Home
Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Petras Karuža. Poezija
Petras Karuža (1906—1933) gimė 1906 m. Škotijoj, Klengernocko miestely, kur tėvas paprastu darbininku dirbo anglių kasyklose ir geležies fabrike. 1912 m. grįžo su tėvais į Lietuvą, į Alvito miestelį, o karui užėjus persikėlė į Vokiškėlių kaimą, Vilkaviškio valsčiuj.
Mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloj, progimnazijoj, o vėliau gimnazijoj, kurią baigė 1928 m. Universitete studijavo literatūrą ir pedagogiką. Iš namų veik jokios medžiaginės paramos negaudamas, mokėsi savo išgalėmis: dirbdavo redakcijose, visuomenės organizacijose.
Rašyti pradėjo dar gimnazijoj būdamas. Savo pirmuosius raštus spausdindavo „Ateity" ir kituose katal. krypties laikraščiuose, Kapsainio slapyvardžiu.
Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Kazys Boruta. Poezija
Nebuvo kada rašyti eilėraščių. O ir tai, ką parašiau, tiktai šalia praeidamas. Dainas apie svyruojančius gluosnius — su arimais ir bernyste atsisveikindamas; Kryžių Lietuvą — Telšių kalėjime žemaičius beguosdamas; Obelį iš Suvalkijos sodo (kurios dalis klaidingai išleista Duonos kasdieninės vardu) — prakeiktą savo dalią po svetimus kraštus nešiodamas. Tai būtų ir viskas, jei ne didžiausia poeto nelaimė, kada smaugia nepasakyti žodžiai. Bet dar pagyvensime. O gyventi gal niekas taip nepasiryžęs, kaip aš — daugelio sudužusių laivų jūrininkas. Ir didžiausias apmaudas, kad tie laivai ne į uolas audrose sudužo, bet tamsią naktį prasmego lietuviškose pelkėse. Todėl ne kartą kėsinausi tas pelkes padegti, bet nieko neišėjo. Bet dar pažiūrėsime.
1936. VII. 1.
Kazys Boruta
Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Kazys Inčiūra. Poezija
Gimiau 1906 m. rugsėjo m. 25 d. Vidugirių vienkiemy, Troškūnų v., Panevėžio apskr.
Augau trijų seserų ir trijų brolių tarpe — balsingų, išdaigininkų, muzikantų, mėgstamų ir senių ir jaunų. Visų mūsų galva buvo motina, nes tėvelis, būdamas 20 metų už ją vyresnis, man pradėjus eit mokslus, iškeliavo iš gyvųjų tarpo. Tat motina mums išdainuodavo šimtus dainų, pripasakodavo aibes pasakų, padavimų, nusidavimų, būtų ir nebūtų — šiurpių, siaubingų ir drauge taip prastai prasmingų, kuriais pasigrožėt dažnai mintimis nuklystu į seną buvusią tėviškę, į tamsius rudens vakarus.
Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Kazys Inčiūra. Autobiografija
Gimiau 1906 m. rugsėjo m. 25 d. Vidugirių vienkiemy, Troškūnų v., Panevėžio apskr.
Augau trijų seserų ir trijų brolių tarpe — balsingų, išdaigininkų, muzikantų, mėgstamų ir senių ir jaunų. Visų mūsų galva buvo motina, nes tėvelis, būdamas 20 metų už ją vyresnis, man pradėjus eit mokslus, iškeliavo iš gyvųjų tarpo. Tat motina mums išdainuodavo šimtus dainų, pripasakodavo aibes pasakų, padavimų, nusidavimų, būtų ir nebūtų — šiurpių, siaubingų ir drauge taip prastai prasmingų, kuriais pasigrožėt dažnai mintimis nuklystu į seną buvusią tėviškę, į tamsius rudens vakarus.
Puslapis 4 iš 820