Grotesko ir absurdo dramaturgai
Grotesko ir absurdo dramaturgija – tai XX a. II pusėje užgimusi dramaturginė kūryba, kuriai susiformuoti sąlygas sudarė tiek iš Vakarų atklystančios postmodernistinės literatūros tendencijos, tiek sovietinės okupacijos sąlygotas žodžio laisvės suvaržymas bei absurdo kupinos sovietinės realijos. Todėl autoriai atsisakė realistinio vaizdavimo principų, rimto ar pakilaus kalbėjimo manierų ir sukūrė visiškai kitokį, grotesko poetika pagrįstą dramos pasaulį, kuriame išnyko riba tarp komizmo ir tragizmo, kur veiksmą motyvuoja alogiškos jungtys, o individuali būtis, netekusi bet kokios reikšmės, yra valdoma nepakeičiamų kvailystės, valdžios ir bjaurasties modelių. Sovietų okupuotoje Lietuvoje groteskas plito kaip ironiško santykio su esama santvarka išraiška. Tokiu būdu bene ryškiausias grotesko dramaturgas Kazys Saja kūrė parabolės tipo pjeses, išryškindamas komiškomis hiperbolėmis totalitarizmo užguitų žmogelių kvailumą ir bejėgiškumą. Grotesko elementų apstu ir Sauliaus Šaltenio (pjesė „Giljotina“), Juozo Glinskio (drama „Grasos namai“), Juozo Grušo („Pijus nebuvo protingas“) bei išeivijos autorių Kosto Ostrausko („Žaliojoj lankelėj“, „Gyveno kartą senelis ir senelė“) ir Algirdo Landsbergio („Meilės mokykla“) kūriniuose. Ironiškai atverdama būties prieštaravimų neišsprendžiamumą, grotesko poetika ardė socialistinio realizmo didaktizmą bei patosą, įteisino sąlygiškumo erdvę, išplėtojusi tikroviškumo logiką ad absurdum.
APIE GROTESKO IR ABSURDO DRAMATURGUS BEI JŲ KŪRYBĄ
Liūtas Mockūnas. Absurdo teatras lietuviškoj scenoj (1965)
Algirdas Landsbergis. Avangardizmas Lietuvos scenoje (1972)
Algirdas Landsbergis. Blogio veidai trijose lietuvių dramose (1973)
Jonas Lankutis. Realistinių dramaturgijos principų atnaujinimas (1979)
Vytautas Kubilius. Groteskas – tragiškas juokas (1986)
Vaidonė Kučinskienė. Laikina ar išliekama? Kazio Sajos ir Juozo Glinskio groteskas (2002)
Skirmantė Černiauskaitė. Absurdo teatro estetika. Trys „Godo“ Lietuvos scenoje (2005)
Andrius Jevsejevas. Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje (2009)
Ginta Čingaitė. Kosto Ostrausko ir Kazio Sajos politinio teatro ypatumai (2012)
Viktorija Šeina. Laisvė duobėje, arba Egzistencijos absurdo akivaizdybė (2012)
JUOZAS GRUŠAS (1901–1986)
Juozas Grušas. Meilė, džiazas ir velnias (1967)
Juozas Grušas. Pijus nebuvo protingas (1976)
Juozas Grušas apie pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967–1968)
Jeronimas Žemkalnis. Kryžkelinė drama, naujoviškas velnias (1969)
Jonas Grinius. Meilė, džiazas ir velnias (1971)
Jonas Lankutis. Tragizmas ir heroika Juozo Grušo veikaluose (1983)
Vladas Žukas. Susitikimai su Juozu Grušu 1 (2009)
Vladas Žukas. Susitikimai su Juozu Grušu 2 (2009)
Algimantas Mikuta. Grušas, kopiantis į Žaliakalnį (2011)
Augustė Žičkytė. Riba tarp tikrovės ir fikcijos J. Grušo „Cirke“ (2015)
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924–2004)
Algirdas Landsbergis. Meilės mokykla (1963)
Algirdas Landsbergis. Barzda (1966)
Algirdas Landsbergis. Penki stulpai turgaus aikštėje (1966)
Algirdas Landsbergis. Paskutinis piknikas (1971)
Algirdas Landsbergis. Onos veidas (1985)
Marija Stankus-Saulaitė. Trys Algirdo Landsbergio dramos (1982)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Algirdas Landsbergis (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Algirdas Landsbergis: prasmė ir struktūra (1992)
Jonas Lankutis. Ironiškas ir lyriškas Algirdo Landsbergio teatras (1995)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Algirdas Landsbergis (1996)
Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė: Algirdas Landsbergis „tarpinėje stotelėje“ (2013)
KOSTAS OSTRAUSKAS (1926–2012)
Kostas Ostrauskas. Pypkė (1951) 1
Kostas Ostrauskas. Pypkė (1951) 2
Kostas Ostrauskas. Gyveno kartą senelis ir senelė (1963, 1969)
Kostas Ostrauskas. Lozorius (1971)
Kostas Ostrauskas. Jūratė ir Kastytis (1976)
Kostas Ostrauskas. Žodžiai, žodžiai, žodžiai... (1990)
Kostas Ostrauskas. Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas. Post mortem 1 (2004)
Kostas Ostrauskas. Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas. Post mortem 2 (2004)
Kostas Ostrauskas. Cyrano de Bergerac praranda nosį (na ne visai) 1 (2005)
Kostas Ostrauskas. Cyrano de Bergerac praranda nosį (na ne visai) 2 (2005)
Kostas Ostrauskas. Žemaitė sutinka Šekspyrą 1 (2006)
Kostas Ostrauskas. Žemaitė sutinka Šekspyrą 2 (2006)
Kostas Ostrauskas. Ofelija, Hamletas... ir Veronika? (2009)
„Pypkės“ pastatymas Santaros suvažiavime (1961)
Jurgis Blekaitis. Kostas Ostrauskas ieško savo teatro (1965–1966)
Kostas Ostrauskas: „Realistinis Čičinskas man nerūpi“ (1975)
Vincas Trumpa. Drama istorijoje ir istorinė drama (Kostas Ostrauskas, 1979)
Živilė Bilaišytė. Kosto Ostrausko vėlesnioji dramaturgija (1984)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kostas Ostrauskas (1992)
Jonas Lankutis. Kosto Ostrausko avangardizmas (1995)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kostas Ostrauskas (1996)
Kostas Ostrauskas, „Esu turbūt homo ludens“ (2000)
Aušra Martišiūtė. Žaidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje (2006)
Aušra Martišiūtė. Paradokso poetika Kosto Ostrausko dramose (2007)
Raminta Važgėlaitė. Sąlyginės figūros Kosto Ostrausko dramose (2013)
KAZYS SAJA (g. 1932)
Kazys Saja. Pranašas Jona (1963)
Kazys Saja. Mamutų medžioklė (1967)
Kazys Saja. Meškos liga 1 (2006)
Kazys Saja. Meškos liga 2 (2006)
Jeronimas Žemkalnis. Sajos mažosios pjesės (1969)
Jonas Lankutis. Kazys Saja: tarp komedijos ir dramos (1983)
Ginta Čingaitė. Kazio Sajos dramaturgija iš recepcinės istorijos perspektyvos (2009)
Vitas Areška. Norėjęs gimti dvidešimčia metų vėliau (2011)
Apie gyvenimo vaidmenis (interviu su Kaziu Saja, 2012)
Ginta Čingaitė. Parabolės schemos Kazio Sajos dramoje „Mamutų medžioklė“ (2013)
JUOZAS GLINSKIS (g. 1933)
Juozas Glinskis. Grasos namai (1971)
Juozas Glinskis. Kingas (1978)
Juozas Glinskis. Amoralitetas (2007)
Algirdas Landsbergis. „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ ir antiutopinė tradicija Rytų Europoje (1979)
Jonas Lankutis. Juozo Glinskio „Žiaurumo teatras“ (1983)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Juozo Glinskio dramaturgija ir žiaurumo teatras (1988)
Gražina Mareckaitė. Juozas Glinskis ir modernioji drama (2004)
Kaip jaučiasi dramaturgas, kai jam 75-eri? (2008)
SAULIUS ŠALTENIS (g. 1945)
Saulius Šaltenis. Henrikas Montė (1972)
Saulius Šaltenis. Jasonas (1978)
Saulius Šaltenis. Škac, mirtie, visados škac! (1978)
Jonas Lankutis. Mitologizuota realybė Sauliaus Šaltenio pjesėse (1983)
Jūratė Sprindytė. Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Lituanica“ (1996)