Home

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Tyrų duktė (Bronė Buivydaitė). Poezija

Tyru-dukte-BuivydaiteGimiau 1895 m. gruodžio 4 d. Svedarų m., Kauno gub. iš Stepono ir Karolinos Matelytės — Buivydų. Man trečiuosius metus einant persikėlėm į Anykščius. Ten mokiausi privačiai iki tėvelis išvažiavo į Afriką. Kada prisiuntė pinigų, aš išvažiavau į Kauną ir įstojau į „Saulės” buhalterijos kursus. Iš mažens be galo mėgau skaityti; čia būdama pamėginau parašyti ir, mano džiaugsmui, pirmą pasiųstą dalykėlį „Lietuvaitei” išspausdino. Kursus baigiau 1912 m. ir praktikavau Kaune „Grožybės” krautuvėj. Tas darbas be galo netiko. Ir aš vėl grįžau namo ir ėmiau rengtis į keturklasę Utenos mokyklą. Rudenį 1913 m. ir įstojau trečion klasėn. Ten būdama jau daugiau rašinėjau ir buvau redaktore mūsų at-kų menkučio rankraštėlio. Baigiant keturklasę prasidėjo karas; prisiėjo išvažiuoti į Vilnių, o iš ten sykiu su visais moksleiviais atsidūriau Voroneže. Tą rudenį įstojau Yčo gimnazijos VI klasėn ir 1918 m. baigiau VIII klases. Pirmuosius savo bandymus ėmiau spausdinti „At. Sp.“ 1918 m. grįžau tėvynėn ir pradėjau savo mėgiamąjį darbą — mokytojauti.

Skaityti daugiau...…

share with Whatsapp

share with Telegram

Share in Reddit

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Vaidilos Ainis (Julius Janonis). Poezija

Julius Janonis

Julius-Janonis-fotoJulius Janonis (Vaidilos Ainis) gimė 1896 m. kovo mėn. 23 d. Biržų apylinkėje. Pradėjęs namie mokslą, jis toliau ėjo Šiaulių gimnaziją. Karo metu, 1914 m., draug su kitais moksleiviais jis išvažiavo Rusijon ir toliau ėjo Voronežo gimnaziją. 1916 m. jis persikėlė Petrapilin. Bet ten ne ilgai jam teko mokytis. Susektas dalyvavime revoliucijos darbe, jis buvo žandarų suimtas ir į kalėjimą pasodintas. Užėjusi 1917 m. revoliucija jį paliuosavo iš kalėjimo. J. Janonis anksti pradėjo rašyti. Rašė eilėmis. Pirmosios jo eilės pasirodė 1913 m. laikraščiuose. 1916 metai buvo gausingiausi: tuomet velionis daugiausia buvo rašęs. Eilių motyvai — pilietiniai. „Rymo, liūdi, bernužėlis”... Tais dainos žodžiais galima būtų apibūdinti visą J. Janonį: savo eilėse, ypač vėlesnio laiko, jis dažniausia „liūdi” dėl „vargdienio bedalio”.

Skaityti daugiau...…

share with Whatsapp

share with Telegram

Share in Reddit

Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Stasys Santvaras. Poezija

Stasys Santvaras

Aš vis laukiu vasaros, pilnutinio žemės pražydimo ir sužaliavimo, o jau ruduo plikus stagarus kelia. Tuo noriu pasakyti, kad metai nepalyginamai greičiau teka už upių vandenis.

Merginom ir moterim, kurios didelį vaidmenį vaidina ne tik poetų, bet ir kitų žmonių gyvenime, atvirai pasakysiu, kad jau baigiau 33 metus.

Tai dar ne senis, bet jau metas būtų pradėti rimtą ir pastovų gyvenimą. Tuo tarpu aš vis dar blaškausi ir vis dar mokausi. Mokausi scenoje vaikščioti, artimą mylėti, gyvenimą pažinti, žmones suprasti ir geresnį veikalą parašyti. Ko man geriausiai pasiseks išmokti — šiandien ir pats dar negaliu įspėti.

Skaityti daugiau...…

share with Whatsapp

share with Telegram

Share in Reddit

Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Vytautas Sirijos Gira. Poezija

Vytautas Sirijos Gira

Gimiau 1911 metais, Vilniuje. Mano artimieji jau tada pranašavo man poeto ateitį — iš lopšio spoksodavau į mėnulį. Sukakęs trijų metų amžiaus ėmiau kurti eiles, bet jos buvo žodinės ir nieks jų tada dar neužrašydavo. Kiek pamenu, tai buvo dadaistinės formos himnai mėnuliui.

Mano kūdikystė prabėgo Gedimino pilies papėdėse, tarp siaurų Vilniaus gatvelių ir puošniųjų to nuostabios romantikos miesto sodų. Jokiais laikais, tačiau, Vilnius nebuvo taikios idilijos miestu — tad ir man teko pergyventi daug įvairių karų, okupacijų ir sąmokslų, daug ką vaizdžiai ir dabar tebeatsimenu. Per lenkų — bolševikų kautynes, vykusias pačiame mieste, mūsų gyvenamasai namas buvo kryžmai apšaudomas, ir dabar aš tebegirdžiu ritmingą kulkosvydžio takšėjimą ir švelnią kulipkų melodiją.