Home
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Putinas. Poezija
Mykolaitis_Putinas_foto Mano autobiografija nebus nei plati, nei įdomi. Jokio didelio žygio nesu atlikęs ir šiaipjau nepaprastų atsitikimų mano gyvenime nebuvo. Sakoma, kad kiekvieno autoriaus gyvenimas duoda galimybės geriau suprasti ir įvertinti jo kūrinius. Nesiginčysiu. Tačiau ką gi Jums gali padėti tokios žinios, kaip kad aš einu, pav., 28-tus metus, mokiausi ir dabar dar tebesimokau tokiose ar kitokiose mokyklose, kad blogo, ar gal gero likimo esu priverstas būti tokiu, o ne kitokiu? Kai dėl manęs, tai aš visai nenorėčiau, kad iš panašių žinių kas nors imtųsi apie mane spręsti. O išsiplepėti plačiau nei man, nei Jums nedera... Taigi, nenorėdamas nieko klaidinti nei nuobodinti, nieko nė nerašau. Geriau, štai Jums mano kūrinių pluokštelis. Jeigu Jums įdomu, tarkite apie mane iš mano eilių. Aš manau, kad taip pat suklysite. Tačiau už savo spėjimus Jūs patys ir atsakote. (Kaunas,
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Zigmas Gėlė. Poezija
Zigmas_Gele_foto Zigmas Gaidamavičius mirė tik devynioliktus metus beeidamas. Gimė 1894 m. Naisių dvare (ties Šiauliais). Šiauliuose lankė gimnaziją, kurią tik 1912 m. baigė. Baigęs gimnaziją, įstojo Kievo universitetan, filologijos skyriun. Neilgai tačiau teko pabūti universitete. Sprogusi smegenų votis, tik devynias dienas pasarginusi, nunešė jį kapuosna. Mirė 1912 m. gruodžio 4 d. Iš Kievo velionies kūnas parvežtas į Lietuvą ir gruodžio 9 d. palaidotas Lėreikių kaimo kapinėse. Rašinėti velionis pradėjo dar III—IV gimnazijos klasėje bebūdamas. Pirmieji plunksnos bandymai buvo spausdinami „Šaltinyje” pseudonimu Petras Žyžas. Vėliau gi savo eiles siuntinėjo „Aušrinei”, „Liet. Žinioms” ir kitiems. laikraščiams, pasirašydamas pseudonimu Zigmas Gėlė. Pačiu paskutiniuoju laiku Amerikos „Vienybė Lietuvninkų” išspausdino jo eilių rinkinį. Bet jaunučiam dainiui neteko pamatyti to pirmo ir kartu paskutinio savo poezijos rinkinio. (A. E.)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Faustas Kirša. Poezija
Faustas_Kirsa_foto„Anglų poetas Oskaras Uaildas savo raštuose yra pasakęs: visų pirma reikia mokėti pasirišti kaklaryšį; nuo to pirmojo tvarkingai ir pavyzdingai padaryto darbo priklauso ir kitų darbų geri vaisiai. Mūsų literatūroje dar teberišamas kaklaryšis, dar laukiame mazgo, iš kurio visi siūlų galai išsiners. Mūsų literatūra tebėra toji pelkė, kur maišomas dumblas su vienur kitur prasimušusiomis gėlėmis. Dumblo yra daug ir galėtų jis gėles nuskandinti, bet juo karščiau saulė šviečia, juo daugiau gėlių žydi, juo mažiau mes dumblo matome ... Aš, gimęs 1891 metais vasario 15 dieną Aukštaičių padangėje (Zarasų apskritis, Antalieptės valsčius, Senadvario vienasėdis), garbingam periode tėvų kovos dėl laimės, kaip ir visi tie, kurie yra šiandien prašomi autobiografijų, esmi giliai įklimpęs į literatūros dumblą. Aš dar tebesistengiu pasirišti kaklaryšį. Tik tatai prideramai padaręs galėsiu atlikti išpažintį ir prieš visuomenę. Tuo tarpu nei mano „Verpetai”, nei „Aidų Aidužiai”, nei „Idiotas”, nei laikraščių redagavimas su visais veidmainingos politikos aitvarais, čiulpiančiais armoningus smegenis, neduoda man progos nei tikslo pasisakyti savąjį „Aš” iš buvusio Monų ir Maumų pasaulio...“ (Faustas Kirša, 1920.X.21)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Balys Sruoga. Poezija (1)
Balys-Sruoga-foto Gimęs 1896 metais.
Laukinis liūdnumas ir laimė, kalėjimas amžiuos ir pašėlusi valia, gyvenimo padugnė, piktas kerštas ir pasiryžimo šventumo nekaltybė, požemio klaikumos rauda ir begalinis beprotingas džiaugsmas, — visa gyvenimo disonansų aidija, turbūt, ne mano vieno išpažinties verta.
Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano. Ir jeigu aš būsiu, tai tik todėl, kad mūsų niekas nemiršta.
Todėl aš ir einu į gyvenimą mylėdamas žemę, tą žiaurią, rūsčią, drėgną. Todėl ir negailestingai suskaitytos mano dienos man yra palaimos žemė. Ir ištremty iki dugno išsemdamas aš maną dalią, laiminu žemės sultis ir amžinai grįžtančią dainą.
Puslapis 2 iš 820