tekstai.lt

Juozas Glinskis. Amoralitetas (2007)

b_200_284_16777215_0___images_stories_file_amoralitetas.jpgAntiutopija

 

Veikėjai

 

GORGONAS – vyriausiasis dievas, aptukęs, nepriekaištingai amoralus senjoras

PANAS – geismų, gašlumo ir malonumų dievas, analogiškos išvaizdos senjoras

MAMONAS – ilgarankis, ilgapirštis senjoras, turto, godumo ir patogumų dievas

PROTĖJAS – šviesiaplaukis, skaisčiaakis junioras, svajonių, ilgesio ir gražios mirties dievaitis

Visi su ragiukais. Debesų sostuose. Gurkšnoja, užkandžiauja

 

 

 

 

PROTĖJAS. Norėčiau paklausti...

GORGONAS. Klausk.

PROTĖJAS. Ką mes čia valgom?

GORGONAS. Ar gardu?

PROTĖJAS. Keistokas skonis.

PANAS. Tavęs bosas klausia, ar gardu.

PROTĖJAS. Gardu, labai gardu.

GORGONAS. Mamonai, ir iš tikrųjų, o ką mes šiandien valgom?

MAMONAS. Stirnienos kepsnį „Rosita“, šefe.

GORGONAS. Geras. Kvepia paraku. O tas visas š.?

MAMONAS. Tai ančių kepenėlių paštetas su pastarnokų tyre.

GORGONAS. A.Tikrai gardu. (Paragavęs gėrimo) „Jaučio kraujas“, ar ne?

MAMONAS. Taip, šefe. „Jaučio kraujas“. Kahoras. Ritualinis.

GORGONAS. Nuostabus. Pakeliam. Sakyk, Protėjau, kodėl tu kaip tik prie mūsų prijunkai? Ko iš mūsų tikies?

PROTĖJAS. Jūs – stipriausi dievai. Noriu būti stiprus.

GORGONAS. Būsi. Pažvelk į mano bičus. Jėga... Gražūs, sveikatingi, tikri dieviškų darbų specai. Stebėk ir mokykis, vaikine. Kas girdėti tavo sferose, Panai?

PANAS. Viskas gerai. Programa vykdoma. Mūsų globojama šalis laiminga. Džiau­giasi laisve. Nepamiršta ir tavęs, Gorgonai. Seksualinių laisvių lygos moterų klubas surengė internetinę apklausą. Ir vėl tavo reitingas tarp dievų aukščiausias.

GORGONAS. Neabejoju. Tikiuos, pasistengsim, kad ir ateity toks išliktų... Neblogai jas pažįsti, Panai. Pagalvok, gal dar ką nors tokio, na, jų širdžiai mielo, galėtume padaryti.

PANAS. Iš karto nepasakysi. Jau dabar visa, kas įmanoma, padaryta. Kontracepcijos priemonės maksimaliai atpigintos. Nepilnametėms dalijamos veltui. Prezerva­tyvų naudojimas tapo piliečių garbės reikalu. Tautinio pasididžiavimo simboliu. Su bet kokiu niekas nebenori prasidėti. Pedagogai organizuoja vaikų priėmimą ne į SAUGAUS EISMO, bet į SAUGAUS SEKSO kursus. Jie žūva po automo­bilių ratais, iš rankų nepaleisdami prezervatyvų.

GORGONAS. Tikrai gražu. Didžiuojuos tavim, šaunusis Panai.

PANAS. Nesijaučiu ką nors labai kieto padaręs. Tai viso mūsų dievų kolektyvo nuo­pelnas. O tavo, Gorgonai, ypatingas. Be tavęs mes kaip be to besmegenio daik­čiuko...

GORGONAS. Užtat kokia atsakomybė! Ypač mūsų visuotinio makropakilimo sąly­gomis. Stabilaus pakilimo.

PROTĖJAS. Puikiai atrodote, pone Gorgonai.

GORGONAS. O kaip kitaip? Turim puikiai atrodyt..

PROTĖJAS. Turbūt be viagros apsieinat?

GORGONAS. Che che. Puikus dalykas. Patariu. Kasdien prieš ir po valgio kaip mais­to papildą. Kaip ir naktinį porno popsą. Ilgalaikė sėkmė garantuota.

PROTĖJAS. Jaunimas jumis žavisi, Gorgonai. Mes pasiryžę žengti jūsų pėdomis. Mes jau žengiam. Seksas ir popsas – mūsų alfa ir omega, ilgesio ir svajonių topas, kasdieninė mūsų dainų, darbų ir žygių tema.

GORGONAS. Džiaugiuos, Protėjau, ir laiminu jūsų žygius ir darbus. Ponai dievai, ar nereikėtų kaip nors ypatingiau pagerbti didžiai nusipelniusius jaunuolius ir jaunuoles? Tarkim, įsteigti mažąjį Didžiojo Spenio medalį. Specialiai jaunimui. Tiktų ir merginoms, ir vaikinams. O jį įteikiant padovanoti po reikmenų kom­plektėlį.

MAMONAS. Nuostabus sumanymas. Šiuo pagrindu sukūrus nacionalinį prekės ženk­lą, atsivertų neribotos galimybės reklamai. Mūsų globojama šalis patektų į pa­saulio žiniasklaidos fokusą. Vienu mostu atsiskleistų šios šalies grožis ir pa­trauklumas. Pasipiltų turistų ir valiutos srautai. Suaktyvintų savo veiklą škotų džentelmenai.

GORGONAS. Puiku, Mamonai. Tokiu būdu, gražiai papildydami konfliktinių pro­blemų sprendimo arsenalą, pratęstume ir garbingas mūsų sodiečių moterų ana­logiškos patirties tradicijas.

MAMONAS. Turbūt neturėtume pamiršti ir kitų, ne mažiau reikšmingų senoliškų tra­dicijų.

PANAS. In vino veritas!..

MAMONAS. In brendis, in konjakas.

PROTĖJAS. In dvilitrinis bambalis, senjorai! Kas gali būti gražiau už berniuką ar mergaitę, apsikabinusius ne berniuką ar mergaitę, o tokį dvilitrį bambalį? Sen­jorai, jaunimo poreikiai kasdien, auga, plečiasi, atsižvelkim į jų amžiaus ypa­tumus, pradėkim gaminti neribotos talpos pūsles specialiai paaugliams. Įsivaiz­duokit, berniukai ir mergaitės gatvėse, skveruose, prie mokyklų gurkšnoja ne dvilitrinius, o trijų, keturių, net penkių litrų bambalius. Efektas pritrenkiantis. Pamirštume, kas yra nusikaltimai. Sociologai teigia, kad polinkis nusikalsti di­dėja ar mažėja proporcingai suvartoto alkoholio kiekiui. Ir jie, žinoma, teisūs. Išplempus, sakykim, penkis litrus tornado, vaikinų laikysena iš esmės pasikeičia. Jie tampa tylūs, malonūs ir sukalbami. Apie merginas nė nešneku. Nuo tėvų ir mokytoj ų pečių nukristų sunki auklėjimo našta. Policija galėtų išeiti neribotų atostogų. Mūsų, dievų, reitingas, proporcingai kilsteltų.

GORGONAS. Sumanus vaikis esi, Protėjau. Ką apie tokią šaunią iniciatyvą pasakys mielasis Mamonas?

MAMONAS. Gražiais pinigėliais kvepia, Gorgonai. Vien modernių taros gamybos technologij ų įdiegimas – minimum keli šimtai milijonų eurų. Pritariu. Bet nepamirškim ir nemirtingos senolių tradicijos – pelningiausias akcijas parūpinti mūsų globojamiems bičiuliams. Aišku, skaidraus konkurso būdu.

GORGONAS. Skaidraus ir šaliai naudingo, Mamonai.

MAMONAS. Ir šaliai naudingo. Taikliai suformuluota.

GORGONAS. Kitaip ir neformuluojam. Kitaip tiesiog neturime teisės formuluoti. Tai mūsų pareiga.

PANAS. Kilni ir garbinga pareiga.

GORGONAS. Graži tu mano, brangi tėvyne. Kažkur girdėta, ar ne?

PANAS. Kaip teigia istorijos šaltiniai, ilgus metus ši šalis vadino save MARIJOS ŽE­ME, nes ją globojo mums neblogai pažįstama ypata, skaisčioji panelė Marija. Skaisčioji. Kche kche. Kad ją kur dešimt kipšų!.. Su savo tuo benkarčiuku vos viso mūsų triūso nesukniso. Laimė, kaip sako, plaukas ilgas – protas trum­pas. Sumanė pakeisti žmogaus prigimtį. Radikaliai. Vyrus paversti kelnėtom da­vatkom. Ir užsirovė, žinoma. Vyrai norėjo moterų, moterys – vyrų, o panelė Marija – ne, bus taip, kaip aš noriu, aš – Dievo sūnaus motina, aš viską galiu: mano nesantuokinis vyras – galingiausia visatos būtybė. Jokio sekso be mano Tėvo ar Sūnaus leidimo, draudžiu visas gamijas, manijas, filijas, lagnijas, visus izmus ir schizmus. O ką leidi, panele Dorybingoji?.. Tik nuobodų sutuoktinių sanguliavimą? Tik tūkstantąją dalį tų džiaugsmų, kuriuos galėtume turėti? Na ne, mamyte, mes rasime tokių globėjų, kurie mums viską leis. Ir štai mes čia: Panas, aistros ir malonumų dievas, tai aš, turtų ir patogumų dievas kolega Ma­monas, perspektyvusis junioras kolega Protėjas ir pats Gorgonas, kietasis visų kietuolių dievas.

GORGONAS. Senjorai dievai, šalies piliečių funkcijos, kaip matome, iš esmės kei­čiasi. O gal jau ir pasikeitė. Taigi turėtume visai rimtai pasvarstyti, ar neatėjo metas išmesti istorijos šiukšlynan senąj į šalies vardą, turiu galvoj skandalingai susikompromitavusią MARIJOS ŽEMĘ, ir visiems laikams įtvirtinti objektyvią tikrovę atspindintį naują pavadinimą. Tegul vadinsis ši šalis Gorgonija!

MAMONAS. Gorgonija? Kodėl Gorgonija? Kodėl ne Mamonija?

PANAS. Kodėl ne Panija?

GORGONAS. Tik Gorgonijoj žmonės gali būti laimingi.

MAMONAS. Kiekvienas populistas taip gali pasakyti. O argumentai?

GORGONAS. Pažiūrėk į mane.

MAMONAS. Nu.

GORGONAS. Gerai, įdėmiai pažiūrėk. Ką matai?

MAMONAS. Kiauliškai mielą fizionomiją.

GORGONAS. Puikiai pastebėjai, Mamonai. Kad žmonės tave mylėtų ir netgi gerbtų, turi būti toks, kokį nori jie tave matyti.

PANAS. Che, kiauliškai mielas.

GORGONAS. Kaip tik toks. Eksponas dievas padarė esminę klaidą: jis paskelbė sukūręs žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą. Kas iš to išėjo, žinom – pro visus galus brokas lenda. O mes pasakėm: žmogau, kurk save pats, mes tau pa­dėsim. Reklaminiai portretai gatavi. Rinkis bet kurį iš mūsų. Jei nori tikrai gero kablio, nosimi vadinamo, arba rankenų, kuriom galėtum grobti visa, ką pasieki, kaip pavyzdį renkies mūsų prakilnųjį Mamoną. Na, o pageidauji padoraus kindziuko ir neprilygstamo kabuko, nusižiūri į žavingąjį Paną. Apie tave, tavo grožybes nekalbu, Protėjau, tu dar nesusiformavęs, dar niekas nežino, kas iš ta­vęs gali išeiti, tačiau linkėčiau, kad pasektum mūsų senjorų pavyzdžiu ir pa­dėtum Gorgonijos piliečiams visapusiškai atsiskleisti.

PROTĖJAS. Pasistengsim, tikrai pasistengsim, bose.

MAMONAS. Daug prišnekėjai, Gorgonai, o svarbiausio klausimo taip ir neišryškinai. Ko verta būtų visa tavo Gorgonija, visa tavo makropakilimo politika be manęs, Mamono? Ji tiesiog neegzistuotų. Ne tik tau, Pone aukščiausiasis, piliečiai stato hyperhauzenus, ne tik prie tavo altoriaus čirškina kruvinas aukas ir šlovina ugninį vandenį. (Mostelėdamas žemyn) Gražūs, mieli laisvos šalies vaizdai, ar ne? Kiek naujų, modernių superšventyklų ir šventovių! Gastrošopai, šnapsošopai, seksošopai, hurdamai, gamblingdenai, korupcionai. Kas visą šią industriją sukūrė? Kas bankinghauzus valdo? Ar ne Mamono garbintojai? Mamonija, ponai superkriošenos, tik Mamonija.

PANAS. Che. Mamonija. Kažkaip vis į savo pusę lenki, mielas Maksi – Kablevičiau. Ar jau pamiršai, koks krupis buvai į šį kraštą atsprūdęs? Pinčiukas. Šnipą iš pelkės iškišt bijojai. Dabar galiūnas, oho. Kai niekas nebegresia, nebent alzheimeris... Bepig trimituoti ant svetimo sprando išjojus.

MAMONAS. Neskiesk. Kas visais pavojingiausiais momentais pirmose nelabųjų gretose žengė?

PANAS. Mamonas, žinoma, Mamonas. Snukelį kaip klebono klapčiukas nutaisęs.

MAMONAS. Kas nuo skaistybės sargių į akį gavo ekshibicionizmo seansą demons­truojant? Ne Mamonas?

PANAS. Tik tiek ir sugebėjai. Žipčikas. Berods taip raisto žindukliai tave pravar­džiuodavo? Verčiau prisimink, kaip elgeisi, kai tas sukčius panos Marijos vai­kas, visus jus apmovė, į kiaules įviliodamas ir ežeran sukišdamas?

MAMONAS. Kaip. Normaliai. Kaip ir visi. Burbuliavau.

PANAS. Vadinas, kaip visi. Visi kažkodėl priburbuliavo, o Mamonas sveikas svei­kutėlis.

MAMONAS. Mamonas žinojo, pro kur burbuliuoti, vaikeli.

PANAS. Nejuokinga.

MAMONAS. Žinoma. Jei būtų juokinga, nekikentum už pilvo susistvėręs.

PANAS. Aš ir nekikenu. Aš žvengiu. Į tave žiūrėdamas. Jei Marijos žemę pavadinsim Mamonija, taigi tu, Mamonai, visuose altoriuose kabosi. Kablys vietoj panos Marijos.

MAMONAS. Pakankamai seksualus kablys, kolega Panai.. Tas tikrai geriau negu švinkalo pilnas kindzius.

GORGONAS. Pakaks kalbasyti, ponai šnekoriai. Skelbiu absoliučiai objektyvų nuo­pelnų patikrinimo testą. Kieno dėka jūs čia, – visų gerbiami, godojami, liaup­sinami? Kas iki tol buvot? Kas iki tol mes visi buvom? Liuciferio ir jo šutvės už­gaidų vykdytojai, štai kas. Be pusmaišio sielų nė nebandėm į Pragaro vartus belstis. Na kas jus iš Šėtono tironijos išvadavo? Kas pirmas su davatkom susi­uostė ir jų klaupkas užėmė? Kas pro duris išvarytas įlindo atgal pro langą ir iš ambonos paskelbė Naująjį deklareišeną?

PANAS. Naująjį. Kche kche. Stepas paskui Stepą vėl į sklepą. Sena plokštelė, Gorgonai. Tegu ir išvaizdi, supakuota gražiai, su naujom vėliavytėm, bet. Ir jei ne genialusis ponas Paradoksas, kažin ar šiandien taip aukštai sėdėtum.

GORGONAS. Aš įveikiau skaistybės sergėtojų dievą Plutą!

PANAS. Tu? Nesisavink laurų. Tai Plutas įveikė Plutą. Jis iškart suuodė, kuo mes kvepiam, ir paskelbė patį kvailiausią, tiesiog savižudišką dekalogą: nepasiduok gundomas, nemeluok, nevok, neištvirkauk. Ir išsikasė duobę. Ir amenkukt.

PROTĖJAS. Jis tikrai nusižudė?!

PANAS. Politiškai. Kas gi eis iš paskos, kai reikalauji tokio absurdo?

GORGONAS. Šįsyk sutinku su tavim, Panai. Šimtu procentų. Žmogus yra laisvas, jis privalo būti laisvas, jis gyvena vieną kartą, tad nedaryti to, kas teikia malonių akimirkų, – kvailybė ir silpnumas. Taip mes visada sakėm, ir žmonės suprato mus ir įtikėjo.

PANAS. Mes. Tu, Gorgonai, nepranokstamas. Nepranokstamas svetimų minčių vagis. Vos išgirsti protingą pasakymą, tuoj ir pasisavini. Mes. Suprask – Gorgonas. Cha. O kas visą Laisvės koncepciją išrutuliojo? Panas, draugeli, Panas. Pano bažnyčia. Taip, taip, jaunasis Protėjau. Ir Mamonas meluoti ne­leis. Žmogau, tu esi laisvas, tu privalai būti laisvas, jei ne – tu privalai išsilaisvint, tu gyveni vieną kartą ir nedaryti to, ko geidžia visa tavo esybė, – di­džiausia kvailystė ir silpnumas. Vadinamoji nuodėmė – tai didžiausia dorybė, visų malonumų šaltinis. Nusidėdamas tu sparčiai žengi į žmogaus ir pasaulio vienybę ir visuotinumą. Neklūpok, žmogau. Neklūpok, neatgailauk. Negarbink, nesižemink, nes tu laisvas, tu Dievas, pats sau Dievas. Tu niekam nepavaldus. Tik sau. Tu atsakingas tik prieš save. Kitokios atsakomybės nei širdy tavo, nei tavo leksikone nėra. Tas žodis gali atsirasti lūpose, bet jis tuoj numiršta, vos užsičiaupi. Tu nesilaikai pažadų nė priesaikų. Tu nevykdai priesakų. Tu garbę supranti kaip principą ,,dantis už dantį“. Gavęs smūgį, tu neatsuki kito skruosto – tu apgręži priešininko makaulę sutriuškindamas jo sprando slankstelį. Jeigu to nedarai arba darai, bet ne taip, kaip sakyta, tu pasmerktas gyvalioti kaip nuo visų slenksčių gujamas elgeta: tavo dalia – kūno ir dvasios skurdas. (Pauzė) Už tai ir pakeliam. Už Paniją.

GORGONAS. Neblogą jauką pakabinai, mielas Panai. Bet ar ne pernelyg susireikšmini?

PANAS. Pernelyg. Kche kche. Žinoma, ne iš sykio žmogus pakėlė galvą, ne iš sykio atsitiesė. Nelengva buvo tiek amžių mulkintam tariamą gėdą ir kuklumą įveikti. Bet kai atsitiesė, griuvo Skaisčiausiosios Mergelės bastionai. Pakėlė ran­kas Plutas. Ant scenos užlipo Panas. Kilo seksrevoliucija. Į gatves išėjo seks­bombos, biseksualai, liberalseksualai, socialseksualai. Suvešėjo masinis ekshibi­cionizmas. Panelės atidengė tas vietas, kurias iki tol slėpdavo, ponaičiai išsita­tuiravo sekso simboliais, ponai ir ponios salonuose suskato demonstruoti kama– sutrą. Suklestėjo seksindustrija, į mūsų globojamų partijų juodąsias kasas plūsta seksmilijardai, Panija, mieli kolegos, tik Panija šis kraštas turi vadintis.

GORGONAS. Visą vežimą iš degtuko priskaldei, Panai. Nežinau nė ką tau pasakyti. Tiesos, žinoma, daug. Bet aš pasigendu demokratijos. Demokratijos! Balsuosim. Skaičiuok, Protėjau. Už Gorgoniją. (Pakelia abi rankas) Kiek balsų?

PROTĖJAS. Du.

GORGONAS. Teisingai. Du. Dauguma. Balsavimas baigtas.

MAMONAS. Dauguma? Ar iš puodo išsikraustei, Gorgonai?

PANAS. Jis personas skaičiuoja pagal sudoroto ėdalo kiekį.

MAMONAS. Atsiprašau, bet mes prieš. Kategoriškai.

GORGONAS. Kas tokie – mes?

PANAS. Mes. Panas.

MAMONAS. Mes. Mamonas.

GORGONAS. O mes – Gorgonas. Gorgonas. Įsidėmėkite visiems laikams. Kartojam balsavimą. Už Gorgoniją. Trys balsai. (Pakelia abi rankas, stenėdamas kelia koją) Rrrrupūs miltai!.. Protėjau, Protėjau! Kažkas atsitiko.

PROTĖJAS. Bandau aiškintis...

GORGONAS. Ne aiškinkis, o daryk ką nors.

PROTĖJAS. Nieko neišeis. Per daug prisikrakmolinai, bose.

GORGONAS. Vajėzus, tai kas dabar bus?

MAMONAS. Prisikrakmolinai ir sėdėk. Ne mažas vaikas.

PANAS. Iš kiekvieno š. galima išspausti vaško, bose.

GORGONAS. Nesupratau.

PANAS. Kol šitaip, joks Plutas į sostą nesikėsins.

GORGONAS. Puf. Gal ir teisybę sakot. Protėjau.

PROTĖJAS. Klausau, bose.

GORGONAS. Per daug nepersistenk. Pagalvok, kaip čia suveikti, kad. Na supran­ti. Kad ir taip liktų, ir tai vietai būtų patogu.

PROTĖJAS. Reikėtų specialaus pamperso, bose.

GORGONAS. Mamonai, ar turim specialių?

MAMONAS. Iki šiol nebuvo tokio poreikio. Bet reikalas pataisomas. Skubos tvarka įtrauksim į biudžetą atskira eilute, paskelbsim konkursą, kas laimės, maždaug aišku, kas gamins – taip pat, taigi neužtruksim...

GORGONAS. Paguodei, tikrai paguodei, Mamonai. Ačiū.

PROTĖJAS. Pone Gorgonai, uždėčiau atsarginį... Tiesa, paprastas... Jei, žinoma, ne­prieštarausit.

GORGONAS. Vyriausias dievas – ir su paprastu pampersu... Viešpatie, kur nusiri– tom... Na dėk, po šimts velnių, kiek tau sakyti!

Protėjas uždeda sauskelnes

GORGONAS. Na va, dabar visai kitaip. Pasakysiu auksinę išmintį, sūnau: ne tas apsikrakmolina, kas apsikrakmolina, o tas, kas ir apsikrakmolinęs neapsikrakmolina. Tiesa, mano jaunasis drauge?

PROTĖJAS. Tikrai taip, pone vyriausiasis. Jūsų kalambūras idealiai atspindi epochos dievų veidą.

GORGONAS. Taigi! Gerbiamieji dievai, aš visada žavėjausi mūsų susiklausymu ir tolerancija sprendžiant sudėtingiausius mūsų globojamos šalies gyvenimo reiškinius, gebėjimu pakilti virš asmeninių ambicij ų ir interesų, aš visada ža­vėjausi jūsų ryžtu ir valia ginant dieviškuosius mūsų reikalus, todėl mes šiandien ir esam tokie tvirti, atsparūs ir galingi. Kur aš lenkiu? Bandymas demokratiškai išspręsti mūsų globojamos šalies pavadinimo klausimą, kaip ką tik girdėjom, vainikuotas puikiu kalambūru.

MAMONAS. Jei, žinoma, tokį reiškinį galima pavadinti kalambūru. Juk tai pats tikriausias liaptiapas.

GORGONAS. Sakai? Liap – tiap tiap, tiap – liap liap. Ponai, aš užuodžiu vašką... Liap – tiap tiap, tiap – liap liap...

PANAS. Liaptiapas ar tiapliapas?

MAMONAS. O koks skirtumas? Kodėl klausi?

PANAS. Pameni? Buvo toks pusdievis Tiapliapas, per ruporus reklamavosi, kadrus rinko, mūsų šūkius kopijavo, eisenas rengė. Gerokai paplušti gavom, kol pasitvarkėm.

MAMONAS. Gal ir be reikalo. Galėjo visai padoriu dievu tapti. Sako, tų liaptiapų ar tiapliapų dabar tiek privisę – nors samčiu semk. Kai tik užeina metas savo grožybėms demonstruoti, ir pasipila kaip drugeliai.

GORGONAS. Tiap – liap liap, liap – tiap tiap. Vis dėlto muzikaliai skamba, ar ne? Ir ritmas klasiškas. Mieli kolegos, mano tvirčiausiu įsitikinimu, mūsų modernė– jančiai šaliai reikia ir naujo, moderniško himno. Liap – tiap tiap, tiap – liap liap, liap – tiap tiap. Na kaip?

PROTĖJAS. Genialu. Jūsų sukurtas motyvas absoliučiai atitinka visus tokio himno reikalavimus, pone Gorgonai.

Atlieka visas kvartetas

GORGONAS. Galvotas vyrukas esi, Protėjau. Kaip elgtumeis mano vietoj?

PROTĖJAS. Tikrai nemalčiau, kas jau sumalta, pone Gorgonai.

GORGONAS. Girdėjote? Jis nemaltų, kas jau sumalta. Juk tai išeitis. Ir gana protinga. Ką pasakysi, Mamonai?

MAMONAS. Viskas ir taip aišku. Be konsensuso neapsieisim.

GORGONAS. Konsensusas, cha. Ar tai – kada visi nori, bet niekas nenori? Ar kada visi nenori, bet niekas nori?

MAMONAS. Kada visi ir nori, ir nenori.

GORGONAS. Perspektyvus pasiūlymas, mielasis Panai...

PANAS. Na ir kaip mes jį suformuluosime, Mamonai?

MAMONAS. Kas dažnai žlugdo tegu ir pačius išmintingiausius sprendimus? Asme­niškumai, viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai, juk taip?

GORGONAS. Tikiuos, Mamonai, kad tai sakydamas turi galvoj ne mūsiškos poli­tinės orientacijos pavyzdžius?

MAMONAS. O taip, mielas Gorgonai. Mūsiškių partijų viešieji ir privatieji interesai puikiai vieni su kitais sutaria.

PANAS. Taigi teisiniai argumentai netrukdo šios šalies vadinti ir Panija.

MAMONAS. Trukdo, šviesiausiasis Panai, trukdo. Žinoma, tavo įvaizdis gana pa­trauklus, kad ir žvelgiant į meno istorijos puslapius, tačiau ne visi tai supranta. Manau, kurdami šalies pavadinimą, turėtume apsieiti be vardų. Taip išvengtu­me atskirų dievų kulto ir kultūringai bendraudami rodytume gražaus sugyvenimo pavyzdį. Kaip nuo seno kuriami pavadinimai ir vardai? Turbūt neprieštarausite, jei pasakysiu, kad tai daroma pagal esminius personažo ar reiškinio požymius. Reikia tik išsiaiškinti, koks mūsų globojamos visuomenės esminis požymis. Pageidautina, kad šis požymis atspinėtų teigiamas, pozityvias jos ypatybes. Priešingu atveju kažin ar jis prigytų. Taigi prašau. Na, aukš­čiausiasis Gorgonai.

GORGONAS. Daug gražių, sakyčiau, netgi kilnių savybių turi mūsų šalis. Bet viena jų akivaizdžiai nustelbia kitas. Tai sanktimanija, mielieji. Tik Sanktimanija turi vadintis ši buvusi Marijos žemė.

PROTĖJAS. Jūsų erudicija tikrai nepaprasta, pone Gorgonai. Nedrįsčiau klausti. Bet, matydamas jūsų nuolatinį dėmesį jaunimui.

GORGONAS. Aš tavim vis labiau žaviuos, Protėjau. Ką tik pateikei gyvą sankti– manijos pavyzdį: taip puikiai suderinai žodžius ir mimiką, kad jei ne mano tūkstantmetė patirtis, tikrai būčiau patikėjęs, kad tai, ką tu sakai, – įkūnytas nuo­širdumas ir pagarba, kas, žinoma, nelabai pagirtina.

PROTĖJAS. Jūs norite pasakyti, kad aš veidmainiavau?..

GORGONAS. Ar aš noriu pasakyti? Gorgonas niekada nieko nenori pasakyti. Gor­gonas pasako. Veidmainiavai, Protėjau. Genialiai veidmainiavai. Vertinu aukš­čiausiais balais.

PROTĖJAS. Vadinas, sanktimanija tai veidmainystė!..

GORGONAS. Taip, kaip tik taip. Veidmainystė. Pats įstabiausias, labiausiai paplitęs bendravimo būdas, kurio pranašumai neabejotini. Įsivaizduokim, kad staiga liaujamės veidmainiavę. Kas atsitinka?

MAMONAS. Turbūt nieko ypatingo. Paprasčiausiai išsimalam snukius.

PROTĖJAS. O žmonės? Dar yra ir žmonės.

GORGONAS. Dėl žmonių neturėtų galvos skaudėti. Šis bruožas taip įsišaknijęs, kad niekas ir nepagalvos kitaip elgtis.

PROTĖJAS. Tai gal tą Marijos žemę ir pavadinkim VEIDMAINIJA?

GORGONAS. Pernelyg viską supaprastini, vaike. Sanktimanija. Veidmainija. Yra skirtumas? Sanktimanija – tai kažkas šventvagiška, tai superveidmainystė. Veidmainystė iš esmės. Veidmainystė kvadratu.

PROTĖJAS. Ponai dievai, aš lekiu į Žemę pranešti, kad nuo šiol mūsų šalis vadinsis SANKTIMANIJA!

MAMONAS. Palauk, palauk. Niekada taip nebūna, kad neatsirastų geresnio varianto. Ar ne gobšumas ir pavydas – būdingiausi, pavyzdiniai mūsų šalies bruožai?

GORGONAS. Niekas tuo neabejoja, Mamonai, bet jie pernelyg kasdieniški, šiurkštūs, kad tiktų šalies pavadinimui. Šiurkštūs, aišku, tik iš paviršiaus. Pats turinys – visiškai priimtinas. Kas yra tikrieji šalies gerovės kūrėjai? Ar filantropais vadinami minkštakūniai švaistūnai, ar gobšūs, pavydūs, žiaurūs supermenai, kuriuos anksčiau mafiozais vadindavo? Suprantama, pastarieji. Sugalvok žodį, skambų, plėšrų, kurį visa šalis galėtų skanduoti, ir aš tau nusilenksiu.

PROTĖJAS. Žinau. VILKŲ PASAULYJE-E-E...

GORGONAS. Neblogai. Bet kažkur girdėta. Be to, prastai skamba, berniuk. Tai kaip, Mamonai, pasiduodam?

MAMONAS. LIUPUSODIJA-A-A!..

PANAS. Liupusodija. Kas tai? Odė vilkams?

MAMONAS. Tai odė viso pasaulio vilkų susivienijimui.

GORGONAS. Cha, beveik Bethovenas. Ne, tokios asociacijos mums iš principo nepriimtinos.

PANAS. Daug neišsidirbinėdamas pasakysiu: gana uodegas raityti, ponai, siūlau mūsų globojamą šalį pavadinti SODOMIJA, LAIMINGŲJŲ ŽEME. Kodėl laimingųjų? Ogi todėl, kad jos gyventojai negali būti nelaimingi, jie tiesiog pasmerkti džiaugsmui ir laimei – jie gyvena pagal mūsų dievų įdiegtą laisvės doktriną: sykį gyveni, nesivaržyk, mylėk save, atsiskleisk, nėra nei gero, nei blogo, yra tik malonu ar nemalonu, būk malonus sau, būk malonus tiems, kas teikia tau malonumo, spjauk į veidą visiems, kas teigia priešingai ir bruka tavo kūnui vergijos pančius. Nėra nei filijų, nei fobijų, yra visuotinis susiliejimas – džiaugsmingos potencijos ekstazė.

GORGONAS. Kaip paprasta. SODOMIJA. LAIMINGŲJŲ ŽEMĖ. Gaila, kad ne GORGONIJA.. Tu – genijus, Panai.

MAMONAS. Jei būtum gėjus, aš išbučiuočiau tave.

GORGONAS. Bučiuok mane, Mamonai.

Dievai išsibučiuoja

GORGONAS. Protėjau, leki į Žemę ir paskelbi naujieną. Gal ir ne visiems ji patiks, bet.

PANAS. Ką galbūt, turės patikti. Pluto sapalionės neturi jokių šansų.

GORGONAS. Į ginčus nesileisk, neleisk žeminti dievų vardo ir šiukštu nesusidėk su liaptiapliapininkais.

Protėjas iškeliauja

Pauzė

PANAS. Didelį darbą padarėm.

MAMONAS. Tam ir esam. Gal dar to jaučio kraujo turi?

GORGONAS (susipylęs sau). Deja.

MAMONAS. Nelabai gražiai elgies, Gorgonai.

GORGONAS. Pagal hierarchiją.

PANAS. Ar ir puodą išlaižei?

GORGONAS. Maniau, kad niekas nebenori.

PANAS. Galėjai atsiklaust.

GORGONAS. Aš? Turėjau klaust?

MAMONAS. Jei mūsų pilvai ims savivaldžiauti, mes už save neatsakom.

GORGONAS. Kaip manot, kolegos, ar tas balbiesas patikimas?

PANAS. Kol kas gana simpatingai atrodo.

GORGONAS. O tai, kad pernelyg mumis žavisi, ar nekelia įtarimo?

MAMONAS. Kai bus dėl ko įtarti, ir įtarsim, man jis ne konkurentas.

GORGONAS. Kol kas. Gerai, šį klausimą paliekam atvirą. Einam toliau. Negrįžtamai pasukę klestėjimo keliu, turim pakoreguoti kai kuriuos taktikos elementus ir, be abejo, strategiją. Iki šiol vadovavomės klasikinės demokratijos principais. Vox populi – vox Dei. Dabar pereisim į aukštesnę demokratijos pakopą – valdomą demokratiją. Vox Dei – vox populi. Galvoju apie naują konstituciją, kurios es­minius punktus ir turėtume aptarti. Kolega Panas? Prašau.

PANAS. Visai išdvakai, Gorgonai.

GORGONAS. Nesupratau.

PANAS. Apie kokią konstituciją kalbi?

GORGONAS. Apie naują. Gorgonijos.

PANAS. Tas ir matyt. Mūsų globojama šalis dabar Sodomija, mielasis. Ir jokių, nei senų, nei naujų demokratijų nebegali būti.

GORGONAS. Tad kaipgi?.. Niekas už tokią konstituciją nebalsuos.

PANAS. Mūsų globojama šalis dabar iš principo nauja. Ir konstitucija tai turi at­spindėti. O dėl balsavimo tai galvą dedu, kad piliečiai ir pilietės veržte veršis prie urnų, kad parodytų, jog kaip tik tokia labiausiai atitinka jų lūkesčius.

MAMONAS. Na na?

PANAS. Jokių vox Dei – vox populi, jokių demokratijų. SODOMIJA – tai seksokratija, seks Dei – seks populi. Pagaliau kas pirma, kas antra – ne taip ir svarbu. Jau dabar šie principai labai paplitę. Pažvelkit, kas daros bet kokio rango kekšynuose, ir jūs suprasit, kuo virs mūsų Sodomija įteisinus sueities pablisitę. Dėl viso pikto, jei vis dėlto atsirastų nepritariančių, manau, būtinai reikėtų priimti BK straipsnį, kuris reglamentuotų atsakomybę už paties akto viešumo pažeidi­mus. Tikiu, neilgai trukus, tai virs profesionalaus sporto fenomenu ir taps antrąja mūsų šalies religija.

MAMONAS. Svarbiausia ir pamiršai, seksokrate. Biudžetas, baksokratija – štai tas dramblys, ant kurio stovi ir tavo koncepcijos. Kas ir kaip formuos biudžetą, mie­lasai?

GORGONAS. Dėl šito galit nesirūpinti. Atsiras, kas suformuoja. Kad tik būtų iš ko.

PANAS. Kaip žinom, mūsų globojama šalis nei žemės turtais, nei ypatingu intelektu nepasižymi. Tačiau niekas nepaneigs, kad žmonės čia balsingi ir seksualūs. Iš tolo švyti jaunosios žvaigždės ir žvaigždutės. Kas iš jų? Ogi finansai. Šimtai, tūkstančiai, milijonai eurų. Juos reikia paimti. Uždavinys nėra paprastas, bet įkandamas. Įdirbį turim neblogą. Prigimties žiedai jau užmezgė vaisius. Peda­gogai mūsų pusėj. Išsijuosę darbuojasi seksologai. Lyčių sueities imitacija – pagrindinė visų amžiaus grupių tema. Jaunavedžiams dėstomos paskaitos apie poravimosi meną. Formuojasi poravimosi religija. Gaminama aibė porno atri­butikos. Sekso industrijos pelnai prilygsta naftos milijardams. Deja, juos paima ne mūsų šalis. O turime paimti mes. Sodomija. Kaip? Maksimaliai padidinę sek­so eksportą. Daugybėje sričių mūsų šalis pirmauja. Niekas prieš mus neatsilaiko tuštinant bokalus ir grumiantis keliuose, kitokių šiurkštumų ir nevalyvumų var­žybose. Turime pirmauti ir eksportuodami seksą. Visos prielaidos yra. Jaunimas puikiai paruoštas. Kas trečias jaunuolis, kas antra jaunuolė pasiryžę tuoj pat iš­vykti, kad atliktų garbingą Sodomijos piliečio pareigą.

Parvyksta Protėjas. Lūpose šypsena, akys spindi

Pauzė

PROTĖJAS. Aš apakęs. Kaip ten gražu. Kokie gražūs ten žmonės. Jie visai ne­bijo mirti. Jie taip elgiasi, tarsi mirtis būtų jų sesuo, jų motina, jų mylimoji.

MAMONAS. Kažkas čia nebe taip.

PANAS. Viskas taip, kolega. Žaliakasės sumaišė protą Protėjui.

PROTĖJAS. Ten tikrai laimingųjų žemė.

GORGONAS. Kas tau? Atsikvošėk!.. Kaip jie tave pasitiko?

PROTĖJAS. Jie manęs nepasitiko.

PANAS. Jie nesirinko į aikštes, neskandavo ,,Sodomija“, neminėjo mūsų vardų?

PROTĖJAS. Ne.

PANAS. Kodėl? Gal tu jiems nieko nepranešei?

PROTĖJAS. Bandžiau. Bet jie manęs nepastebėjo.

GORGONAS. Tai ką jie, po šimts kipšų, akli?

PROTĖJAS. Aš nežinau. Jie į mane nežiūrėjo.

MAMONAS. Tai ką jie veikė? Jie vis dėlto kažką veikė? Žmonės visada ką nors veikia.

PROTĖJAS (pakiliai). Jie linksminosi, jie puotavo. Kaimų pirkiose, miestų aikštėse, specialiose girdyklose, nepaisydami žiaurios statistikos, jie stoiškai gėrė suro­gatus, traukė koką ar džefą ir smigo laimingi, euforijos apimti čia pat po pririaugėtais suolais ar stalais į klinikinės mirties tunelius. Jie mylėjosi. Mylėjosi juodai. Mylėjosi nesaistomi pažadų ir priesaikų, nepaisydami amžiaus, lyties ir biologinių rūšies skirtumų. Mylėjosi po karalių baldakimais ir ubagų skran­domis, po brezentais ir žvaigždėmis, geidulių apsėstos senės dusino pajė­giausius vyrukus, jaunų meilužių glėbiuose didvyriškai krito viagros poveikio nesumoj ę pensininkai, o virš gražiosios žemės draikstėsi prezervatyvų skutai ir ilgai nesisklaidė toks mielas širdžiai išskyrų kvapas...

GORGONAS. Valio, mes nugalėjom. Hip hip!

PANAS ir MAMONAS. Hurra!

PROTĖJAS. Tai tik gėlytės, mielieji dievai. Malonumų svaigulys užvaldė jų protus. Jie daro viską, kad neturėtų palikuonių. Jie nebenori ir nebegali reprodukuotis. Išsekusios vyrų sėklidės gamina nesubrendusį broką, o moterys gimdo zombius. Mirties angelai sklando virš žemės!

GORGONAS. Ar tu tikrai juos matei, Protėjau? Na, tuos angelus.

PROTĖJAS. Mačiau. Juodais sparnais jie dengė saulę.

GORGONAS. Vadinasi, matei. Ir kokios perspektyvos?

PROTĖJAS. Žmonės patirs dar vieną džiaugsmą – jie iš tikrųjų panors mirti. Savi­žudybių statistika viršys visus rodiklius!

PANAS. Tu fainas vaikis, Protėjau. Garbingas, ištikimas. Kitas jau seniai būtų padus pasipustęs...

GORGONAS. Kaip supratau, kitų dievų nežadi ieškoti, lieki su mumis iki galo?

PROTĖJAS. Norėčiau. Norėčiau būti toks kaip jūs, visagaliai dievai.

GORGONAS. Sprendimo, matau, nebekeisi.

PROTĖJAS. Ne ne, jokiu būdu.

GORGONAS. Ir nė kiek nebaugina ateitis?

PROTĖJAS. O ko bijot? Juk ateitis niekada nesibaigia.

GORGONAS. Aukso žodžiai. (Susižvalgęs su kitais senjorais) Man regis, metas pie­tauti, Mamonai?

MAMONAS. Dėl įdaro. Iš artišokų ar pastarnokų?

PANAS. Tik patroškink gerai, kad daug kramtyti nereikėtų.

MAMONAS. Gali neabejot. Šitai mes mokam.

GORGONAS. Ir kahoro, būtinai kahoro. Eik, eik, berniuk, padėsi apsiruošti.

PROTĖJAS. Ponai dievai, mes pasistengsim jūsų nenuvilti.

MAMONAS. Eime, Protėjau.

Mamonas ir Protėjas išeina

GORGONAS. Ar jis iš tikrųjų toks naivus, ar tik apsimeta?

PANAS. Dabar jau vis tiek.

GORGONAS. Kažkas nelabai suprantama. Ką, jis gudresnis už mus?

PANAS. Nepasakyčiau.

GORGONAS. Tai kodėl toks nuolankus? Oho, kokie mes jo amžiuj buvom! Visas pa­raistes išdulkinom. Kaimiečiai neatsistebėdavo: ir iš kur tie velniukai dygsta?

PANAS. Negraudink.

GORGONAS. Manai, man negraudu? Manai, visa tai, kas dabar vyksta, mane džiugi­na? Iš reikalo, brolau. Iš inercijos. Argi tai gyvenimas? Mes nebereikalingi. Sa­vo darbą atlikom. O kai nebereikalingas, tai ir...

PANAS. Šitaip galvodami niekur nenueisim. Darbų per akis. Niekad nepatikėsiu, kad Plutas taip lengvai pasiduotų.

GORGONAS. Plutas. Bjaurus tipas. Bet ar mes turim tiek jėgos, kad jį pribaigtume?

PANAS. Pesimizmas iš tuščio pilvo, Gorgonai. Užkąsim, ir viskas kitaip pasirodys. Na štai ir pietūs.

Virėju apsirengęs Protėjas atstumia vežimaitį su paskrudintu Mamonu

PROTĖJAS (labai džentelmeniškai). „Rosita“, stirnienos kepsnys, gerbiamieji. Su anties kepenėlių įdaru. Gal šitas gaminys nėra toks minkštas ir sultingas, kokio tikėjotės, bet dėl įdaro garantuoju. Ir kahoras – pagal visus standartus. Ritualinis. Gero apetito, kolegos. Staiga praėjo noras? Betgi pats pietų metas. Ką gi, pasi– tarnausim: juk jūs – senjorai, ypatingai godotini dievai. Pradėsime nuo šito kąsnio. Kadaise tai buvo visų sistemų veiklą garantavusi galybė, dabar, deja, tik sudiržęs, nebeiššutinamas mėsgalis. Kandam, ponai dievai, kandam. Bijot išsilaužt paskutinius kaplius? Užspringti? Atleiskit, bet pirmas kąsnis visada sprangus. Na matot, ne taip ir baisu. Atleiskit, delikatesais negaliu pradžiuginti, bet šis kepenų gabalėlis, nors ir cirozės pagraužtas, visai įmanomas. Matau, kažką norit pasakyti? Palaukit, pakentėkit, atsilaisvins žabtai, tada ir pasikalbasysim. Žvaliau, ar galite žvaliau? Nors aš jus labai gerbiu, bet mano kantrybė irgi ne geležinė. Tokiais tempais mūsų pietūs gali ir užsitęsti. Pagaliau. Ledai pajudėjo. Galiu patikinti, kad iš šalies žiūrint atrodote kaip tikros mėsmalės. Užpilam kahoru, ir. Na štai, ir nieko baisaus neatsitiko.

GORGONAS. Balbiesas.

PROTĖJAS. O dabar galim sėsti ir pakalbasyti. (Patogiai įsitaiso Gorgono soste)

 

2007