Home
Marius Burokas „pameni tas dvi salas...“ ir „Tie, iš viršutinio kultūrinio sluoksnio“ (1, 2) (garso įrašas, 2004)
Marius Burokas 2007 m. Benedikto Januševičiaus nuotrauka 2004 vasario 27 d., „Panevėžio literatūrinės žiemos“ festivalis. Marius Burokas skaito eilėraščius „pameni tas dvi salas...“ ir „Tie, iš viršutinio kultūrinio sluoksnio“ (1, 2) iš rinkinio „būsenos“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005):Ričardas Šileika, „iš biografijų“ (garso įrašas, 2004)
Ričardas Šileika. Benedikto Januševičiaus nuotrauka Įrašas iš rinkinio „Nevykėlių balsai II“, kurį 2003 m. sumanė bičiulių kompanija „nevykeliai.lt“ (A. Jakučiūnas, M. Burokas, V. Dekšnys, M. Gimžauskas, R. Audiejaitis-Tanaka), tačiau neišleido. 2004 metų pradžioje įrašė Virgis Gasiliūnas.
Ričardas Šileika skaito tekstą „iš biografijų“:
Ričardas Šileika, du eilėraščiai (garso įrašas, 2010)
Ričardas Šileika Visagine, Viešosios bibliotekos Meno galerijoje 2010 birželio 12 d. Benedikto Januševičiaus nuotrauka 2010-ųjų birželio 12 d. Ričardas Šileika skaito eilėraščius tarptautinės poezijos šventės „...ir saulas diementas žėruos...“ renginyje – poezijos skaitymuose Visagino Viešosios bibliotekos Meno galerijoje:Miestelėnai (1991). Kęstutis Navakas. Statyti miestą
Paskutinė žvaigždė atsidūsta virš Kauno, ir Žaliakalny sužėri pirmasis langas, elektra išgriūva į šviežią naktinį sniegą ir nepalikdama pėdų bėga įžiebti kioskų, kavinių, parduotuvių, oranžinės miesto šlavėjos atranda Laisvės alėjoje tuščią šampano butelį iš „Metropolio“ durininko kolekcijos, apsisapnavusį poetą miesto sode ir ponios Staškevičiūtės koljė, pamestą keturiasdešimtaisiais, užsižiopsojus į bolševikų tankus. Šit jau spiečiamasi prie kavos ir kioskų – ak, tos kasrytinės eilės, kur, belaukiant laikraščių, nors akustiškai prisikelia nudilęs Kaunas it akyse atauganti delčia, tik po to kerta stabdžiai, mėnulis leidžiasi, ir laikraščiais ginkluoti ponai atsirakina darbovietes, kur jau kalbės apžvalgininkų žodžiais. Savaip yra nedirbančiam, neskubančiam – jis lyg turistas matuojasi tą rytą, pirmąkart pakelia akis aukščiau naujamiesčio parterio, ir pusryčių kava suspėja atvėsti jo rankoj. Vis mažiau sniego Alėjoje, jis nuo batų susnigo į įstaigas, bet vis daugiau siluetų, radijo taškų, pirmoji perskaityta „Kauno Tiesa“ lieka ant „Laumės“ palangės, kur G. Patackas jau užsimokėjo už pirmąją kavą. Vilniaus gatve praeina universiteto studentai, ir universiteto studentės juokiasi jų širdyse, o ir galvose – dar ne paskaitos. Išprotėjusi Žaliakalnio senutė, vadinama Naktibalda, nuseka juos opalinėm akim požeminėj perėjoj su bidonėliu gulbės pieno.
Puslapis 8 iš 820