1989)
Marija Stankus-Saulaitė. Editos Nazaraitės poema (Edita Nazaraitė. Medaus ir kraujo lašai, 1985)

Jolanta Malerytė (g. 1957)
Jolanta Malerytė. Eilėraščiai iš jaunųjų poezijos rinkinio „Keturi“ (1986)
Jolanta Malerytė. Eilėraščiai iš kultūros žurnalo „Aidai“ (1975-1978)
Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai. Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 (1997)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)

Vainis Aleksa (g. 1958)
Vainis Aleksa. Trys odės (1988)
Vainis Aleksa. Eilėraščiai iš jaunųjų poezijos rinkinio „Keturi“ (1986)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)

Saulius Kubilius (g. 1960)
Saulius Kubilius. Eilėraščiai (1988)
Saulius Kubilius. Eilėraščiai iš jaunųjų poezijos rinkinio „Keturi“ (1986)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)

Gintarė Remeikytė (g. 1962)
Gintarė Remeikytė. Eilėraščiai iš jaunųjų poezijos rinkinio „Keturi“ (1986)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)
Vyresn. kartos egzodo prozininkai ir dramaturgai

 vyresniosios_kartos_prozininkaiVyresniosios kartos egzodo prozininkai ir dramaturgai – tai pirmajame-ketvirtajame XX a. dešimtmetyje gimę autoriai, kurie artėjant antrajai sovietinei okupacijai su daugybe kitų kūrėjų ir intelektualų priverstinai pasitraukė iš Lietuvos, iš pradžių daugiausia apsigyveno Vokietijoje, o vėliau pasitraukė į tolimesnes šalis, dažniausiai JAV ar Australiją. Savotiška išimtimi geografine prasme būtų E. Cinzas, pasilikęs Europoje, apsigyvenęs Belgijoje. Visgi pagrindinės kultūrinės jėgos, Lietuvių rašytojų draugijos valdyba, lietuviškų knygų bei spaudos leidyba susitelkė JAV, o Čikaga tapo išeivijos kultūrinio gyvenimo sostine. Knygų leidyba tapo dominuojančia išeivijos kultūrinės raiškos forma, tad pirmajame ir antrajame pokario dešimtmetyje ji žymiai pranoko leidinių skaičiumi ir kokybe visa tai, kas buvo išleista sovietinėje Lietuvoje. Žurnale Literatūros lankai susitelkusi žemininkų-lankininkų rašytojų karta, taip pat kai kurie vyresnieji, o ypač jaunesnieji jų kolegos atsivėrė Vakarų filosofijai bei modernizmo poveikiui, vis mažiau beatsigręždami į tarpukario literatūros tradicijas. Jie troško atvirai, ekspresyviai ir naujoviškai pažvelgti į sudėtingą ir neretai priešišką pasaulį, apmąstyti ir suvokti savo būties tragišką vienišumą, kuris ypač skausmingai reiškėsi A.Škėmos kūryboje. Nemažai kūrėjų išsižadėjo romantiško, elegiško, nostalgiško tėvynės aprašinėjimo, kurio dar buvo apstu daugelio vyresniųjų, tarkim, P.Andriušio prozoje, atsivėrė ironijai, groteskui, šaipėsi iš pasiaukojimo reikalaujančių sakralinių mitų – tai ryšku Algirdo Landsbergio romane Kelionė. Šioji egzodo literatūra nebeturėjo išganymą suteikiančios ideologijos – ji eksperimentavo, ieškojo naujų meninės išraiškos būdų, daugiau abejojo nei teigė kaip kad A.Barono romane Mėnesiena ar K.Ostrausko dramoje Kanarėlė. Pasak V.Kubiliaus, lietuviškas žodis, uždarytas gimtojo kaimo atsiminimuose, ilgainiui atsivėrė industrinės civilizacijos realijoms, didmiesčio ritmams, priešingybių draskomo žmogaus savimonei, modernioms žanrų ir formų transformacijoms, masinės kultūros ir svetimos kalbos poveikiams.

Apie vyresniosios kartos egzodo prozininkų ir dramaturgų kūrybą

Dalia Kuizinienė. Praradimo ir išlikimo dilema išeivijos kultūroje (2003)

Dalia Kuizinienė. 1945–1949 m. egzilio poezijos ir prozos bendrosios tendencijos (2003)

Dalia Kuizinienė. Rezistencijos tema Alg. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje (2000)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra (1996)

Rimvydas Šilbajoris. Nepriklausomybės amžininkai svetur. Bendroji situacija (1992)

Bronius Vaškelis. Egzodo dramaturgija: bendroji apžvalga ir Nepriklausomybės amžininkai (1992)

 

VINCAS RAMONAS (19051985)

Vincas Ramonas. KAPITONAS BORUTA (1928)

Kęstutis Keblys. Lietuvių egzodo literatūra. Vincas Ramonas (1992)

Vincas Natkevičius. Vinco Ramono beletristika (1980)

Jonas Grinius. Vinco Ramono „Miglotas rytas” (1960)

Augustinas Raginis. Vinco Ramono „Dulkės raudonam saulėleidy” (1951)


ANTANAS VAIČIULAITIS (19061992)

Antanas Vaičiulaitis. Ištrauka iš romano „Valentina” (1989)

Antanas Vaičiulaitis. Apaštalų iškeliavimas (novelė iš knygos „Tavo veido šviesa“, 1989)

Antanas Vaičiulaitis. Benvenutas di Džovanis pristato mecenatui savo paveikslą (novelė iš knygos „Tavo veido šviesa“, 1989)

Antanas Vaičiulaitis. Pelkių takas (novelė iš knygos „Tavo veido šviesa“, 1989)

Laimutė Tidikytė. Antano Vaičiulaičio kalnų dvasia (2006)

Neringa Klišienė. Estetinė žaismė Antano Vaičiulaičio novelistikoje (2006)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Antanas Vaičiulaitis (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Žodžio meistras Antanas Vaičiulaitis (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Įspūdžiai iš A. Vaičiulaičio kūrybos (1992)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. A. Vaičiulaičio „Valentina” – pastabos antrosios laidos proga (1952)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Antano Vaičiulaičio Italijos vaizdai (1949)


JURGIS JANKUS (19062002)

Jurgis Jankus. Ištrauka iš novelės „Morai” (novelių romanas „Naktis ant morų”, 1948)

Jurgis Jankus. Ištrauka iš novelės „Grabas“ (novelių romanas „Naktis ant morų“, 1948)

Jurgis Jankus. Ištrauka iš novelės „Kodėl aš nebetikiu” (novelių romanas „Naktis ant morų”, 1948)

Jurgis Jankus. Ištraukos iš novelės „Susitikimai” (novelių romanas „Naktis ant morų”, 1948)

Leonas Peleckis-Kaktavičius. Užkasti žydintys sodai (apie Jurgį Jankų, 2008)

Leonas Peleckis-Kaktavičius. Ištrauka iš monografijos „Jurgis Jankus: gyvenimas ir kūryba“ (2008)

Dalia Striogaitė. Žodelis Jurgio Jankaus 100-osioms metinėms (2006)

Dalia Kuizinienė. In memoriam. Jurgis Jankus – ištikimasis plunksnos riteris (2002)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Jurgis Jankus (1992)

Jonas Grinius. Jurgio Jankaus pasakojimai prie užkandžio (1973)

Algirdas Landsbergis. Jurgio Jankaus „Paklydę paukščiai” (1953)

A. Audrius. Jurgio Jankaus „Paklydę paukščiai” (1952)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Jurgio Jankaus pirmasis rūpestis (1951)


PULGIS ANDRIUŠIS (19071970)
Pulgis Andriušis. Baimės naktys (1947)

Pulgis Andriušis. Grižk į Sorento (1947)

Pulgis Andriušis. Neįleido (1947)

Pulgis Andriušis. Santa Lucia (1947)

Pulgis Andriušis. Snaudalis dirvonėlyje (1946)

Gytis Rimonis. Pulgis Andriušis – primirštas literatūros marginalas (2009)
Eugenija Valienė. Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero” teminis polius (2008)
Eugenija Valienė. Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero” stilistiniai štrichai (2008)
Danutė Labanauskienė. Iš Pulgio Andriušio archyvo (2007)
Lidija Šimkutė. Tik mieguose pasivaidena Kazio Gojus... (apie Pulgį Andriušį, 2007)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Pulgis Andriušis (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Pulgis Andriušis (1992)
Andrius Sietynas. Pulgiui Andriušiui – 60 metų (1967)
Pranas Naujokaitis. Pulgio Andriušio „Rojaus vartai” (1961)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgio Andriušio „Tipelis” (1955)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgis Andriušis dar kartą grįžta į kaimą (1951)
Leonas Miškinas. Pulgio Andriušio lyrinės apysakos (1948)


KAZIMIERAS BARĖNAS (19072006)

Kazimieras Barėnas. Pirmoji Veronika. Skryningas (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)

Kazimieras Barėnas. Ketvirtoji Veronika. Pasimatymas (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)

Kazimieras Barėnas. Penktoji Veronika. Mėsininkas Kingas (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)

Kazimieras Barėnas. Šeštoji Veronika. Arivederči, Roma (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)

Kazimieras Barėnas. Vienuoliktoji Veronika. Čanda Bahaduras Menonas (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)

Kazimieras Barėnas. Keturioliktoji Veronika. Atvirukas su gėlytėmis (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)
Ona Ališytė-Šulaitienė. Lietuviška spauda pokario Anglijoje (Kazimieras Barėnas, 2009)
Bernardo Brazdžionio laiškai Kazimierui Barėnui (2007)
In memoriam. Atsisveikiname su kasdienybės poetu. Kazimieras Barėnas (2006)
In memoriam. „Dviejų tėvynių nebūna“. Kazimieras Barėnas (2006)
Petras Bražėnas. Monografija apie vyriausią rašytoją (L. Peleckis-Kaktavičius. Kazimieras Barėnas, 2005)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Kazimieras Barėnas. Studijų metai: pirmieji kūriniai, pirmoji tarnyba (2005)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Kazimieras Barėnas. Iš „Ateities“ į neįsivaizduojamą ateitį (2005)
Juozas Aputis. Plėšia plaučius šitas kvepėjimas... (Kazimieras Barėnas. Apsakymų rinktinė, 2004)
Mykolas Sluckis. Neužsisklendęs nostalgijoj (Kazimieras Barėnas. Apsakymų rinktinė, 2004)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazimieras Barėnas (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kazimieras Barėnas (1992)
Jonas Papartis. Kazimiero Barėno „Kilogramas cukraus“ (1978)
Titas Alga. Spalvingas lietuvės moters portretas (Kazimieras Barėnas. Dvidešimt viena Veronika, 1971)

 

JUOZAS KRALIKAUSKAS (19102007)

Alvydas Surblys. Rašytojo Juozo Kralikausko laikas (2010)

Petras Katinas. Pro memoria Juozui Kralikauskui (2007)

Juozas Kralikauskas: „Ir to pakaks” (2004)

Elena Bukelienė. Istorinė Juozo Kralikausko tetralogija (2002)

Elena Bukelienė. Juozas Kralikauskas – rašytojas auksakasys (2002)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Juozas Kralikauskas (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Juozas Kralikauskas (1992)

Liūtas Mockūnas. „Mindaugo nužudymas” kaip istorinis romanas (1964)

Jonas Grinius. J. Kralikausko romanai apie Mindaugo epochą (1964)


ANTANAS ŠKĖMA (19111961)
Antanas Škėma. Ištrauka iš romano „Balta drobulė“ (1958)
Antanas Škėma. Poezija (1958–1961)
Antanas Škėma. Kada aš nusivyliau poetu (1954)

Antanas Škėma. Sniego balandžiai (1954)
Antanas Škėma. Žilvinėėli (1954)
Antanas Škėma. Paskaita apie pasaulį (1949)
Antanas Škėma. Kritiko išpažintis (1947)
Regimantas Tamošaitis. Didysis Antano Škėmos klausimas (2010)
Rima Palubinskienė. Ironiškoji Antano Škėmos kritikos plunksna (2009)

Dalia Kuizinienė. Katastrofizmo pajautos Antano Škėmos novelių rinkinyje „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (2003)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Škėma (1996)

Rimvydas Šilbajoris. Lietuvių egzodo literatūra. Antanas Škėma (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Žvilgsnis į Antano Škėmos dramaturgiją (1992)

Kęstutis Keblys. Antano Škėmos „Balta drobulė” (1968)

Jurgis Blekaitis. Antano Škėmos atsisveikinimas (1961)

Rimvydas Šilbajoris. Žmogus Antano Škėmos kūryboje (1960)

Augustinas Raginis. Antano Škėmos „Balta drobulė” (1959)
A. Škėmai – 40 metų (1951)

MARIUS KATILIŠKIS (19141980)
Marius Katiliškis. Laiškas mano merginai (2003)
Marius Katiliškis. Ištrauka iš romano „Miškais ateina ruduo“ (1957)
Marius Katiliškis. Užgavėnės (1950)

Marius Katiliškis. Vasaros ugnys (1950)
Elena Bukelienė. Marius Katiliškis. Biografijos bruožai (2005)
Elena Bukelienė. Sugrįžimas (Marius Katiliškis. Seno kareivio sugrįžimas, 2003)

Dalia Kuizinienė. Epinių ir lyrinių pradų sintezė Mariaus Katiliškio „Prasilenkimo valandoje” (2003)
Stasys Tumėnas. Išėjęs sugrįžti (Marius Katiliškis. Seno kareivio sugrįžimas, 2003)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Marius Katiliškis (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Marius Katiliškis (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Binarinės struktūros Mariaus Katiliškio apsakymuose (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Nepakartojamojo liudytojas – Albinas Marius Katiliškis (1992)

Bronius Vaškelis. Išėjimo–negrįžimo leitmotyvo užuomazgos M. Katiliškio „Išėjusiems negrįžti” (1986)

Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Likimo žaismas Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo” (1986)
Titas Alga. Rašytojo žvilgsnis į save laiko perspektyvoje (Marius Katiliškis. Šventadienis už miesto, 1963)
Augustinas Raginis. Mariaus Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ (1959)
Jonas Vakaris. Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo” (1958)
Leonas Miškinas. Šiaurės Lietuvos kaimo buities freska (Marius Katiliškis. Užuovėja, 1952)
Leonas Miškinas. Mariaus Katiliškio „Prasilenkimo valanda” (1948)

JULIUS KAUPAS (1920–1964)

Julius Kaupas. Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose. Įžangos žodis (1948)

Julius Kaupas. Daktaras Kripštukas pragare (1948)

Julius Kaupas. Pasaka apie arlekino meilę ir apie burtininką be vardo (1948)

Julius Kaupas. Kaip velnias Juoduodegis blogais keliais nuėjo (1948)
Laimutė Adomavičienė. Daktaro Kripštuko ypatumai: Julius Kaupas ir Kęstutis Navakas (interviu su K. Navaku, 2009)
V. Motiejūnas. Žinomas ir nežinomas Julius Kaupas (2005)

Dalia Kuizinienė. Literatūrinė Juliaus Kaupo pasaka (2003)

Laimutė Tidikytė. Julius Kaupas Kauno jėzuitų gimnazijoje (2001)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Julius Kaupas (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Julius Kaupas (1992)

Alina Staknienė. Žaismingi sugretinimai ir priešpriešos Juliaus Kaupo pasakoj „Kaip velnias juoduodegis blogais keliais nuėjo” (1987)

Bronius Raguotis. Apie daktarą Kripštuką, mažąjį žmogų ir jų autorių (1984)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Julius Kaupas. Portreto eskizas (1970)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Daktaras Kripštukas pragare, arba Pasikalbėjimas apie pasakų knygas (1948)


BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ (1923–2007)

Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (1)

Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (2)

Birutė Pūkelevičiūtė. RAUDA (1960)

Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)

Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)

Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)

In memoriam. Birutė Pūkelevičiūtė 1923. VIII. 12–2007. IX. 21

Donata Mitaitė. Monografija apie rašančią autorę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)

Jūratė Sprindytė. Paskutinė, aštuntoji (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė - aktorė ir rašytoja, 2004)

Sondra Simanaitienė. Apie vilkę, lūšį ir žalsvąją gyvatę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)

Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)

Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Birutė Pūkelevičiūtė (1996)

Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Birutė Pūkelevičiūtė (1992)

Birutė Ciplijauskaitė. Birutės Pūkelevičiūtės sugrįžimas poezijon (Birutė Pūkelevičiūtė. Atradimo ruduo, 1990)

Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)

Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)


EDUARDAS CINZAS (1924–1996)

Eduardas Cinzas. Ištrauka iš romano „Švento Petro šunynas“ (1984)

Eduardas Cinzas. Ištrauka iš apsakymo „Ciao, Eli“ (1984)

Eduardas Cinzas. Ištrauka iš apsakymo „Viena Ardino diena” (1984)

Renata Šerelytė. Meilė prieš beprotybės šmėklą (Minint 85–ąsias Eduardo Cinzo gimimo metines, 2009)
Tomas Staniulis. Vasara po raudonojo arklio kanopomis (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Renata Šerelytė. Meilė ir likimas kalnuose (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Eduardas Cinzas (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Eduardas Cinzas (1992)

Marija Stankus-Saulaitė. Turtingas Cinzo pasaulis: „Švento Petro šunynas” (1985)

Titas Alga. Eduardo Cinzo „Mona” po trejų metų (1983)

Kęstutis Keblys. Raudonas mirties žirgas (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 1975)

 

VYTAUTAS JANAVIČIUS (1924–1995)

Vytautas Janavičius. Ištrauka iš pjesės „Aukso puodas” („Raštai”, 2004)

Vytautas Janavičius. Ištrauka iš parodijos „Laiškas sūnui” („Raštai“, 2004)

Vytautas Janavičius. Ištrauka iš romano „Pakeliui į Atėnus“ (1962)

Vygandas Šiukščius. Vytautas Janavičius – minties poetas (2004)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vytautas Janavičius (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Vytautas Janavičius (1992)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pakeliui į naują prozos žodį (Vytautas Janavičius. Pakeliui į Atėnus, 1962)


ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924–2004)

Algirdas Landsbergis. Ištrauka iš romano „Kelionės muzika“ (1992)

Algirdas Landsbergis. Dainos gimimas (novelė iš knygos „Kelionės muzika“, 1992)

Algirdas Landsbergis. Senjora su katėm (novelė iš knygos „Kelionės muzika”, 1992)

Algirdas Landsbergis. Trys psichiatrai pienių lauke (novelė iš knygos „Kelionės muzika”, 1992)
Virginija Paplauskienė. „Rašymas man yra lietuviškųjų vertybių išsaugojimas“ (Algirdas Landsbergis, 2009)
Imelda Vedrickaitė. Algirdo Landsbergio herojus: mito valktis ar praregėjimo iliuzija (2009)

In memoriam Algirdui Landsbergiui (2004)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Algirdas Landsbergis (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Algirdas Landsbergis (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Algirdas Landsbergis: prasmė ir struktūra (1992)

Violeta Kelertienė. Algirdas Landsbergis – kompozitorius žodžiais (1980)

Augustinas Raginis. Algirdo Landsbergio „Kelionė” (1954)

KOSTAS OSTRAUSKAS (G. 1926)

Kostas Ostrauskas. Žemaitė sutinka Šekspyrą (1) (2006)

Kostas Ostrauskas. Žemaitė sutinka Šekspyrą (2) (2006)

Kostas Ostrauskas. Cyrano de Bergerac praranda nosį (na ne visai) (1) (2005)

Kostas Ostrauskas. Cyrano de Bergerac praranda nosį (na ne visai) (2) (2005)

Kostas Ostrauskas. Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas. Post mortem (1) (2004)

Kostas Ostrauskas. Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas. Post mortem (2) (2004)

Kostas Ostrauskas. ŽODŽIAI, ŽODŽIAI, ŽODŽIAI... (1990)

Kostas Ostrauskas. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1976)

Kostas Ostrauskas. GYVENO KARTĄ SENELIS IR SENELĖ (1963, 1969)

Kostas Ostrauskas. PYPKĖ (1951) 1

Kostas Ostrauskas. PYPKĖ (1951) 2

Aušra Martišiūtė. Paradokso poetika Kosto Ostrausko dramose (2007)

Aušra Martišiūtė. Žaidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje (2006)

Castor&Pollux. Geriau chaosas negu nieko (Kostas Ostrauskas. Užgavėnių kaukės, 2006)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kostas Ostrauskas (1996)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kostas Ostrauskas (1992)

Vincas Trumpa. Drama istorijoje ir istorinė drama (Kostas Ostrauskas, 1979)

Jurgis Blekaitis. Kostas Ostrauskas ieško savo teatro (1965-1966)


KAZYS ALMENAS (G. 1935)

Kazys Almenas. Žvaigždės (iš „Vieverių kronikų”, 1971)

Eugenija Valienė. Kazio Almeno kūryba: tautinis turinys ir populiarioji literatūra (2009)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazys Almenas (1996)

Audronė Barūnaitė Welleke. Egzodo augintiniai beletristai. Kazys Almenas (1992)

Titas Alga. Kazio Almeno novelės (1968)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Kazio Almeno debiutas (1965)

 

Vyresniosios kartos egzodo poetai

vyresnioji egzodo karta Vyresniosios kartos egzodo poetai – toks literatūrinės kartos įvardijimas iš esmės labai santykinis, nes į ją suburtas didelis būrys išeivijos poetų, kurių gimimo erdvėje sutelpa ištisas trisdešimties metų laikotarpis. Vyriausiąjį jų – Antaną Gustaitį, gimusį 1907 m., ir Tomą Venclovą, gimusį 1937 m., – skiria net trisdešimt metų. Tačiau net pastarąjį, žiūrint iš dabartinio laiko perspektyvų, nors ir žymiai jaunesnį už kai kuriuos kolegas, jau galima priskirti prie vyresniųjų. Daugelis čia pristatomų autorių yra poetų, vadinamų žemininkais (A. Nyka – Niliūnas, K. Bradūnas, J. Kėkštas, V. Mačernis, H. Nagys) bei bežemiais (A.Mackus, L.Sutema), bendraamžiai, tačiau pastariesiems skirti atskiri apžvalginiai skyriai, tad čia pristatomi žemininkų ir bežemių kartos atstovai, kurie tradiciškai šiems nebuvo priskirti. Kita vertus, Jonas Mekas, Birutė Pūkelevičiūtė ir Vitalija Bogutaitė kai kurių literatūros tyrinėtojų vis dėlto priskiriami bežemiams. Didžiuma kūrėjų buvo priversti pasirinkti emigraciją 1944 metais artėjant sovietinei okupacijai ir užsienyje iš pradžių dirbti fizinio pobūdžio darbus. Šiuo atžvilgiu išskirtinis yra T. Venclovos atvejis – pastarasis į JAV emigravo tik 1977-aisiais. Būtent JAV ir sutraukė didžiausią būrį rašytojų, tačiau kai kuriems iš jų likimas pasiūlė ir kitas šalis. Pvz., Venacijus Ališas apsigyveno Brazilijoje, Aldona Veščiūnaitė – Australijoje, Vladas Šlaitas – Anglijoje, o Leonas Švedas – kaimyninėje Lenkijoje. Kalbant apie šios vyresniosios egzodo poetų kartos estetines kūrybines nuostatas, savotišku jų vedliu ir patriarchu būtų galima laikyti vieną vyriausių ir žymiausių šio būrio poetų Henriką Radauską. Būtent jis aiškiai atsiribojo nuo lietuvių poezijoje vyravusios neoromantinės tradicijos ir savo kūryba žymėjo lietuvių literatūros modernistinės brandos tašką bei estetinio lūžio, įteisinusio poezijos autonomiją, pradžią. Šiuos principus vėliau plėtojo ir egzodo literatūros žurnalą Literatūros lankai įkūrę bei su juo bendradarbiavę autoriai. Šio leidinio redakcinėje įžangoje direktyvinėmis formulėmis išdėstytos tuometinių kūrėjų nuostatos: „Grąžinti beveik totaliai prarastą literatūros, kaip estetinės kūrybos, nepriklausomybę, atstatyti normalią vertybių gradaciją”. Poetams imponavo meninės minties dramatizmas, vidinė kūrybinė laisvė, nebesusijusi su lietuvių literatūros evoliuciją trikdžiusiomis politinėmis ir ideologinėmis realijomis. Anot Ramučio Karmalavičiaus, žemininkų įteigtas kūrybinis žodis sulydė lietuviškojo kultūrvaizdžio ir menines Vakarų metafizikos bei intelektualines pokario tendencijas, tačiau atsiribojo nuo verbalinių iracionaliojo avangardo eksperimentų.


Vyresniosios kartos egzodo poetų kūryba ir kritika

Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)


ANTANAS GUSTAITIS (1907–1990)

Antanas Gustaitis. Eilėraščiai iš rinktinės „PASIGLOSTYMO PALAIMA“ (1987) (1)

Antanas Gustaitis. Eilėraščiai iš rinktinės „PASIGLOSTYMO PALAIMA“ (1987) (2)

Stanislovas Abromavičius. Antano Gustaičio sugrįžimas (2007)

Raimondas Kančas. Antano Gustaičio 100-metis (2007)

Marija Macijauskienė. Pasivaikščiojimai minčių pakrantėm (Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms, 2007)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Gustaitis (1996)

Vytautas Kubilius. Antano Gustaičio ironiškos elegijos (1987)

Henrikas Nagys. Antanas Gustaitis – nuolat jaunas (1977)

Bronys Raila. Mano partijos ideologinis draugas. Antanas Gustaitis (1977)

Vytautas Aleksandras Jonynas. Humoras – tai liūdesio karikatūra: Trečioji Antano Gustaičio humoro knyga „Saulės šermenys“ (1973)

Bronys Raila. Gyvenimo šermenys. Pranešimas Los Angeles lietuvių pobūvyje 1973.XI.17 apie Antano Gustaičio „Saulės šermenis“ (1973)


ANTANAS JASMANTAS (1908–1987)

Antanas Jasmantas. Eilėraščiai iš rinkinio „KLAJŪNAS“ (2001)

Marcelijus Martinaitis. Trečioji pažintis (Antanas Jasmantas. Klajūnas, 2001)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Jasmantas (1996)

Tomas Venclova. Metafizinis poetas (Antanas Jasmantas, 1983)

Jonas Grinius. Antano Jasmanto „Gruodas“ (1965)


HENRIKAS RADAUSKAS (1910–1970)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „ŽAIBAI IR VĖJAI“ (1965)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „ŽIEMOS DAINA“ (1955)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „STRĖLĖ DANGUJE“ (1950)

Henrikas Radauskas. Eilėraščiai iš rinkinio „FONTANAS“ (1935)

Alfas Pakėnas. Pasaulis pagal Radauską (2005)

Vytautas Kubilius. Kūrybos individualumo ir autonomiškumo link (Henrikas Radauskas, 1996)

Viktorija Skrupskelytė. Dinamiškoji Radausko poezijos samprata (1971)

Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Henrikas Radauskas (1971)

Pranas Visvydas. Žvilgsnis į H. Radausko poeziją (1970)

Tomas Venclova. Nenugalimoji arkadija (Henrikas Radauskas. Eilėraščiai, 1965–1970)

Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas (1969)

Kol eilutės pavirsta eilėraščiu. Interviu su visą savo poeziją išleidusiu Henriku Radausku (1966)

Henrikas Radauskas. Atsakymas į „Metmenų“ anketą „Rašytojas egzilyje“ (1965)

Henrikas Radauskas. Apie poeziją (1956)

Bronys Raila. Anapus Daugyvenės (Henrikas Radauskas, 1956)

Algirdas Julius Greimas. Mintys apie Henriką Radauską ir jo strėlės vietą lietuviškame danguje (1954)

Pasikalbėjimas su Henriku Radausku (1951)

Jurgis Blekaitis. Henriko Radausko poezija (Henrikas Radauskas. Strėlė danguje, 1950)


BALYS AUGINAS (1917–2001)

Balys Auginas. Eilėraščiai iš rinkinio „GIESMĖS ŽYDĖJIMO METAS“ (1979) (1)

Balys Auginas. Eilėraščiai iš rinkinio „GIESMĖS ŽYDĖJIMO METAS“ (1979) (2)

Marija Macijauskienė. Nuo Salduvės iki Klyvlendo (2007)

Augustinas Raginis. Giesmės žydėjimo metas (Balys Auginas. Giesmės žydėjimo metas, 1979)

Jonas Aistis. Paparčio vėduoklė (Balys Auginas. Paparčio vėduoklė, 1956)


LEONAS ŠVEDAS (1918–2003)

Leonas Švedas. Eilėraščiai iš rinktinės „POEZIJA: 1946–1982“ (1995) (1)

Leonas Švedas. Eilėraščiai iš rinktinės „POEZIJA: 1946–1982“ (1995) (2)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (1)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (2)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (3)

Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (4)

Vaiva Narušienė. „Nesakykit, kad buvau nesusitaikęs su pasauliu ir savimi“. L. Švedo eilėraštis „curriculum vitae“ (2003)

Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija (Leonas Švedas) (1996)

Augustinas Raginis. Leono Švedo poezija (Leonas Švedas. Sugrįžimai į Sodomą ir Gomorą, 1963)


VLADAS ŠLAITAS (1920–1995)

Vladas Šlaitas. Eilėraščiai iš rinktinės „SAULĖ ANT ŠALIGATVIO“ (1997) (1)

Vladas Šlaitas. Eilėraščiai iš rinktinės „SAULĖ ANT ŠALIGATVIO“ (1997) (2)

Alfas Pakėnas. Poezijos princui atminti (Vladas Šlaitas, 2005)

Alfas Pakėnas. Prisiminimų ir svajonių poetas (Vladas Šlaitas, 2005)

Indrė Žekevičiūtė. Neišgirstas poezijos princas (Vladas Šlaitas, 1997)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vladas Šlaitas (1996)

Augustinas Raginis. Paprasto poetinio žodžio išpažinėjas (Vladas Šlaitas. Pro vyšnių sodą, 1973)

Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Vladas Šlaitas (1971)


JONAS MEKAS (g. 1922)

Jonas Mekas. Tekstai iš rinkinio „ŽODŽIAI IR RAIDĖS“ (2007)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „REMINISCENSIJOS“ (1972)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „PAVIENIAI ŽODŽIAI“ (1967)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „GĖLIŲ KALBĖJIMAS“ (1961)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „SEMENIŠKIŲ IDILĖS“ (1948) (1)

Jonas Mekas. Eilėraščiai iš rinkinio „SEMENIŠKIŲ IDILĖS“ (1948) (2)

Tautvydas Nemčinskas. Paprastumo genijus, Asociatyvus etiudas apie Joną Meką (2009)

Castor&Pollux. Pagyros žodis misteriui Bolexui ir misis Olympijai De Luxe (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)

Castor&Pollux. Trys istorijos (Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon, 2007)

Ramūnas Čičelis. Laisvo žmogaus atviri niuansai (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)

Aleksandra Fomina. Tokia didelė knyga... (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)

Skaistė Vilimaitė. Poezija išliks (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)

Neramumo knyga, „Nervuoti dienoraščiai“. Joną Meką kalbina Valdas Papievis (2004)

Eugenija Vaitkevičiūtė. J. Mekas – trumpai apie pasaulį (Jonas Mekas. Poezija, 2002)

Lukrecijus Petraškanas. Dokumentininkas (Jonas Mekas. Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai, 2000)

Ore: Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“ (1997)

Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Jonas Mekas (1996)

Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės. Jonas Mekas (1992)

Rimvydas Šilbajoris. Mano herojus — tiesa: Jono Meko eilėraščiai (1992)

Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Jonas Mekas (1971)

Justinas Marcinkevičius. Kalbėti į pačią širdį (Jonas Mekas, 1971)

Augustinas Raginis. Jono Meko poezija (Jonas Mekas. Pavieniai žodžiai, 1967)

Augustinas Raginis. Semeniškių idilės (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1955)

Sigitas Geda. Iš Semeniškių ir iš Amerikos (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1948)


BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ (1923-2007)

Birutė Pūkelevičiūtė. RAUDA (1960)

Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (1)

Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (2)

Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)

Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)

Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)

In memoriam. Birutė Pūkelevičiūtė 1923. VIII. 12–2007. IX. 21

Donata Mitaitė. Monografija apie rašančią autorę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)

Sondra Simanaitienė. Apie vilkę, lūšį ir žalsvąją gyvatę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)

Jūratė Sprindytė. Paskutinė, aštuntoji (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė - aktorė ir rašytoja, 2004)

Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)

Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)

Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990. Birutė Pūkelevičiūtė (1997)

Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)

Birutė Ciplijauskaitė. Birutės Pūkelevičiūtės sugrįžimas poezijon (Birutė Pūkelevičiūtė. Atradimo ruduo, 1990)

Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)

Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)


ALDONA VEŠČIŪNAITĖ (g. 1923)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „EDVINAS GRAŽIAVEIDIS KELIAUJA Į MARSĄ“ (2006)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „BLYKSTELĖJIMAI ŠIMTMEČIUI BAIGIANTIS IR KITI NETIKĖTUMAI“ (2004) (1)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „BLYKSTELĖJIMAI ŠIMTMEČIUI BAIGIANTIS IR KITI NETIKĖTUMAI“ (2004) (2)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „MEDŽIAI RYTO LAISVĖJ“ (1999)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „AIDINČIOS UPĖS“ (1985)

Aldona Veščiūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „ŽODŽIAI KAIP SALOS“ (1976)

Karolis Baublys. Paskutinė Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo knyga (Aldona Veščiūnaitė. Edvinas Gražiaveidis keliauja į Marsą, 2006)

Marius Burokas. Knyga, atkeliavusi iš užjūrio (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)

Inga Urbonavičiūtė. Stogo ir kupranugario lenktynės (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)

Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)

Aldona Veščiūnaitė. Tik aidas žodžiuose dainos (interviu, 1992)

Marija Stankus-Saulaitė. Veščiūnaitės vaizdai (Aldona Veščiūnaitė. Aidinčios upės, 1985)

Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Apie daiktų paviršium čiuožiantį laiką (Aldona Veščiūnaitė. Žodžiai kaip salos, 1976)


LEONAS LĖTAS (1923–1998)

Leonas Lėtas. Eilėraščiai iš rinkinio „TRAKAS“ (1981)

Vytautas A. Jonynas. Leono Lėto poetinis debiutas (Leonas Lėtas. Trakas, 1981)


ALFONSAS GRICIUS (g. 1924)

Alfonsas Gricius. Eilėraščiai iš rinkinio „TROPIKŲ ELEGIJOS“ (1953)

Virginija Balsevičiūtė. Alfonso Griciaus lyrika (1998)

Augustinas Raginis. Alfonso Griciaus „Pažadinti sfinksai“ (1961)

St. R. Poetinė fotokopija (Alfonsas Gricius. Žemė ir Žmogus, 1947)


DANGUOLĖ SADŪNAITĖ (g. 1931)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „Recollections of a Childhood“ (1971)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „LAIŠKAI DIEVUI“ (1970)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „TU ESI MANO ŽEMĖ“ (1968)

Danguolė Sadūnaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „VASAROS MEDŽIUOSE“ (1961)

Virginija Paplauskienė. Neleisk man būti vienai (Danguolė Sadūnaitė, 2002)

Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Jausmo momentas (Danguolė Sadūnaitė. Baltas ievos medis, 1977)

A. V. Sadūnaitės stiprus ūgis (Danguolė Sadūnaitė. Tu esi mano žemė, 1968)


VITALIJA BOGUTAITĖ (g. 1932)

Vitalija Bogutaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „APMĄSTYMAI, ARBA POKALBIS SU SAVIMI“ (2000)

Vitalija Bogutaitė. Eilėraščiai iš rinkinio „KELIONĖ“ (1989)

Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)

Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (1)

Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (2)

Marcelijus Martinaitis. Ne suvisam išėję (Vitalija Bogutaitė, 1989)

Ona Mikailaitė. Po vasaros (Vitalija Bogutaitė. Po vasaros, 1976)


RIMAS VĖŽYS (g. 1933)

Rimas Vėžys. Eilėraščiai iš rinkinio „Šešėliai veidrodyje“ (2002)

Rimas Vėžys. Eilėraščiai iš rinkinio „Raidės laiko griaučiuose“ (1969)

Pranas Visvydas. Sąmoningų nesąmonių galerijoje (Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose, 1969)


TOMAS VENCLOVA (g. 1937)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „SANKIRTA“ (2005)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „REGINYS IŠ ALĖJOS“ (1998)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „TANKĖJANTI ŠVIESA“ (1990)

Tomas Venclova. Eilėraščiai iš rinkinio „KALBOS ŽENKLAS“ (1972)

Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)

Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)

Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)

Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)

Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)

Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)

Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)

Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)

Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)

Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)

Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)

25 Tomo Venclovos atsakymai į tiek pat Lauryno Katkaus klausimų (1999)

Liūtas Mockūnas. Paskutinieji iš Lietuvos. Tomas Venclova (1997)

Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija. Tomas Venclova (1996)

Tomo Venclovos interviu laiške Aušrai Stanaitytei (1995)

Rimvydas Šilbajoris. Pastabos apie Tomo Venclovos kūrybą (1992)

Neviltis yra vilties forma. Su poetu Tomu Venclova kalbasi Bronisławas Majus (1990)

Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)

Powered by SectionEx for Joomla!