Pradėjęs savo kelią 1912 m. maironiškais ir folklori­nės imitacijos eilėraščiais, B. Sruoga jautriai reagavo į lietuvių lyrikos atsinaujinimą. „Tarp jaunųjų <...> pir­moji vieta, be abejo, priklauso Adomui Juodajam (Lastui)“ (1) — rašė jis 1916 m., apžvelgdamas lietuvių lyriką. K. Jurgelionio eilėraščiai jam imponavo „nepaprastu nuoširdumu“, „pašėlusia dvasios laisve“, „jausmo gry­numu“ ir stipria improvizacijos galia („Jurgelionis tiktai mirksniu gyvena“) (2). Savo naujoviškų eilėraščių cikluo­se, parašytuose daugiausia 1915-1917 m. Petrograde ir Maskvoje, B. Sruoga sujungė užsimezgusias lietuvių ly­rikoje intymumo, virpančio nuotaikos piešinio, emocinio šūksnio, fragmentiškos kompozicijos ir metaforizacijos linijas, suteikdamas joms nuoseklios meninės programos ir istorinio posūkio prasmę. B. Sruogos poetinė kūry­ba — svarbiausias pomaironinės lietuvių lyrikos formavi­mosi veiksnys, ryškiausia jos gairė ir simbolis.

     B. Sruoga kategoriškiausiai atmetė tezinio mąstymo discipliną, kuria bodėjosi jau K. Binkis ir Z. Gėlė, kurią kartkartėmis užsipuldavo ir kritika. „Poezija negamina­ma mąstymu“ (3), — tvirtino Vydūnas. Poetinei kūrybai reikalingas „labai smulkus jausmingumas“, anot Vydū­no, arba „juslumo išsiplėtojimas“ (4), anot K. Jurgelionio. Šią nedrąsią argumentaciją B. Sruoga suspaudė į aiškią antiracionalistinę tezę, trenkė ją kaip šokiruojantį para­doksą „maironininkams“ į akis. „Norint tverti, reikia gyventi pilnu gyvenimu, drąsiau pasakysiu: reikia, kad dvasioje būtų tikra anarchija, amžinas chaosas. O gyve­nimą ir chaosą suvesk, kad geras, į kategorijas!“ (5).

     Poetinį išgyvenimą B. Sruoga, susižavėjęs rusų sim­bolizmo šūkiais, užsimojo izoliuoti nuo tradicinių šalti­nių — objektyvios realybės atspindėjimo, jos ideologinio ir moralinio komentavimo, diskursyvinio mąstymo, ma­tuojančio viską priežasties ir pasekmės lygtimis. Objek­tyvios tiesos jis nebelaikė svarbiausiu poetinės kūrybos tikslu kaip J. Janonis. Reliatyvumo teorija jo akyse skaldė šią tiesą. Pasaulis liko be tvirto kiauto — tai vien begalinis tekėjimas, nepaliaujama kaita, amžina performacija. Visi dėsniai — akimirkos miražai. Visi daiktai — laikinos energijos ląstelės, kurios pačios suyra ir išsi­sklaido. Tikra yra tik tai, kas šiuo metu plazda pojūtyje. Visos tiesos ir vertybės, iškeltos anapus šitos verdan­čios dinamikos, pastatytos virš individualios patirties, yra melagingos schemos. „Aš iš tolo atėjau / įsižvelgt širdin giliau“,— sakė B. Sruoga.

      Ankstesni pažinimo metodai, pagrįsti atskirų faktų atspindėjimu ir analize, B. Sruogai atrodė pasenę. Visu­mą gali pagauti tik ūmus praregėjimas, drąsi fantazija ir jautri intuicija. Poetinis mąstymas turi būti nepriklau­somas nuo intelekto ir praktinių interesų — tik tada bus įžvelgta toji realybės esmė, nematoma paprasta akimi. „Mintis ir širdies gelmės —visai kas kita. Aš stačiai nesuprantu (ar, stačiai pasakius, nenoriu suprasti), kurie sako, kad tųjų eilių tokia mintis, o tųjų tokia <. . .> Ir tos eilės nabašninkų ir sakytojas nabašninkas ten <...>“ (6),— rašė jis 1915 m. viename laiške.

     Lyrikos sfera, pasak B. Sruogos,— ne gnoseologija, kaip įtikinėjo pereito amžiaus pozityvistai, o spontaniš­ka žmogaus vidinės būsenos ekspresija. Eilėraštis ūmus sielos judesys, gaivališkas išsiliejimas, giliųjų psichikos galių kalba, nepaliesta intelektualinio pažinimo, nepa­jungta jokiai sistemai ir jokiems uždaviniams. „Manding dainoje <...> tegali būti grynumas jausmo, natūrališkumas, o ne pompastiškumas“ (7).

     Kūrybos aktas B. Sruogai — pusiau nesąmoninga bū­sena, kur negalioja jokios išankstinės schemos, kur vis­kas iškyla ir sprendžiama šią akimirką. „Aš niekuomet nežinau, ką aš eilėse pasakysiu ir ką aš noriu pasakyti. Visuomet terašau «в полусознании», ir man jau esant vėlei pilnoj sąmonėj ar galima kaltinti už juos (8)“, — rašė B. Sruoga 1916 m. ,,Kūrimo eiga — nesąmoninga, joje kūrėjo bendroji sąmonė nedalyvauja“ (9), — tvirtino jis 1918 m.

     Pusiau nesąmoningas poetinės kūrybos aktas, prigijęs Vakarų Europos lyrikoje po A. Rembo „Sezono pragare“ (1874), atitiko dvidešimtmečio B. Sruogos gaivalingą emocinę prigimtį, kuri blaškėsi, pilna jaunatvės sąmyšio, draskančio jausmų chaoso, putojančio gyvastingumo, be jokios įpareigojančios visuomeninio užsiangažavimo programos. Jis jautėsi bejėgis suvaldyti savo kintančių nuotaikų antplūdžius, nerimastingus dirgius, keistus pa­sąmonės grūmojimus („gyvenu sutemoj“) — visa tai ga­lėjo tik išrėkti be jokio plano ir tvarkos. Jam atrodė beprasmiška net analizuoti šį chaosą („Galvot aš nemo­ku — žiūriu į saulę ir juokiuos“) (10), nes kiekviena analizė ieško bendrosios tiesos, kuri iškraipo ir išblaško jutimą. „Aš visuomet maniau, kad žmogus tik pajautimais išti­kimas būti tegali“ (11). Grynas spontaniškumas — pirmuti­nis B. Sruogos lyrikos principas.

     Emocinis šūksnis, jau K. Jurgelionio iškeltas į eilutės centrą, B. Sruogai tapo vieninteliu poetinės kalbos būdu. Šita pirmapradė lyrikos lytis, kuri nieko neaiškina, neįrodinėja ir nesprendžia, o tik fiksuoja stipriausius vidi­nius judesius, labiausiai atliepė spontanišką poeto prigimtį ir pusiau nesąmoningą jo kūrybos aktą.

     Eiliuotasis žodis B. Sruogai — tai pirmiausia emocinės energijos smūgis, kuris gali būti labai stiprus ar vos girdimas kaip tolimas aidas. Emocinis intensyvumas — svarbiausias žodžio vertės kriterijus. Vertindamas emo­cinio intensyvumo matu, poetas peržiūrėjo visą lietuvių lyrikos žodyną ir išbraukė iš jo socialines, politines, filo­sofines kategorijas, intelektualines abstrakcijas, sukurtas grynai protinės žmogaus veiklos. Poetas pripažįsta tik tokius žodžių sambūrius, kurie turi aiškią emocinio san­tykio atributiką. Pvz., „Žvilgsniais aštriais nugirdė, / Ap­svaigino spinduliais“; „Krūtinę nuogą, rasotą veidą“ / Bučiuoja vėjas, myluoja vėtra“. Jis ieško tokio žodžio, kuris iš karto atvertų šios akimirkos emocinę padėtį, apšviestų ją skvarbiu spinduliu. „Velkuos pasauliu, kaip vilkas naktį“; „Kažkoks aidas svaigulingas rikdo dūšią“. Jis atsirenka žodžius, kurie reiškia vyksmą, poslinkį, ju­desį. Pvz., „Nepajėgiu, negaliu / Neskardenti, nesikelti!“ „Nežinojau, netikėjau, / Pasitikti nemokėjau— / Į ste­buklą netikėjau“. Jis suvokia žodį ne kaip vidinio veiks­mo simbolį, o kaip lygiavertį jo dublikatą. Eiliuotas žo­dis— tai „momentališka“ vidinės situacijos nuotrauka, jos antrasis pavidalas, kuris keičiasi ir rutuliojasi tiktai kartu su šita situacija.

     Atskiras žodis B. Sruogai figūravo kaip emocinis sig­nalas, o sakinys buvo tokių signalų grandinė. Ji išsi­driekia, juda ir nutrūksta pagal emocinio judesio smūgį, kuris mažai tepaiso priežastingumo logikos. Tai laisvas šūktelėjimas, ūmai išsprūdęs, nereikalaująs jokių deduk­tyvinių išvadų ir motyvavimo. Bet kiek jame stichiško veiksmo! „Eikš, priglausk rasotą veidą / Prie krūtinės,— / Tenudžiūsta. / Kam pašlijo / Bėgt upeliai“. Šokinėdama skirtingomis klausimo, kreipinio, šūksnio intonacijų pa­kopomis, eiliuotoji frazė darėsi nepaprastai judri, o stro­fa, sudaryta iš tokių įvairaus skambesio atkarpų, itin dinamiška.

    

     Valandoj, kai būsiu tavo —

     Ar žinosiu, kur esu?

     Kaip tos stygos, kur dainavo —

     Surūdijo — be skardų! (DT 24)

    

     B. Sruogos sakiniai paprastai išraižyti gausybės elip­sių— kažkas praleista, nutylėta, peršokta — dėl to jų eiga būna aštri ir netikėta kaip staigus kirtis. „Vienas, vienas tarp laukų— / Ir dainuoti—nejauku! / Ir tylėti — taip klaiku!“ Jo eiliuotasis sakinys, visada toks ištrupė­jęs, nebaigtas, tarsi pirma laiko nutrauktas: vos įsibė­ga— kažką užsimena, paliečia, bet dar nieko neišspren­džia,— kai jau atlekia kitas sakinys — toks pat nutrūktagalvis. „Kurtus sparno sumojimas, / Šiurpuliai šaltos širdies, / Baltos drobulės audimas.“ Tarp šitų uždarų atkar­pų nėra jokio priežasties ryšio, jas neša tik ta pati emo­cinė inercija, jungia tik numanymas ir nuojauta. Nema­tomą punktyrinę liniją B. Sruoga pavertė svarbiausiu saitu, atsiremdamas, žinoma, į K. Jurgelionio kūrybą.

    

     Tylus irklo palietimas,

     Vėjo mirštančio dvelkimas,

     Kažkoks laimės nujautimas... (12)

      

     Ūkanotoji“

    

     Tokie parataktiniai sakiniai, stovį kas sau, be jokio gramatinio sąryšingumo, būdingi lyrikos kūriniams, ku­riems, anot grynosios literatūrinės interpretacijos teore­tiko E. Štaigerio, „nereikalinga rišamoji galia, nes visos dalys jau ir taip yra sujungtos nuotaikos“ (13).

     Emocinis šūksnis, padėtas atskiro žodžio ir sakinio pagrindan, keitė ir eilėraščio sandarą. Kiekvienas toks šūksnis — lyg užbaigta visuma: čia yra viena vidinio įvykio atkarpa, vienos nuotaikos sprūdis, vienas mostas. „Ir vaiskumas debesų: / Ir alsavimas dausų! / Ir myluoju, ir esu.“ Autorius nubrėžia vieną liniją, paskui antrą ir trečią. Jos nesusikerta, o driekiasi greta kaip atskiros plotmės. Tarp jų nėra perėjimo tiltų. Iš vienos linijos į kitą galima tik peršokti. Bet šuolis turi būti gana staigus ir kaskart kitoks savo atramos taškais ir distancijomis. Kartais toks peršokimas remiasi garsiai neištartu palygi­nimu— tada jis būna trumpas ir aiškus. „Tu pabūgai la­pų balso, lapų garso rudeninio. / Aš pabūgau tavo žvilgs­nio, šalto, kieto, kaip vilyčia“. Kartais tokiam šuoliui reikalinga paralelizmo konstrukcija, anksti nutraukta ir apardyta. ,,Kvepia kmynai ir krapai / Ar girdi tu, ar žinai, / Kaip aš vienas su laukais?“ Kartais pasikartoja tos pačios linijos, apjuosdamos tarpinę, rodos, visai pa­birą medžiagą tvirtu lanku. „Užgavo sielą / Nelaikio ai­das — / Kartoju mielai — / Ateikateik! Erdvėse skam­ba / Varpai nelaikio / Krūtinėj gelia — / Ateikat­eik —    “

     B. Sruogos eilėraščio konstrukcija perdėm dinamiška ir eskiziška: sakinys nutrūksta tarsi pusiaukelėje, nieko nepasakęs iki galo; vaizdas plyksteli tik akimirkai ir tuoj pat įsižiebia kitas kadras; viena emocinė asociacija išju­dina antrą, ir jos pabyra iš netikėčiausių kampų; visi perėjimai — šuoliški. Eilėraštis — ekspresyvi kreipinių, šūktelėjimų, klausimų kaskada, prasidedanti be jokios regimos priežasties ir nutrūkstanti bet kur, greitai le­kianti pro akis be jokių komentarų, be aiškios loginės rišamosios gijos. Staiga ištrūksta emocinis šūksnis. Nu­krinta iš kažkur keli palaidi ir iširę gamtos reginiai. Vėl šūksnis. Vėl spalvingos ir padrikos optinių impresijų dėmės. Visa tai suversta ir išblaškyta be jokio plano ir aiškaus loginio sprendimo. Tai grynai impresionistinė eilėraščio sandara („jie piešė potėpiais ir taškais, užuomi­nomis ir pustoniais“ (14), besiremianti užslėptu ir kaprizin­gu emocijų bangos judėjimu, kuris tai labai veržliai, tai vos juntamai atskamba pro šitą vaizdų „netvarką“ ir fragmentišką kompoziciją.

    

   Vėjas vasaros gailus

     Pabučiavo.

     Sodas žydi.

    

     Ir ateina tylus gandas,      

     Urvan mano —

     Ar esi?

    

     Aš alsuoju... Aš alsuoju...

     Broliui mano, vėjui mano

     Pasakysiu —

     Aš esu!

    

     „Kalėjimas“

    

     Logiškoji progresija, valdingai įsispraudusi į maironiško eilėraščio kompoziciją, B. Sruogos lyrikoje visiš­kai išardyta. Nebėra centrinės ašies, kurią sudarė vidi­nio įvykio judėjimas į baigmę, į tam tikrą sprendimą, į šiokį ar tokį aiškumą. Nebėra ir paties įvykio, kurio išorinės aplinkybės, psichologinės priežastys ir plėtotė lėmė tvirtą maironiško eilėraščio stuburą. Aiškiai api­brėžta situacija subyrėjo į smulkias atplaišas. Poetas vi­siškai nesirūpina jų motyvuoti — tiesiog nežinia, kas ir kodėl atsitiko. Jis nieko nesistengia įrodyti. Eilėraštį ra­šo be jokio išankstinio plano, suvokdamas jo prasmę ir struktūrą tik pačioje kūrinio eigoje. Tai improvizacija, kuri, poeto supratimu, ir privalo būti chaotiška ir amor­fiška. ,,<...> Vaizdas ant vaizdo taip suversti, taip netikėtai sugretinti, taip keistai supinti, kad aiškiai dingsta vientiso paveikslo vienybė. Lieka kažkokia sultingų vaiz­dų kekė be vientiso tikslo ir prasmės“ (15). Šitaip B. Sruo­ga nusakė savo kompozicijos idealą, rašydamas apie lie­tuvių liaudies dainas.

     Aiški, darni ir tikslinga eilėraščio sandara buvo rei­kalinga, kai poetas ieškojo visumos ir sistemos išorinia­me pasaulyje ir psichologinėje realybėje. Bet B. Sruogai terūpėjo akimirkos įspūdis. Jam nebuvo didesnės tiesos už vienkartinę šitos akimirkos tiesą. ,,Tik noriu išmokt būt ištikimu akimirksniui.“ (16) Jis nebejautė laiko tąsos anapus šio momento ribos. Viskas prasideda ir baigiasi šią akimirką. Laikas, dar neseniai buvęs objektyviu ei­lėraščio judėjimo faktoriumi, ištirpo subjektyvioje po­jūčių tėkmėje. ,,Mano pily nėra laiko— / Neskaitau aš valandų. . .“ Tikra yra tik tai, ką tu dabar jauti, o kas buvo vakar, ar bus rytoj — nežinia. Pagauti greit dūž­tančią ir ištirpstančią šios akimirkos nuotaiką, kuri pra­lekia ir nebegrįžta, tapo kone visuotine moderniojo me­no užduotimi nuo tų laikų, kai impresionizmas atskleidė akimirkos įspūdžio grožį. „Tai, ką aš piešiu,— akimir­ka“,— sakė dailininkas K. Mone. „Vienintelis dievas yra akimirkos dievas... Mąstyk akimirką. Kiekviena mintis, ilgiau besitęsianti, yra prieštaravimas“ (17), — rašė belgų poetas M. Švobas. „Ką mes žinom? ką mes reiškiam? / Mes — gėlės! mes — akimirka! mes dūmai!“ (18)— dainavo V. Briusovas.

     Kai laiko tėkmė nebejungia jutimo akimirkų, savai­me pranyksta stambesni išgyvenimo masyvai, o tuo pa­čiu ir monolitiško eilėraščio struktūra. Vos žodis pagau­na vienos akimirkos balsą, tuoj pat atslenka kita. Nuo­latos lieka kažkas nepasakyta, neišspręsta, neišaiškinta. Eilėraštis — niuansų, užuominų, pustonių kalba. „Mes trokštame dar Niuanso, / Jokios spalvos — tik niuan­so!“ (19) — paskelbė P. Verlenas.

     B. Sruoga neparodo viso daikto, o tik jo kraštelį, tik sumirgėjusį akyse jo šešėlį. Jis nepastato vaizdo tiesiai prieš daiktą, kad tas atsispindėtų jame lyg veidrodyje. Nusižiūri vieną detalę, išplėšia ją iš visumos, sugretina su kitų daiktų atlaužomis, kalba palyginimais. Tikrasis daikto pavidalas lieka toli paslėptas ir užšifruotas -— poe­tui terūpi tik jo sužadinto pojūčio niuansai (20). „Vabaliukai fosforiniai, / Kaip mergaitės po alėją. / Čia krūtis kieta liaunėja, / Čia vaidenas, burtus sėja / Karaliūnaičiai naktiniai“.

     Eilėraštyje B. Sruoga neišdėsto visos išgyvenimo is­torijos, kaip Maironis, o tik punktyriškai nužymi atskirus jo momentus, neieškodamas tarp jų evoliucijos ry­šio. Jam rūpi atverti smulkiausias, ,rmikronines“ išgyve­nimo dalelytes, kurios formuoja emocinį asmenybės gy­venimą, išgirsti tyliausius ir trapiausius sielos virpesius, kurie yra tarsi anapus sąmonės slenksčio, nes žmogus negali aiškiai suvokti visko, kas jame vyksta, o gali tik nujausti ar spėlioti (tai ir yra eilėraščio užduotis).

     Tokiai neapčiuopiamai vidinei vibracijai reikėjo ypač subtilaus, efemeriško, judraus vaizdo. B. Sruoga atsisakė daiktiškos vaizdo plazmos, tvirtų ir pastovių jo kontūrų. Jis suskaldė vaizdą į mažiausias, bet greitai judančias dalelytes. Nusikalė itin efektingų, vaiskiai spindinčių įvaizdžių atsargą. Pvz., ,,Tyli, tyli, tylumėlė“; ,,Kur sap­nai nakties vasariai / Kur nakties dainuotės klega“. Įtei­sino itin lakią metaforiką, gretindamas reiškinius ne pa­gal išorinį panašumą, o pagal savo paties nuotaiką, per­keldamas metaforas iš lyginimų plotmės į tiesioginį veiks­mą. Pvz.: ,,Geria degdamas siaubūnas, / Auksą geria iš bangų. / Ir pasiberia pakrantėms / Aidas virpančių šir­džių“. Įvedė dainuojamą ritmiką, žaismingai kaitalioda­mas ilgas ir trumpas atkarpas, palikdamas eilutėje net vienui vieną žodį — lietuvių lyrikoje ligi tol niekas ši­taip nedarė. (,,Po padangę / mėlynbangę / danginuosiu / debesėliu“), lengvai peršokdamas iš tripėdžio metro į dvipėdį, gana laisvai išdėliodamas ritminius dūžius pa­gal emocinės bangos siūbavimą, pindamas, kaip ir K. Jur­gelionis, skambių pakartojimų grandinę, nustatydamas labai grakščią, judrią ir išbaigtą strofos simetriją (,.Bal­tas veidas, tylios akys / Ir malda / — Kaip alsavimas plaštakės / Po šalna“). Jis įvedė tyriausio betarpiškumo intonaciją, atveriančią poetinę ūmaus protrūkio, išsilie­jimo, plykstelėjimo galią.

    

     Kartą ėjom ankstų rytą, kai dar saulė netekėjo.

     Liūdnas sodas. Liūdnos godos. Liūdnas rytas rudeninis.

     Gūdžios pušys, margos liepos, it sustingusios merdėjo.

     Kartą ėjom ankstų rytą, kai dar saulė netekėjo.

     Veltui siekė ranka ranką, sielos siela negirdėjo.

     Veltui kūrėm sieloj laužą, tąryt saulė netekėjo.

     Liūdnas sodas. Liūdnos godos. Liūdnas rytas rudeninis. (DT 65)

    

     B. Sruoga sukūrė lietuvių lyrikoje verleniško tipo ei­lėraštį, kur negali būti šiurkščių spalvų ir garsaus riks­mo, kur kalbama pustoniais ir niuansais, kur vaizdas audžiamas iš nutrūkstančių gijų, o kompozicija remiasi emocinių asociacijų žaismu, kur potekstei atitenka pla­čiausia erdvė (paviršiuje — tik vienas kitas išgyvenimo momentas, o didžiuma lieka nematoma, tik nujaučiama), kur solinę partiją veda pasikartojantys žodžiai ir muziki­nis tonas.

    

     Pasauly — vienas —

     Po rūkus palšus naktinė tyla —

     Mirties kelionė —

    

     Sudūžta lašas rasos nukritęs,

     Suvirpa lapas, perdien nuvytęs,

     Lavonu tapęs —

    

     Vyniojas garsas

     Po rūkus palšus —

     Pasauly vienas,

     Kaip lapo garsas

     Po rūko palšus — (21) (DT 16)

    

     B. Sruoga pirmasis ryžtingai pakreipė lietuvių poetinį mąstymą į moderniosios lyrikos tipą, XX a. pradžioje gana plačiai prigijusi kaimyninėse literatūrose, nes mo­dernizmas pirmiausia ir reiškėsi per lyriką. Imp­resionistinis lyrizmas buvo neatimama epochos poetinės sąmonės dalis, — sako rusų lyrikos tyrinėtojas D. Maksimovas. — Rusijoje simbolistinės poezijos fonas, „žemuti­nis sluoksnis“ buvo impresionistinis metodas. Balmonto lyrika atstovavo jam kaip kraštutinė išraiška ir, žino­ma, plačiau negu kitos to meto poetinės sistemos. Bet ir Bloko kūryboje (ypač ankstyvojo ir viduriniojo periodo), ir I. Anenskio, ir daugelio kitų amžiaus pradžios poetų lyrikoje impresionistinė stichija turėjo milžinišką reikš­mę“ (22). Vokiečių lyrikoje impresionizmo pėdsakų įžiūri­ma S. Georgės, R. M. Rilkės, H. von Hofmanstalio kūry­boje, kai autorius „pasakoja ne tai, ką jis žino apie įvykius, bet parodo, kaip tie įvykiai atsispindi žmoguje“ (O. Valcelis) (23). Lenkijoje Pirmojo pasaulinio karo išva­karėse buvo gausi poetų-impresionistų grupė, kuriems visų pirma rūpėjo „sužadinti nuotaiką“, todėl jų kūryba ir vadinama „nuotaikos lyrika“ (liryka nastrojowa) (24). Skandinavijos impresionizmas praplėtė estų lyrikos „es­tetines koncepcijas ir formos priemones“ (25).

     Išardęs vidinį įvykį, atsisakęs aiškios situacijos ir iš­orinio veiksmo spyruoklės, B. Sruoga iš tiesų įvykdė tą pačią reformą, kurią prancūzų lyrikoje buvo atlikęs P. Verlenas, rusų — A. Blokas, estų — G. Suitsas ir J. Lyvas, lenkų —„Jaunosios Lenkijos“ grupė. ,,<...> Balys Sruoga buvo (gal ir tebėra) lyg toji žvaigždė mūsų tam­siausiame, mūsų klaidingiausiame poezijos miške, kuri po Maironio mums naujesnį kelią rodė“ (26), — rašė But­kų Juzė.

     B. Sruoga atsižadėjo idėjinių ir moralinių svarstymų,, kurie sudarė Maironio kūrybos centrą, o tuo pačiu iš­braukė iš savo poetikos arsenalo ir logiškąjį rečitatyvą. Be savo nuotaikos šuorų jis nepripažino kitų pasaulio suvokimo ir vertinimo būdų. Anapus emocinio išgyveni­mo briaunos jam nebeegzistavo jokie realybės masyvai ir jokia aukštesnė vertybių sistema. B. Sruoga sukūrė labai afektuotą ir ekstravagantišką, nepaprastai įjautrin­tų jutimų, begalinės mutacijos apimtą lyrinį subjektą, ku­rio neslūgstanti jutimų maišatis, išpūstų, beveik neurozi­nių niuansų kultas prašoko įprastos savijautos ribas, nors čia nebuvo jokios vaidybos, o tik būdingas šitam bręstančio istorijos lūžio laikotarpiui vidinės pusiausvy­ros ir pastovumo praradimas (27). Šitoks emocinis egocentrizmas, paremtas neretai visiškai autentiška autobiografi­ja, ugdė egotistinį abejingumą aplinkai, jos spalvoms ir sukrečiantiems įvykiams, o tuo pačiu siaurino platesnių apibendrinimų, intelektualinės analizės, tapybinės plasti­kos galimybes lyrikoje, lėmė grynai sensualistinį jos po­būdį. B. Sruogos kūrybai tiko kritiška A. Bloko pastaba dėl K. Balmonto eilių: „<.. .> Šis poetas pasižymėjo nepaprastu, viską prašokančiu kritinio ir analitinio sugebė­jimo neturėjimu“ (28). Tačiau sensualistinis suvokimas be stipresnės intelekto kontrolės buvo būdingas ne tik B. Sruogos kūrybai, bet ir lenkų ,Jaunosios Lenkijos“ grupės lyrikai, kur poetas buvo suprantamas pirma kaip emocingas žmogus, ir XX a. pradžios italų lyrikai, kur poetas visiškoje vienatvėje stengėsi suvokti menkiausius savo sąmonės niuansus, iškelti pačius giliausius jos klo­dus be jokios racionalistinės logikos (29).

     Į lietuvišką eilėrašti B. Sruoga įvedė sugestyvų, bet griežtai neapibrėžtą, mobilų ir moteriškai trapų žodį, ku­ris pirmiausia turėjo paklusti pojūčio tonui, tuo pačiu susilpnindamas „pačių žodžių svorį“ ir neretai nutraukda­mas „kontaktą su skaitytoju“ (30). Ekspresyvūs ir netikėti įvaizdžiai, grindžiami emocinių asociacijų srautu, drąsūs metaforų šuoliai, jungią tolimiausių prasmių plotmes, energinga ritmo melodija, siekianti iš kiekvieno skie­mens išgauti kuo didžiausią skambumą, suformavo gana uždarą ir specifinį poetinės kalbos fondą, į kurį jau ne­galėjo patekti šiurkštesnis kasdienybės žodis. Poetinės kalbos ir paprastos logiškosios kalbos išsiskyrimas — bū­dingiausias moderniosios lyrikos bruožas (jau Š. Bodle­ras siūlė atverti žodyje alogiškąją jėgą, kuri prieinama tik poetinei intuicijai).

     ________________

       

     (1) Sruoga B. Основные мотивы современной литовской лирики.— Literatūra ir kalba, t. 14, p. 308.

     (2)Sirakuzinas B. [Sruoga B.] Kl. Jurgelionis (Kalėdų Kaukė). Glu­di liūdi ir kitos lyrikos eilės. — Skaitymai, 1923, kn. p. 78.

     Recenzuodamas 1923 m. K, Jurgelionio rinkinį, išėjusį 1916 m. JAV, B. Sruoga daugiausia kalbėjo apie jo eilėraščius, išspausdintus „Vaivorykštėje“ ir iš jų susidariusį įspūdį.

     (3) Vds. [Vydūnas], Mažumas apie poeziją. — Jaunimas, 1912, ko­vo mėn.

     (4) Jurgelionis K. K. Čiurlionies atminimui. — Laisvoji mintis, 1911, Nr. 16.

     (5) Sruoga B. Sūkuriuose. — Lietuvos žinios, 1915, Nr. 61.

     (6) Laiškas M. Grigoniui 1915 m. — Poezijos pavasaris, V., 1966,p. 74.

     (7) Homunculus [Sruoga B.] Šydą praskleidus. — Lietuvos žinios, 1914, Nr. 67.

     (8) Laiškas V. Čiurlionytei 1916, gegužės 25. — LKLI BR F53, Nr. 35.

     (9) B. Sr. [Sruoga B.] Margalis. „Ašarėlės“ — naujos dainos. — Lie­tuvos aidas, 1918, rugsėjo 12. Rusų lyrikoje stichiškos, iracionalios ir nekontroliuojamos kū­rybos estetikai ryškiausiai atstovavo K. Balmontas, kuriam eilėraščiai gimdavo net sapne, kuris niekados netaisydavo, ką buvo parašęs, ir ne karią sakė: „Aš nemąstau eilėse“, „Aš skambiąsias dainas ne pats sukūriau, / Man jas užvertė kalnų griūtis“. K. Balmonto deklaracijos ir bus labiausiai paveikusios B. Sruogą.

     (10) Laiškas V. Čiurlionytei 1917, birželio 17. — LKLI BR F53, Nr. 175.

     (11) Laiškas V. Čiurlionytei 1916. — Ten pat, Nr. 69.

     (12) Visiškai analogiška K. Jurgelionio sakinio ir strofos sandara:

     Ilgas rankų paspaudimas,

     Pirmas meilės pajautimas!..

     Ir sapnų sapnų naktis.

      (13) Staiger E. Grundbegriffe der Poetik. — Zūrich, 1961, S. 44.

     (14) Пастернак Б. Поль-Мари-Верлен.— B кн.: Верлен П. Лирика. M., 1965, c. 170.

     (15) Sruoga B.Основные мотивы современной литовской лирики. — Literatūra ir kalba, t. 14, p. 297.

     Panašų fragmentiškos eilėraščio kompozicijos principą teigė žy­mus rusų literatūros istorikas ir teoretikas D. Ovsianikas-Kulikovskis, kurio mintis B. Sruoga perpasakojo, taip pat poetas K. Balmontas. Pastarasis rašė: „Dvi eilutės dainuodamos nueina į neapibrėžtumą ir betiksliškumą, viena su kita nesurištos, bet nušviestos vieno rimo, žvelgia viena į kitą, gilinasi viena į kitą, susisieja“).

     (16) Laiškas V. Čiurlionytei 1916, gegužės 24. — LKLI BR F53, Nr. 34.

     (17) Schwob M. Le livre de monelle.— In: Klemperer V. Moderne franzosische Lyrik: Studie      und komentierte Texte. — Berlin, 1957, S. 146-147.

     (18) Брюсов B.Полное собрание сочинений и переводов, t. 4, c. 206.

     (19) Verlaine P. Choix de poesies. — Paris, 1917, p. 251.

      (20) „Reikia piešti ne daiktą, o tiktai efektą, kurį jis sukelia“, — rašė S. Malarme (CIansier G. De Rimbaud au surrealisme: Panorama critique. — Paris, 1961, p. 89).

     (21) Plg. P. Verleno eilėraštį:

    

     La lune blanche

     Luit dans les bois;

     De chaque branche

     Part une voix

     Sous la aimee...

    

     O bien — aimee.

    

     L’etang reflete,

     Profond miroir,

     La silhouette

     Du saule noir

     Ou le vent pleure...

    

     Revons: c'est l'heure.

     Une vaste et tendre

     Apaisement

     Semble descendre

     Du firmamemnt

     Que l'astre irise...

    

     C'est l'heure exquise.

    

     (Verlaine P. Choix de poesies, p. 101-102).

    

     (22) Mаксимов Д. Брюсов: Поэзия и позиция.— M., 1969, c. 87.

     (23) Cit. pagal Duwe M. Ausdrucksformen deutscher Dichtung vom Naturalismus bis zur Gegenwart, S. 35.

     (24) Krzyzanowski J. Dzieje literatury polskiej: Od początkow do czasow najnowszych, s. 462, 466.

     (25) Nirk E. Estonian Literature. — Tallin, 1970, p. 178.

     (26) Butkų Juzė. Balys Sruoga. Dievų takais. — Klaipėdos žinios, 1924, lapkričio 16.

     (27) Norėdamas pabrėžti menininko psichikos, elgesio ir išvaizdos išskirtinumą, B. Sruoga dėvėjo juodą peleriną iki žemės, avėjo san­dalus ant basų kojų, nešiojo stambių gintarų karolius (Babickaitė U. Atsiminimai apie B. Sruogą. — LKLI BR F53, Nr. 336). Kartą važiuodamas traukiniu iš Maskvos į Petrogradą, jis nusipirko konvalijų puokštę ir, atsigulęs vagone, susidėjo didesnius žiedus sau ant akių, išgąsdinda­mas keleivius, kurie palaikė jį nenormaliu (B. Sruogos laiškas V. Čiur­lionytei 1916 m. — LKLI BR F53, Nr. 38). 1916 m. karo gydytojų ko­misija į B. Sruogos dokumentus įrašė tokią diagnozę — „Одержим истерией“ (B. Sruogos laiškas V. Čiurlionytei 1916, rugsėjo 4, — LKLI BR F53, Nr. 54). Šokiruojantys drabužiai ir neįprastas elgesys prigijo tarp XX a. Europos modernistų kaip antikonformistinė norma. Ner­vinė įtampa ir isterija taip pat ne tiek individualus, kiek bendras šio laikotarpio meninės inteligentijos bruožas.

     (28) БлокA.Собрание сочинений в восьми томах.— M., 1963, t. 5, c. 373.

     (29) Glowinski M. Poetyka Tuwima a polska tradycja literacka, s. 78; Sapegno N. Historia literatury vdoskiej w zarysie.—Warszawa, 1969, s. 686.

     (30) Rabačiauskaitė A, Mano sieloj šiandien šventė. — Literatūra ir menas, 1967, gegužės 13.

    

     Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. V.: Vaga, 1982.

 

    

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1