Home
Adomas Jakštas. Dekadentizmas ir jo atstovai mūsų poezijoj (Židinys, 1926) (1)
Mielai dėdami šį nenuilstamo mūsų literatūros kritiko, Gerb. A. Jakšto straipsnį, mes vis dėl to su kai kuriomis autoriaus mintimis negalime sutikti. Kai dėl principinio nuomonių skirtumo vienu-antru klausimu, tai mums teks atskirai pasisakyti.
Paprastai jis gvildenamas, remiantis nekieno neginčijamu faktu, kad „poetai kuria poeziją, kad ji yra jų padaras“.
Keturi vėjai Nr.1 Petras Tarulis. Nuovakarių skiauterys
J. Petrėno-Tarulio „Nuovakarių skiauterys“ (1924) – ultramoderni klasikos kodo parafrazė. Šiam rašiniui būdingi skirtingais šriftais ryškinti žodžiai, skiemenavimas, raidžių retinimas, reklamos, diagramų, scheminių piešinių, išskaičiavimų naudojimas, prozos ir eilėraščio derinimas. Tai ekscentriška esė, kurioje eksperimentuojama ties absurdo riba, skelbiamas žodžio autonomijos triumfas.
Pradžiai
Raidės!
Prastutės, lygios vienodos ir smulkios raidės.
Per jūsų siauras burnas turiu sprausti savo margus žodžius. Rodos, sunku. Bet... Žiūrėk, įsižiūrėk ir pamatysi – gražios gi raidžių virtinės!
Graži ir pirminė raidžių grandinių abėcėlė!
Ją mes pradedame džiugaus nusistebėjimo garsu – A!
O paskui seka įvairaus būdo, visokių papročių ir palinkimų raidės.
Simpatingi padarai!
Keturi vėjai Nr.4 BLOCK-NOTES
|
Vienas paldie- |
Poetas M.Gustaitis mirė.
Ir dabar iš visur lenda subjektai, kurie stengiasi visuomenei pakišti kiekvieną atvirutę, kurią poetas jiems kažkada parašė, kiekvieną „Labą dieną“, kurią nuo jo girdėjo.
Mes visai nenorime tų atsiminimų rašytojų kompaniją didinti.
Mums tik svarbu yra aprašyti vieną vakarą, kurį keturiavėjininkai praleido su poetu M. Gustaičiu. Nes sakytas vakaras mūsų akyse ypatingai nušvietė mirusį poetą.
Buvo taip.
Senai jau gyvuojantis „paldieninkai“, Keturių Vėjų bendradarbių ir jiems artimų asmenų susirinkimai yra daromi po bet kuriuo stogu. Tuosyk buvom susirinkę vienoje Laisvės alėjos karčiamoje.
Atskiram kambariūkšty dūmų tiek, kad vargiai vienas kitą bematom. Alus, poezija, entuziazmas, mes visi. Bendrai triukšmas.
Literatūros almanachas „Pirmas darbas“ (1932). Kazys Boruta. Apysaka apie paukštį buką (1)
Almanachas_DARBAS Dzūkų giriose gyvena paukštis bukas.
— Būū-ū-u, — per naktis baugina paukštis bukas dzūkų girias.
Koks tas paukštis, — kelmai jį žino, balose, pelkėse, giriose tarp kelmų jis gyvena.
O man apie jį, vadinas, tą paukštį buką, pasakojo dzūkas toks, kaip jo tas paukštis iš girių tenai, tarp balų, tarp pelkių, tik ne tarp kelmų, bet ant smiltynų, kaip pusnis, kada vėjas papučia, gyvenęs.
Dabar jis ten negyvena, dabar jis per pasaulį eina, kur akys mato. Lengvi dzūkų smilčių pusnynai toli dzūką nupūtė nuo savo krašto.
O buvo jis ten užuvėją radęs prie pušies, — žiemą ir vasarą žalios, — tos pušies užuvėjoje jis didesnę dalį savo gyvenimo gyvenęs, bet nesulaukęs, kaip jo tėvų tėvai, tai žaliai pušiai gaudžiant, atsiskirti su graudžiai gražiu savo kraštu.
Toks jau likimas buvo, ar per didelės smilčių pusnys pasikėlė ant Baubos pusvalakio, ir nupūtė jį į šalį, sudrumstė visa jo gyvenimą.
Puslapis 10 iš 820