Trijų ketvertų karta (g. 1934–1944)
Trijų ketvertų karta – 1934–1944 metais gimę rašytojai. Tai karta, debiutavusi, anot Vytauto Kubiliaus, „Prahos pavasario“ griuvėsiuose. Ji įžengė į literatūrą, nebesišarvuodama marksistine ideologija, buvo kupina ironiško skepticizmo, sielvartingo maištavimo ir globalinės katastrofos nuojautų. Tuo metu pradėjo stipriai vystytis vadinamoji Ezopo kalba su viltimi, kad tarybinės sistemos ideologai jos nesupras, o skaitytojas suvoks joje užslėptą mintį. Poezijoje stipriai imama vystyti simbolinių sugestijų, asociacijų, užuominų, reikšmingų nutylėjimų technika, perimamos tiek Vakarų poezijos formos, tiek egzodo lyrikos patyrimas, pvz., Marcelijus Martinaitis ranka persirašinėja Kazio Bradūno rinkinius, o Sigitas Geda – Henriko Nagio ir Alfonso Nykos-Niliūno knygas. Poezijoje akivaizdžiai randasi dar Vytauto Bložės plėtota siurrealistinių vaizdų poetika, reflektuojanti pokario žmogaus egzistencijos absurdą. Būtent ši stilistika – daugiau ar mažiau – traukė vadinamosios trijų ketvertų kartos poetus, kurie išmoko maišyti pojūčių vitalizmą ir metafizinę paslaptį, filosofinį rečitatyvą ir parodiją, kultūrinių įvaizdžių simbolinį šifrą ir džiazinį sinkopinį ritmą. Tai ypač ryšku S.Gedos poezijoje, kurio lyrikoje, anot V.Kubiliaus, metaforos atskyla nuo lyginimų pagrindo ir tampa savarankiškais veikėjais. Jei E.Mieželaitis žmogų buvo pastatęs visatos viršūnėje, tai S.Gedai žemė, kosmosas ir žmogus stovi tame pačiame lygmenyje kaip lygiaverčiai partneriai. Poetės J.Vaičiūnaitės meninis credo – sujungti tapybinį štrichą su muzikos stichija, kad visi daiktai atsidurtų tikrovės-netikrovės plotmėje. Algimantui Mikutai atrodo, kad pasaulį reikia ne metamorfizuoti, o apmąstyti. Tokiu būdu, eilėraštyje tikrovė iškyla kaip priešybių grumtis, kurią stebi ir vertina ironija. M. Martinaitis labiausiai išgarsėjo su rinkiniu Kukučio baladės (1977). Čia rafinuotam literatūrinės frazės glotnumui priešinama stačiokiška liaudiško primityvizmo gaida, randasi mito transformacijos ir absurdo elementai. Kiti šios kartos autoriai, ryškiau pademonstravę savitą požiūrį į pasaulį ir kalbą, yra Jonas Jackevičius, Robertas Keturakis, Vladas Šimkus, Alfonsas Andriuškevičius, Jonas Strielkūnas, Algirdas Verba ir kt.
Apie trijų ketvertų kartą:
Dalia Jakaitė. 30-ųjų kartos poezija: V.P. Bložė, S. Geda, T. Venclova, J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis, J. Strielkūnas (2003)
Dalia Jakaitė. Istorinės savimonės raiška naujausioje 30-50-ųjų kartos prozoje (2003)
Apie trijų ketvertų kartos autorius ir jų kūrybą:
ALGIMANTAS MIKUTA
Algimantas Mikuta. Šaknys ir lapai (interviu, 2007)
Vitas Areška. Kandi pašaipa laikui, menui ir sau (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Castor&Pollux. Kaip Satyras tapo Pumpadrickiu (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Rima Malickaitė. Apie apgaulingumą (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Irena Slavinskaitė. Atskaitos taškai (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Po pasaulį su poezija. Su rašytoju Algimantu Mikuta kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2003)
Vitas Areška. Polemika su naujuoju laiku (Algimantas Mikuta. Aštuoneiliai, 2002)
BRONIUS RADZEVIČIUS
Audinga Satkūnaitė. Nuo skaitytojų nuslėptos aistros, arba tikrieji „Priešaušrio vieškeliai“ (2008)
Mindaugas Grigaitis. Akistata su neįmanomybe. Subjekto identiteto krizės ženklai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2006)
Dainius Vaitiekūnas. Pasakojimai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2000)
VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA
Vytautas Kaziela. Vytautas Vilimas Skripka – Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2008)
Castor&Pollux. Kaip eigulys poetu patapo (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Laimantas Jonušys. Vytauto Skripkos eilės (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Aleksandras Šidlauskas. Džiaugsmo ir skausmo poezija (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Marius Burokas. Lyg brūkštelėjimas, lyg kirtis (Vytautas Vilimas Skripka. Ramu kaip prieš mirtį, 2005)
JONAS STRIELKŪNAS
Gabrielė Labanauskaitė. Kam skambina varpai? (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Valentinas Sventickas. Dvylikta (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Justinas Žilinskas. Tamsos varpai, šviesos varpai (Jonas Strielkūnas. Tamsos varpai, šviesos varpai, 1998)
VLADAS ŠIMKUS
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (1)
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (2)
Viktorija Daujotytė. „Einu į potekstę. Tyliu“ (apie Vladą Šimkų, 2006)
Išėjo su kompasu. In memoriam Vladui Šimkui (2004)
Sigitas Geda. Kryme. In memoriam Vladas Šimkus (1936-2004)
In memoriam Vladas Šimkus (1936.X.15 – 2004.IX.6)
Vladas Šimkus. Jaunųjų poetų poezija – gryna nuobodybė (1998)
Vladas Šimkus. Pakarti negalima pasigailėti (1973)
JUDITA VAIČIŪNAITĖ
Varnas. Architektūros motyvai J. Vaičiūnaitės lyrikoje (2007)
Ramutė Dragenytė. Judita Vaičiūnaitė ir Hermanis Margeris Majevskis (2006)
Gintarė Bernotienė. Pirmasis Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ tomas (2005)
Ramutė Dragenytė. Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ pristatymas (2005)
Virginija Vita. Gyvenimo kasdienybės magija. Juditos Vaičiūnaitės atminimui (2005)
Danutė Ona Žilienė. Skaitant Juditos Vaičiūnaitės „Vaikystės veidrodyje“ (1996)
Judita Vaičiūnaitė. Stengiuosi savo dvasia išlikti laisva (interviu, 1989)
Pranas Visvydas. Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės kūryba (1971)
TOMAS VENCLOVA
Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)
Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)
Castor&Pollux. Politika poezijos paraštėse (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)
Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)
Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)
Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Dvi Tomo Venclovos gyvenimo knygos (2002) (1)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Dvi Tomo Venclovos gyvenimo knygos (2002) (2)
Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)
ALGIRDAS VERBA
Gasparas Aleksa. Ilgai ilgai važiuoti Žemaičių plentu (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Valdemaras Kukulas. Keletas detalių Algirdo Verbos portretui (2006)
Jonas Mačiukevičius. Keista būti čia (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Trijų ketvertų kartos atstovų kūryba:
Alfonsas Andriuškevičius (g. 1940)
Juozas Aputis (g. 1936)
Alfonsas Bukontas (g. 1941)
Sigitas Geda (g. 1943)
Jurgis Gimberis (g. 1938)
Jonas Jackevičius (g. 1937)
Mykolas Karčiauskas (g. 1939)
Jonas Mačiukevičius (g. 1939)
Marcelijus Martinaitis (g. 1936)
Antanas Masionis (1941–1974)
Elena Mezginaitė (1941–2005)
Algimantas Mikuta (g. 1943)
Bronius Radzevičius (1940–1980)
Vytautas Skripka (g. 1943)
Jonas Strielkūnas (g. 1939)
Vladas Šimkus (1936–2004)
Judita Vaičiūnaitė (1937–2001)
Tomas Venclova (g. 1937)
Algirdas Verba (1941–2000)