Rašydamas „Meilę, džiazą ir velnią“ (1967), J. Grušas jau ieškojo mišresnių išraiškos priemonių, jungė tragizmą ir komizmą, psichologizmą derino su ekspresyvia išorinio veiksmo dinamika, buitiškumą su pasąmonės vi­zijomis. Vis dėlto ir čia svarbų vaidmenj vaidina tragiš­kos pasaulėjautos „įkaitintas“ moralinis disputas apie grėsmę epochos žmogiškumui.

Pjesėje šokiruojančiai iškeltas amžinas tėvų ir vaikų klausimas, drastiškai rodomas šiuolaikinio jaunimo „pra­žūtingas apsvaigimas“. Kūrinyje gausu konkrečių kasdie­nybės realijų, piešiami realistiški charakteriai, bet kartu siekiama metaforiško situacijos įprasminimo, apibendri­nančio džiazinės psichozės vaizdo. Tai, kas vyksta užda­roje palėpėje, toje neaiškios paskirties ir pusapvalės formos patalpoje, kurios sienos kreivai sudėstytos iš aplū­žusių trikampių ir kvadratų, – yra kažkas daugiau negu muzikinės aistros, išgėrimai, chuliganiški veiksmai ar ero­tinis kvaitulys Čia lyg įkaitusiame katile putoja drumz­linos šiuolaikinio gyvenimo nuoviros, psichologinio, moralinio ir socialinio įniršio jėgos. Jos daužosi, kunkuliuoja, jų aukštas slėgimas tiek giliai yra palietęs vaizduojamų žmonių sąmonę, kad virsta asmenybių žlugimo ir didelio skausmo drama. Keturi pabėgėliai ir benamiai – And­rius, Julius, Lukas ir Beatričė, sukūrę savo džiazinę bend­riją, atsiriboja nuo visuomenės, kuria savąją protesto ir iššūkio moralę. Jau pirmuose pjesės epizoduose matome, kaip jie išveja atėjusius pasišokti jaunuolius, kandžiojasi ir tyčiojasi tarpusavyje, vaizduoja save žmogžudysčių ir prievartavimų didvyriais, bet dramaturgas čia pat leildžta mums pajusti, kad visa tai iš skausmo, nevilties, pasi­metimo. Jų siautėjimas – tai ginčas su pasauliu, iš kurio jie bėga. Toliau užsiplieskia tiesioginė polemika, išsišakojanti keliomis kryptimis.

Gana giliai dramaturgas užgriebia psichologinę sfe­rą, rodo dramos veiksmą kaip įnirtingą žmogiškų aist­rų jėgą, depresišką sąmonės gaivalų prasiveržimą ir blaš­kymąsi. Trys vaikinai, kiekvienas savaip, yra veikiami Beatričės moteriško žavesio, paeiliui per tris veiksmus išpažįsta merginai savo jausmus. Beatričė, beprotiškai įsi­mylėjusi Andrių, karštai imasi jo gelbėjimo misijos, ne­gali pasitraukti iš džiazo, siekia morališkai pakelti visus tris vaikinus. Muzikantai tarpusavyje grumiasi dėl Beat­ričės, bet jos tyrumas dirginančiai veikia jų vaizduotę; veda iki pražūtingų poelgių. Žmogiškumo ir žvėriškumo grumtynės įsiliepsnoja šiame aistrų sūkuryje kaip lemtingas mirties šokis.

Tarp šiurkštumo ir nešvankybių spindi dramaturgo poetizuojamas moralinis idealas, skamba jo teigimas, kad be motinos, be moteriškės kuriamo stebuklo nėra namų, nėra dvasinės harmonijos. Veikale vis labiau ryškėja romantinės spalvos, pasigirsta tiesiogiai suformuluotos min­tys apie aukštą moters pašaukimą. Beatričei skirta įvyk­dyti idealią moters misiją, jos charakteryje surandami atitinkami psichologiniai ir moraliniai ypatumai, leidžią konkretizuoti romantinę idėją. Veikalo herojė gyvena tarp dvasiškai suluošintų vaikinų, visiškai prie jų pritapdama ir kartu pakildama virš jų. Kartais ji jiems atrodo kaip magiška vizija – stebuklingos šviesos spindulys, suke­liantis jiems patiems ne visai suprantamų jausmų.

Beatričė yra vienas sudėtingiausių personažų Grušo kūryboje. Realistinis jos charakteris tartum įgauna miti­nės figūros bruožų, jungia buitinį konkretumą ir susimbolintą dvasios heroizmą. Būdama žemiška, įaugusi į tik­rovišką socialinę aplinką, Beatričė yra poetiškai modi­fikuotas gėrio ir grožio įsikūnijimas, prie kurio nelimpa kasdienybės purvas. Ji kaip „Dieviškosios komedijos“ herojė gali eiti pragaro labirintais, kaip Kristus nešti at­pirkimo kryžių, grumtis su vėjo malūnais kaip Servante­so Don Kichotas.

Veiksmo įtampą sustiprina Beatričės vizijos, įkompo­nuotos trijose vietose kaip atitinkami kulminaciniai akcen­tai. Šis atskiras veikalo struktūros klodas, tiesą sakant, nėra organiškai susijęs su Beatričės charakteriu ir psichi­ne sandara. Jis daugiau pateisinamas bendra kūrinio nuo­taika, ta pasaulio beprotybe ir džiaziniu kvaituliu, kuris nebetenka sveikos logikos ir gali virsti haliucinacija. Tai savotiška prizmė, kuri paryškina ir deformuoja tiesioginio veiksmo svarbiausius momentus. Realybė čia tartum pati sapnuoja save. Į meninį mąstymą įjungiama grotes­kinė absurdo logika, leidžianti autoriui toliau išvystyti pagrindinę idėją, sudėti papildomus akcentus. „Regėji­muose“ ištisai figūruoja deformuoti atspindžiai ir šešė­liai, vyksta jų žaismas. Sapnuodama psichiatrinėje ligo­ninėje, Beatričė susitapatina su Direktoriaus pavaduoto­ja, jųdviejų antagonizmas čia išnyksta, pavirsta bendru abiejų moterų skausmu ir pasiaukojimu. Ten pat And­rius, Julius ir Lukas sudvejinami su trijų ligonių pa­veikslais, kurie yra tarsi džiazininkų atspindys kreivame veidrodyje. „Sveikieji“ ir „bepročiai“ susikeičia vietomis. Drama, kuri realiosiose veiksmo peripetijose dar galėtų nueiti komiška linkme, šiame sąlyginiame plane iš anks­to yra nukreipta į neišvengiamą romantinių iliuzijų žlu­gimą. Velnio įvaizdis, simbolizuojantis žmogaus prigim­tyje kerojantį pyktį ir žiaurumą, nustelbia meilę. Bet meilės idėja lieka gyva – dėl jos žūsta Beatričė, kurios jaus­mų tiesa nepripažįsta jokių kompromisų. Tragizmo pato­sas čia išreiškia gyvenimo teigimą, rašytojo tikėjimą hu­manistiniais idealais.

J. Grušas ieško didelių sukrėtimų net ir ten, kur ki­tas menininkas rastų vien kasdieniškus buities konflik­tus, eilinius charakterių susidūrimus. Jam rūpi kasdieny­bę parodyti labiau sudramatintą, labiau sustambintą ir sufilosofintą. Teisdamas šiuolaikinę visuomenę, jis vis dažniau siekia ją parodyti tragikomiškoje šviesoje, išlei­džia į sceną herojus su groteskinėm kaukėm, o veiksmą paverčia kakofonišku realybės ir fantazijos, rimtumo ir nesąmonių junginiu. Šokiruodamas ir gėdindamas, no­kautuodamas ir pagraudendamas, jis beldžiasi į amžininko sąžinę, žadina jo intelektą.

Pjesėje „Pijus nebuvo protingas“ (1974) vaizduojami kyšininkai, valstybinio turto grobstytojai, girtuokliai ir lėbautojai, kurie įvairiais būdais bando įtraukti į savo nešvarias machinacijas naujai paskirtą bazės direktorių. Pastarasis nori įvesti tvarką, bet atsiduria gydytojų glo­boje, o kombinatoriai toliau viską daro savaip. Kūrinyje paliestos negerovės – galima sakyti, kasdieninė tarybi­nės satyros duona. Bet tai ne tradicinė satyrinė pjesė, o tragikomedija su paradoksaliu finalu: į gydymo įstaigą patenka ne tie, kuriuos iš tikrųjų reikėtų gydyti, o tas, kuris nori pataisyti tikrovę. Kai sveikas protas pavirsta vos ne beprotybe – padvelkia tragišku šiurpu. Vyksta konfliktas ne tik tarp bazės direktoriaus ir sandėlio ve­dėjo Garunkščio bei jo pavaduotojo Bruko, bet ir tarp „autoriaus“ ir jo kūrybinę fantaziją tramdančių balsų, kurie apeliuoja į sveiką protą ir nuosaikumą. „Autorius“ yra realybėje vykstančių įvykių dalyvis ir kartu viso čia vaizduojamo pasaulio sąžinės balsas. Vyksta tardymas, vyksta išpažintys, skamba patetiški moralai. Komizmo, tragizmo ir didaktikos pradai čia jungiasi ekscentriško sceninio žaismo fejerverke.

Pagrindinis pjesės herojus primena donkichotiškąją taurumo bei idealizmo funkciją. Su amoralumu kovojan­tis Pijus – atkaklus užsispyrėlis. Jo pastangos sutram­dyti blogį atrodo kaip kova su vėjo malūnais, Nelengva šitokį charakterį įterpti greta satyriškai vaizduojamų spe­kuliantų, ištvirkėlių ir girtuoklių. Vis dėlto pagrindinio veikėjo moralinis maksimalizmas nepakimba ore, nesubliūkšta pamokslaujančiose tiradose.

Pjesėje „Cirkas“ (1976) tikrovė taip pat performuoja­ma į sąlyginį „totalinio teatro“ modelį. Čia veiksmas vyks­ta cirko arenoje, kuri simbolizuoja gyvenimą globaliniu mastu. Siekiama parodyti dabartinio pasaulio moralinį chaosą, beprotiškus civilizacijos tempus ir prieštaringu­mus, mašinų agresiją, žmonių susvetimėjimą ir sumate­rialėjimą, dvasinių pagrindų praradimą. „Mūsų cirkas filosofinis, – sako šio cirko direktorius Jaksas. – Mes vai­diname intelektualinę klounadą...“ (3, 269) „Čia viskas perkurta, – nurodo veikalo autorius, – stilizuota, naujai išreikšta pagal filosofinę ir poetinę mintį. Pasaulio ir žmogaus tiesa labai apibendrinta ir, ieškant jos gilumų, panaudota fantazija, groteskas, paradoksai“. Nors nu­rodoma, kad pjesės veiksmas vyksta „mūsų dienomis vienoje kapitalistinėje šalyje“, – įvykių vieta yra neapibrė­žiama. Tai apibendrinta dabartinio pasaulio paradoksinė tragikomedija.

„Cirko“ veiksmas išsišakoja dviem kryptim: plėtojasi realūs cirko vidinio gyvenimo įvykiai (klouno konfliktas su direktorium Jaksu) ir paraleliškai ryškėja menamas cirkas – savotiškas klouno „sąmonės srautas“, užplau­kiančios vizijos apie išorinį pasaulį. Pamilęs cirko di­rektoriaus žmoną, klounas pasijunta išmuštas iš kasdie­ninių savo dorybės vėžių. Jo sąmonėje rezonuoja tolimų pasaulio įvykių atgarsiai. Spiegia automobilių stabdžiai, aidi šiurpus riksmas, pasigirsta raudančios moters bal­sas, veikalo herojus filosofuoja apie žmogų, įsipainiojusį tarp mašinų. Šmėsteli Paryžiaus ir Niujorko aerouostai, klouną trypia ir spardo nežinia kur skubanti minia. Gar­sintuvai rėkia apie visų kontinentų politines sensacijas, čia pat pasirodo milijonieriai, filosofai, narkomanai, klai­džioja pusnuogė kažkokio rašytojo romano veikėja. Toliau į vizijas įsiterpia netgi paties Grušo ankstesnių kūrinių herojai: profesoriaus Marko Vidino šešėlis, pamišėlė Kons­tancija, gydytojai psichiatrai, tartum pasikartoja scenos iš pjesės „Pijus nebuvo protingas“. Šitaip ieškoma atsa­kymo į klausimus, į kuriuos neranda atsakymo įsiaudri­nęs dvasios klajūnas klounas. Pagaliau viso to globalinio cirko esmė atgręžiama į veiksmo užuomazgoje akcentuo­tą mintį apie žmogaus nuasmeninimą, jo poelgių ir min­čių automatizmą.

Svarbi lyrinė veiksmo linija. Ją sudaro klouno emoci­nės kolizijos, jo meilės išgyvenimų pažadinti sąmonės ki­timai. Čia cirko tema atsigręžia vidine savo puse, o dra­mos branduolys susitelkia pagrindinio personažo sieloje. Jojikė Dženė neapkenčia savo vyro – cirko direktoriaus Jakso ir ima domėtis klounu, kursto jo menines ambici­jas, ragina pakelti galvą. Ji sakosi sugrąžinsianti Žioge­liu pravardžiuojamam klounui tikrąją Karaliaus pavardę, visaip žadina numylėtinio maištingus jausmus, bet šis nesiryžta palikti savo žmonos geraširdės Apolonijos. Šį personažo neapsisprendimą autorius susieja su platesniais asmenybės pasyvumo reiškiniais. Ironiškame monologe klounas kalba apie susvetimėjimą, žmogaus pasyvų susi­taikymą su aplinkybėmis:

 

Taigi aš – žmogaus šešėlis. Tokia miglelė. Skystoka migla... Ir labai esu patenkintas. Lengva vaikščioti, lengva sėdėti kokioje tik nori kėdėje – nors ir didžiausio viršininko. Jokios atsakomybės. Jo­kio savarankiško galvojimo. O galimumai neriboti. Gali kiek nori lankstytis, gali kristi po kojomis, gali lipti ant galvos. Gali net oru skraidyti. Tiesiog be vėjo. Sakysim, kokia gera burna papūtė, ir mi­lijonai tokių šešėlių atsidūrė ten, kur reikia.. Per mane gali kiaurai pereiti, ir aš nieko nejausiu. (3, 307)

 

Savo inertiškume herojus suvokia šiuolaikinio žmo­gaus nuasmeninimo blogybę. Atsidūręs kritiškoje situaci­joje jis bando maištauti, dvasiškai atsitiesti. Jo sielos gelmėse išjudinamos egzistencinės priešingybės:

 

Mano dvasioje gyvena kažkas daug galingesnis už mane. Aš negaliu jo įveikti. Kai krintu, tai veržiuos į šviesą, virstu šešėliu, kai nežinau, kas aš – visada angelas ar demonas yra šalia manęs, teisingiau manyje pačiame... verčia vaikščioti grožybės pasaulyje, naudotis kaskart naujais savo dvasios lobiais... Ir mano juokas bū­na kitas –visai kitoks negu paprastas žmogaus juokas.(3, 320)

 

Ieškodamas savyje šių dvasios paslapčių, veikalo he­rojus pakyla virą kasdieniškumo, tampa visuotinio bū­ties tragizmo reiškėjas. .Svarbiausia jo ieškojimų pastan­ga – išeiti už savojo aš ribų, nebūti vien tik kempine, sugeriančia vandenį. Žmogus privalo gyventi visų gyve­nimą, bet tai verčia išsižadėti kažko savyje. Todėl ir tra­gizmas ir heroika neišvengiamai lydi ieškantį. Su Apo­lonijos mirtimi siejamas klouno žuvimas ir žmogaus pri­sikėlimas.

„Cirke“ paradoksali mąstysena vertė dramaturgą ieš­koti pakilaus poetiškumo. Klouno-menininko refleksijos priartina šį veikalą prie lyrinės poemos.

Vėlyvesnėje pjesėje ,,Gintarinė vila“ (1979) J. Grušas, liesdamas opius moralės klausimus, pasirinko buitiš­kos šeimyninės dramos formą. Čia kalbama apie suma­terialėjimą, nešvariais būdais lobstančią gydytojo šeimą, kuri nori atsikratyti ją „kompromituojančio“ tėvo – ta­riamo silpnapročio, apie dvasines vertybes „kliedinčio“ se­no jūreivio. Šiai akcijai vadovauja praktiška jauno gydy­tojo žmona, energingai besirūpinanti visuomenine ir pro­fesine savo vyro reputacija, kurianti „gintarinę“ namų gerovę ir laimę. Tačiau buitiškose veiksmo peripetijose netrunka išryškėti nekasdieniška žmogaus etinių priešin­gybių poliarizacija, ima reikštis stiprus dvasingumo gai­valas. Kaip ir G. Hauptmano dramoje „Prieš saulėlydį“, tėvo ir vaikų konfliktas atveria šiurpią susvetimėjimo prarają, grėsmingą moralinio ir socialinio išsigimimo – perspektyva.                   

Tragiška J. Grušo pasaulėjauta „Gintarinėje viloje“ darniai susijusi su analitiniais psichologo įgūdžiais. Žmogiškąjį gėrį išreiškiantis šios pjesės personažas se­nasis Dominykas – anapus „normalumo“ ribų nustumta būtybė. Tai to paties tipo figūra, kaip Beatričė, Pijus, Pi­lypas ankstesniuose J. Grušo kūriniuose. Visi jie keis­tuoliai donkichotai, „šventieji juokdariai“, drumsčią pik­tybėse skendinčių žmonių ramybę. Tėvo keistumas, nepri­tapimas prie tikrovės sudaro kontrastą sūnaus konformiz­mui ir sumaterialėjimui.

 

...Elektroninės komunikacijos priemonės, elektromagnetinės sro­vės spinduliavimai, nervinių sistemų nestabilumai arba sąmoningi pažeidimai. Kas dieną aš vis labiau pasijusdavau palenktas kažkieno valiai. Yra medžiagų, kurių mes nežinome, yra ir energijų, kurių nežinome. Stebuklus mokslas sukūrė ir atidavė į piktų žmonių ran­kas, O dar didesnius stebuklus kurs <...> Brukas pats melą, ap­gavystę įkalė į mąstančių būtybių galvas, į kaulus, į kraują“. (3, 347)

 

Fantasmagorišką Bruko šmėklą Dominykas mato ir su „mokslininko“, ir su gražbyliautojo „humanisto“ kauke. Ji siekia paversti žmogų „šunim, kiaule, darbo arkliu, ra­ganosiu, robotu – be širdies, be sąžinės, be meilės, be laisvės ilgesio ir teisybės jausmo“.

Psichiškai suaktyvintas yra ir „gintarinės vilos“ sta­tytojas Žigas. Jo sąmonėje tėvo keistumas ir „beprotybė“ yra pe vien prestižą griaunanti šeimos gėda, bet ir po­zityvioji moralinė galia, veikianti gaivinančiai, sūnus žu­do savo tėvą ir kartu paklūsta jo protesto šauksmui, su­artėja su juo morališkai.

„Gintarinėje viloje“ realybė subordinuota stipriam dva­sios šauksmui. Veiksmo atmosfera rūsti, vyrauja dide­lio sūsijaudinimo, pasibaisėjimo nuotaika. Nuo pat pirmų replikų skambanti Dominyko savižudybės tema spengia per visas veiksmo peripetijas. Todėl net pasilinksminimo epizodai (vaišės Žigo namuose) vaizduojami ne buitiš­kai, o kaip gūdus ritualas. Dažnai be atsako, be dialo­ginio ryšio, lyg iš kokios tamsios tuštumos nykiai skam­ba bevardžių svečių replikos, ir visa tai primena antikinį tragedijos chorą, smerkiantį ir teisinantį herojų. Svarsto­mos amžinos problemos, atstovaujama daugialypei visuo­menei.

Tiesa, tiek čia, tiek kitose šiuolaikinę buitį liečiančio­se dramose J. Grušas ne iki galo pasikliauja vaizdų kal­ba. Patetinė kūrinio intonacija dažnai prasiveržia tiesio­giniu šauksmu. Į personažų lūpas dedami platūs mora­liniai svarstymai ir pareiškimai, kurie tampa tiesiogine autorine kalba. Kai kur monologai bei replikos skamba perdėm retoriškai ir melodramatiškai, patetiška veikėjų refleksyvumo ekstazė subanalėja. Tačiau prisilietimas prie nekasdieniškų dvasinio gyvenimo reiškinių, buities susiejimas su aukštomis etinėmis kategorijomis iškelia šio rašytojo pjeses apie dabartį greta žymiausių XX a. Europos psichologinių dramų ir tragikomedijų.

 

Jonas Lankutis. Lietuvių tarybinė dramaturgija. V.: Vaga, 1983.

 

J. Grušo Gintarinė vila Kauno valst. dramos teatre, 1980 m.

 

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1