Lietuviškos spaudos draudimo metu savo kūrybos kelią pradėjo daugelis XIX a. pab.- XX a. pr. lietuvių rašytojų. Tokia buvo ir pirmojo lietuvių istorinio romano autoriaus, rašytojo ir publicisto Vinco Pietario kūrybos pradžia.

       V. Pietaris, kaip nedaugelis kitų jo meto lietuvių inteligentų, niekada nesigėdijo savo lietuviškos valstietiškos kilmės ir nekeliaklupsčiavo svetimai kalbai ir kultūrai. Dar vaikystėje, 1864 m. mokydamasis Marijampolės apskrities mokykloje, susidraugavo su jaunesnės klasės mokiniu Petru Kriaučiūnu. Laisvesniu laiku jiedu, suradę nuošalesnę vietą, pasikalbėdavo lietuviškai, nors tuomet mokykloje buvo griežtai draudžiama, net svarstė lietuviškos gramatikos parašymo galimybes. Jų bičiulystė tęsėsi visus mokslo metus.

       1865-aisiais V. Pietaris Marijampolės apskrities mokyklą baigė. Gimnazijos čia tuo metu dar nebuvo. Paskutinę dieną mokykloje jis aprašo taip:

       „Buvo tai 29 diena birželio, buvo tai petrinių diena 1865 metų. Aš pabaigiau Senpilės klases ir ketinau važiuoti namon ir, atsisveikindamas su Kriaučiūnu, ryžausi pakalbėti su juoju truputį atviriau apie Lietuvą, lietuvius ir lietuvystę. Man jis nurodė vaikiščiu mislijančiu ir panašiu ant manęs. Pašnekis mudviejų buvo neilgas, nes abudu rengėmės namo, bet abudu susišnekėjome budinti lietuvius ir neduoti jųjų versti į lenkus. Taip susitarę pasiskyrėme ant ilgo“.

       Taigi dar būdamas paauglys V. Pietaris apsisprendė darbuotis Lietuvos ir lietuvių labui.

       Tuo metu lietuvių tautai grėsė išnykimas. Po 1863 m. sukilimo prasidėjo juodžiausias lietuvių tautos istorijos laikotarpis. Dėl sukilimo Lietuva neteko didelės dalies savo dar nenutautėjusios bajorijos, negausios inteligentijos. Šviesiausi, energingiausi, išsilavinę žmonės žuvo arba numalšinus sukilimą buvo išsiųsti į Sibiro rūdynus, arba emigravo į užsienį. Užguitą, dažniausiai beraštį valstietį caro valdžia siekė surusinti, įbrukti stačiatikių tikėjimą. 1864 m. uždrausta lietuviška spauda. Tačiau 1866 m. išėjo caro valdžios administracinis potvarkis, kuris nors ir nurodė Marijampolės gimnazijoje visus dalykus dėstyti rusiškai, bet leido norintiems fakultatyvo tvarka įvesti lietuvių kalbos mokymą.

       Po spaudos uždraudimo V. Pietaris išvyko mokytis į Suvalkų gimnaziją, kur viešpatavo lenkiška dvasia. „Tarp savo bendrų vienos klasės lietuvių aš neradau nė vieno, su kuriuo būčiau galėjęs pasišnekėti ir mislimis pasidalinti. Kiekvienas buvo apsvaigintas lenkyste“, – atsiminimuose rašo V. Pietaris. Čia jis savo patriotizmą ugdė skaitydamas T. Narbuto istorinius veikalus apie Lietuvos istoriją, be to, su bendramoksliu Petru Markūza rinko tautosaką.

       Baigęs Suvalkų gimnaziją, V. Pietaris 1870 m. įstojo į Maskvos universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Universitete studijuojantys studentai lietuviai jungėsi į bendraminčių būrelį. „Mes visi lietuviai pradėjome susieiti ant lietuviškos arbatos, susiėję ir pasišnekėdavome lietuviškai po senovei, ir daineles padainuodavome“, – rašo V. Pietaris. Anot jo, būrelio nariai laikė save susipratusiais lietuviais, pasirengusiais darbuotis Lietuvos labui. Sunešę turimas lietuviškas knygas pas vieną studentą jie įkūrė lietuviškų knygų bibliotekėlę, kurioje buvo A. Šleicherio lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičio „Metai“ ir kitos knygos. Būrelio nariai, siekdami pasipriešinti lietuviškos spaudos draudimui, nutarė lietuviškai parašyti ir įvairiuose Rusijos miestuose išleisti po brošiūrą ir tuo įrodyti, kad lietuviškos spaudos draudimas yra neveiksnus ir neturi juridinės galios. V. Pietaris pradėjo versti I. Liskovskio „Tris pamokslus apie gaspadorystę“.

       1873 m. rudenį V. Pietaris susipažino su įstojusiu į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą Jonu Basanavičiumi. Netrukus jiedu susibičiuliavo. Apie vieną jų susitikimą V. Pietaris rašo: „Ilgai mudu, likę du vienu, užsisėdėjome mano vargingam, gelsvu popierium išmuštame kambarėlyje. Mušė ir dvyliktą, ir pirmą valandą nakties, o mudu dar vis kuždenomės. Ne sykį po tų gadynių tas gelsvas kambarėlis matė mudu, besikalbančiu arba besėdinčiu ir taip beniūniuojančiu tolimoje šalyje dainas lietuviškos dirvos…

       Metai lėkė, mudu brendome. <…> Ranka į ranką, širdis į širdį ėjom ilgą amžių mudu…“

       Tuo metu lietuviai, baigę Rusijos aukštąsias mokyklas, Lietuvoje galėjo gauti valdišką tarnybą tik perėję į stačiatikių tikėjimą ir sukūrę rusišką šeimą, kitaip tariant, įrodę savo ištikimybę carui ir jo valdžiai. Todėl daugelis patriotiškai mąstančių, norinčių gyventi Lietuvoje ir darbuotis jos labui jaunuolių rinkosi kunigo, kartais teisininko arba gydytojo profesiją – su pastarosiomis Lietuvoje galėjo verstis privačia praktika. V. Pietaris, baigęs universitetą, mokytojo darbą galėjo gauti tik Rusijoje, bet ne Lietuvoje. Todėl jis universiteto Medicinos fakultete nusprendė įsigyti gydytojo profesiją. Į Medicinos fakultetą perėjo ir J. Basanavičius. Su juo V. Pietaris „visą laiką intymiškiausiai sėbravo“. „Ryšys, kurs mus vienijo, buvo iš didesnės dalies lietuvystė. Pasakos iš praeities mūsų tautos, svajonės apie jos šiosdieninius reikalus ir jos likimą – buvo tai kasdieninė tema mūsų pasikalbėjimų, ne kartą – karštų disputų“, – prisimena V. Pietaris.

       Gavęs gydytojo diplomą, jis pradėjo dirbti Novgorodo srities Demiansko apskrities gydytoju, ir ryšys su lietuviais laikinai nutrūko. Jam teko daug važinėti po didžiulę apskritį. Grįžęs namo, jis užsirašydavo patirtus įspūdžius. Čia jis parašė apybraižą apie Demiansko apskritį – „Šiaurinės ežios mūsų tautos ir mūsų kunigaikštystės senovėje“.

       O jo bičiulis J. Basanavičius, su kuriuo V. Pietaris susižinodavo laiškais, priverstas įsikurti Bulgarijoje, ruošė dirvą „Aušrai“. 1883 m. V. Pietaris iš J. Basanavičiaus paštu gavo pirmąjį „Aušros“ numerį. 1884 m. ketvirtajame „Aušros“ numeryje, skyrelyje „Knygos apie Lietuvą“, išspausdinta V. Pietario rašyta A. Kirkoro knygos apie Lietuvą recenzija. Tačiau netrukus V. Pietario ir J. Basanavičiaus susirašinėjimui iškilo kliūčių. V. Pietaris iš Demiansko persikėlė į kitą, tolimesnį miestą – Ustiužną. Jis primygtinai kvietė J. Basanavičių atvažiuoti pas jį. „Labai ir labai reiktų mudviem pasimatyt ir pasišnekėt. Ir apie „Aušrą“, ir apie kitus dalykus, ir ant galo pasimatyt, pasišnekėt kaip senovės pažįstamiem sėbram. Jeigu būsi Lietuvoj neužilgo, tai aš prašyčia Tave atvažiuot į Ustiužną pas mane. Šitas pasimatymas yra labai reikalingas“, – rašo V. Pietaris 1884 m. vasario 28 laiške. Jis prašo studijų draugo atsiųsti užsienyje leidžiamų lietuviškų laikraščių ir knygų, rūpinasi „Aušros“ likimu.

       Per J. Basanavičių V. Pietaris bando užmegzti ryšį su draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjais užsienyje. Būdamas atsargus, jis teiraujasi, ar J. Basanavičius nežino Prūsijoje tokio žmogaus, kuris galėtų kaupti visus išeinančius lietuviškus leidinius. Vieną egzempliorių reikėtų palikti pas tą žmogų, o antrą „ant rizikos“ jam per sieną siųsti paštu. „Katras numeris prašoktų per rubežių - tas ateitų, katras nespėtų, katras užkliūtų – to ir negailėtų, ba da vis antras liktų“, – rašo jis. Siuntinių su lietuviškais laikraščiais ir knygomis V. Pietaris gaudavo ir tiesiai iš J. Basanavičiaus. Viename siuntinyje V. Pietaris rado naują, tik pradėtą leisti žurnalą „Varpas“.

       1889 m. į Ustiužną buvo ištremtas poetas, kritikas ir publicistas Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas, 1860-1938). Jis nuo 1884 m. bendradarbiavo „Aušroje“, buvo išleidęs poezijos rinkinį „Dainų skrynelė“. Tai buvo labai išsilavinęs žmogus, mokėjo kelias kalbas, domėjosi literatūra, filosofija. Jis palaikė ryšius su lietuvių draudžiamos spaudos leidėjais ir platintojais, turėjo daug draugų ir bendraminčių Lietuvoje. Ustiužnoje A. Dambrauskas-Jakštas greitai susipažino su apskrities gydytoju V. Pietariu ir susibičiuliavo. Klausydamasis jo vaizdingų pasakojimų apie tėviškę, mokslo metus, gimtojo krašto nutikimus, A. Jakštas paskatino V. Pietarį imtis plunksnos. „Pietaris pasakodavo gyvai, dailia lietuvių kalba, papuošta senoviškais tikrai lietuviškais, bet man negirdėtais žodžiais“, – prisimena A. Jakštas. Jis skatino V. Pietarį rašyti draudžiamai lietuviškai spaudai, tačiau šis būgštavo, sakydamas, kad nė vienos savo „ranka parašytos eilutės negalįs leisti užsieniuosna, nes, rašto paslapčiai aikštėn išėjus, nukentėtų ne tik jis, bet ir jo šeimyna, ko jis leisti neturįs teisės“. Tada A. Jakštas pasisiūlė jo kūrybą perrašinėti pats, originalą grąžinti autoriui, o siųsti nuorašus, pasirašytus slapyvardžiu. V. Pietaris su šituo sutiko, tik manė, jog rankraščius siųsti reikia ne iš Ustiužnos, o iš tolimesnių miestų – Rybinsko, Jaroslavlio. Taip V. Pietaris pradėjo rašyti straipsnius, apsakymus draudžiamai lietuviškai spaudai, pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais, dažniausiai – Savasis. Šiais metais atsinaujino V. Pietario susirašinėjimas ir su J. Basanavičiumi.

       1891 m. „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“ per kelis numerius buvo atspausdintas V. Pietario straipsnis „Siberija ir jos kaliniai“ (Nr. 1-6). Šiuo straipsniu prasidėjo V. Pietario publicistikos ir beletristikos skelbimas. Tais pačiais metais „Ūkininkas“ išspausdino straipsnį „Pirma ir dabar. Trumpa bet akyva šneka“ (Nr. 9); „Varpas“ – „Senovės pinigai ir jų vardai pas rusus ir lietuvius. Archeologiški-filologiški tyrinėjimai Pruso“ (Nr. 11-12); leidinys „Ūkiškasis kalendorius ant meto 1892“ – „Kas mus aršiausiai žudo“. Nuo šiol minėtuose ir kituose leidiniuose kasmet pasirodydavo po kelis V. Pietario straipsnius. Jo kūryba įvairiuose laikraščiuose buvo spausdinama iki pat mirties, o kai kurie kūriniai – ir po jos.

       A. Jakštas Ustiužnoje nuolat gaudavo lietuviškos spaudos. „Laikraščių naujus numerius su Pietario raštais įteikdavau autoriui… Perskaitęs juos, jis nudžiugdavo, pamatęs, kad jo darbas niekais nenuėjo, kad yra skaitomas, kad ir slapta, įvairiuose Lietuvos kampuose. Jam buvo aišku, kad toji laisvoji, carizmo necenzūruojamoji lietuvių spauda stipriai veikia liaudį ir kelia joje tautinį susipratimą. Taigi tos kontrabandos pagavęs, Pietaris vėl imdavosi plunksnos ir rašydavo naujų vaizdelių ir pasakojimų, kurie man vėl tekdavo perrašinėti“, – prisimena A. Jakštas.

       A. Dambrausko-Jakšto tremties laikui pasibaigus, jis 1894 m. iš Ustiužnos išvyko. Toliau rūpintis savo kūrinių siuntinėjimu redakcijoms reikėjo pačiam V. Pietariui. Kaip prisiminė duktė Antanina, kai kada „rankraštis būdavo rūpestingai įpakuojamas ir įdedamas į baltos duonos kepaliuko vidų arba į šventinį pyragą ir buvo siunčiamas kaip skanėstų siuntinėlis į Kauną A. Dambrauskui“, kuris rankraščius persiųsdavo toliau.

       V. Pietaris matė, kad slapta jo gaunama lietuviška spauda nuolat tobulėja, gausėja autorių. Tačiau laikraščių ir jų autorių kalba buvo labai nevienoda. V. Kudirka „Varpe“ 1889 m. kėlė problemą, kad kiekvienas autorius rašo pagal savo „gramatiką“. V. Pietaris apie tai parašė straipsnį – „Valymas ir teršimas mūsų kalbos“ („Varpas“, 1882, Nr. 4-5).

       Atostogų metu V. Pietaris keletą kartų buvo atvykęs į Lietuvą. Būdamas gimtinėje skaitė brolio Kazimiero ir pažangesnių kaimynų, per knygnešį J. Kačergių gaunamą draudžiamą lietuvišką spaudą. XIX a. pabaigoje V. Pietariui gimtinėje lietuviškų laikraščių parūpindavo ir jo sūnėnas, vyresnio brolio sūnus Kazys Pietaris (1880-1916), tuomet platinęs draudžiamą spaudą.

       XIX a. pabaigoje Lietuvoje vėl sustiprėjo carinės valdžios represijos, nelegalios lietuviškos spaudos leidėjų ir platintojų persekiojimas. Šiuo laikotarpiu V. Pietaris parašė straipsnį „Padėjimas mūsų tautos XIX amžiuje“. Jame teigiama, kad „kraujais aptaškyta tysojo pradžioje XIX amžiaus Lietuva ir draskė jąją, kas tik norėjo“. Autorius smerkia nutautėjusią Lietuvos bajoriją, kunigų pastangas lenkinti lietuvius per bažnyčią. Pasak jo, paskutinieji tikri tautos didvyriai „paguldė galvas, o tie ką liko, tai buvo ar išgamos bajorai, ar prasti žmonės, miegantieji sakytum. Ne! Nemiegantieji, bet baisiai suvaržyti“. V. Pietaris čia aptaria S. Daukanto, M. Valančiaus kultūrinę veiklą, nagrinėja 1831 ir 1863 m. sukilimų priežastis ir padarinius, lietuviškos spaudos uždraudimą. „Miegančią Lietuvą Muravjovas kirto rimbu, kad net kraujas tiško, ir toji pradėjo busti iš miego.“ Toliau jis rašo: „Galas XIX amžiaus ir pradžia XX sutinka mus, kaipo tautą, galutinai nuvargintą – sunkiame padėjime, bet vis daug geresniame, kaip buvo pradžioje XIX amžiaus <…>. Metas nuo metų viltys mūsų nesimažina, bet augte auga. Ir kas linksmina kiekvieną, tai šitai: jog mes norime mažai, bet drūčiai! Mes neskrajojame ieškodami plačios tėviškės „nuo jūros iki jūrai“, mes ieškome tiktai tiesų, prigulinčių kiekvienam gyvam žmogui. Tame mes turime teisybę akivaizdoje viso svieto ir visų mūsų priešų, tikimės tas tiesas atgauti, užlaikyti ir iš jų naudotis, ar su valia ir noru mūsų priešų, ar be jų valios ir noro – vis tiek!“ V. Pietaris skatina žmones nesėdėti rankas sudėjus, kovoti už savo teises, sakydamas, kad ir mums jos priklauso lygiai kaip ir kitiems. Jis skatina nebijoti ateities, nors ir pripažįsta, „kad ateitis tamsi! Bet nuo mūsų pačių priguli ją šviesią padaryti!“

       Šis straipsnis – ne tik lietuvių padėties XIX a. istorinė apžvalga, bet ir programa prasidedančiam XX amžiui.

       V. Pietaris visad domėjosi Lietuvos ir lietuvių tautos istorija, jautė istorinių straipsnių trūkumą draudžiamoje lietuviškoje spaudoje. Skaitydamas kaimynų rašytus metraščius, istorinius veikalus, V. Pietaris matė, kaip juose lietuviai dažniausiai niekinami, šmeižiami. „Vokiečių raštuose mes perdėm randame vieną užmanymą: papiešti kuo bjauriausią lietuvių paveikslą.“ Laiške sūnėnui K. Pietariui jis rašo, kad yra perskaitęs daugybę istorinių veikalų. „Būdamas gimnazijoje skaičiau lenkiškas, paskui skaičiau rusiškas, lotyniškas, vokiškų truputį <…> ir visame mačiau tik vieną melą, apgavimą, prapultį dėl mūsų žmonių ir viso kampo.“ Laiške A. Jakštui nurodo, kad skaitydamas P. Dusburgiečio kroniką piktinęsis, – ir ten istorija iškraipyta. „Kitaip ir negalėjo būti, – samprotauja jis. – Nei jie mūsų istorijos nežino, nei būdo nesupranta… nei teisybę rašyti nori…“ V. Pietaris apgailestauja, kad tarp lietuvių neatsiranda rašytojų, kurie norėtų pasinaudoti turtinga savo tėvynės istorija. „Tegul sau per nepratimą prie rašymo ir sykį, ir antrą nepasisektų, bet jau, trečią kartą rašant, vis tik rastųsi vietos… ir labai geros, o ant galo, į kokį penktą sykį rašant, išeitų ar šis, ar tas. Žinomas dalykas, jog dėl tokio darbo reikia ir atsidėjimo, ir visa ko, ko pas mus neatsiranda.“

       V. Pietaris, bendradarbiaudamas draudžiamoje lietuviškoje spaudoje, savo kūryba troško žadinti amžininkų, lietuvių skaitytojų savigarbos jausmą, pasitikėjimą savo jėgomis, tikėjimą dvasiniu, kultūriniu ir pagaliau materialiniu atgimimu. 1900-ųjų vasarą, važinėdamas po Ustiužnos apskritį, Jis mintyse pradėjo kurti būsimo istorinio lietuvių romano vaizdus. Vieną vakarą, sugrįžęs nuo ligonio, ant tuščio popieriaus lapo parašė:

       „Lietuviai XII šimtmetyje. Istorinė apysaka.

       Apie mūsų praeitį seniai-proseniai beveik jokių žinių neužlaikė. <…> Nemanau čia rašyti istorinės monografijos. Pasiryžau čia pabrėžti mūsų praeities paveikslėlį, kaip ta praeitis atrodo mano vaidentuvėje. Galbūt, jog čia rasis ir tūli istorijos faktai klaidingai paduoti; galbūt, jog rasis nemažai ir kitų netobulumų, bet tai jau kitas dalykas. Čia ne istorija, tiktai apysaka, istorijos pagrindu parašyta. Jeigu ji negera, negerai parašyta, susimildami, parašykite geriau! <…> Ne tame svarbumas, jog mano darbas niekam nevertas, tiktai tame, jog nėra kam dirbti“.

       Taip prasideda pirmojo lietuviško istorinio romano prakalba. V. Pietario rašomame kūrinyje, kaip ir kituose romantikų romanuose, senovės Lietuva vaizduojama kaip laisvas kraštas: čia nėra baudžiavos, po kunigaikščio Algimanto pergalės tarp žmonių įsigali santarvė ir meilė.

       1901-1902 m. V. Pietaris daugiausia dirbo prie rašomo romano. Kūriniui būdingas epinis mąstymas, schemiškas veikėjų traktavimas, intriguojantis siužetas, savita senosios Lietuvos vizija. Atitrūkdamas nuo romano jis rašė ir publicistinius straipsnius, juos spausdino draudžiama lietuviška spauda. 1901 m. „Žinyčioje“ pasirodė jo recenzija „Istoriška verčia istoriško Sienkevičiaus romano „Krzy?acy“ (Nr. 3); 1902 m. ten pat („Žinyčioje“) – „Prasmė ir gražumas dainų“ (Nr. 3-4), „Seniausios žinios. Kionig – kunigas. Trakų vaivadystė. Apie Samogitos prasmę ir gražumą dainų“ (Nr. 4-5); „Tėvynės sarge“ spausdinama jo apybraiža „Iš kelionės“ (Nr. 7-8A, 10-11B).

       V. Pietaris, būdamas tik penkiasdešimt dvejų metų, 1902 m. mirė, taip ir nesulaukęs lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Žmona Marija po jo mirties visus likusius lietuviškus V. Pietario rankraščius perdavė tuo metu Peterburge gyvenusiam A. Dambrauskui-Jakštui. Tarp jų – ir romano „Algimantas“ rankraštį. Neskelbtus V. Pietario rašinius A. Dambrauskas ir toliau siuntinėjo įvairiems draudžiamos lietuviškos spaudos leidiniams.

       Prieš 100 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šenandore (Pensilvanijos valstija), dviem nedidelėmis knygelėmis kaip žurnalas „Dirva-Žinynas“ išėjo A. Miluko suredaguotos V. Pietario romano „Algimantas, arba Lietuviai XII šimtmetyje. Istoriška apysaka“ pirmos dalys. Romaną pirmieji perskaitė išeiviai. Po keleto mėnesių, jau po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, romanas paplito Lietuvoje. 1905-1906 m. ten pat buvo išleistos dar trys dalys – visas romanas.
       Tarp draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbių V. Pietaris užima svarbią vietą.

„Turėdami prieš akis visus Vinco Pietario raštus, matome, kad jis yra ne tik „Aušros“ patriotinio idealizmo, bet taip pat ir „Varpo“ pozityvizmo atstovas. Smulkieji jo apsakymėliai <…> ir daugelis šiaip jau straipsnių kelia ir nagrinėja visai konkrečius, aktualius to laiko gyvenimo reikalus. Pietaris buvo ištikimas tos gadynės idealistinių ir realistinių idėjų reiškėjas“ (V. Mykolaitis-Putinas. Naujoji lietuvių literatūra. T. 1, K., 1936). Jo publicistiniai ir beletristiniai kūriniai skatino skaitytojus dirbti, veikti, neprarasti vilties atgauti visas žmogaus ir piliečio teises ir laisves, sukurti savo nepriklausomą demokratinę valstybę.

       V. Pietario viltys ir siekiai Lietuvoje išsipildė 1918-1920 metais, praėjus šešiolikai metų po rašytojo mirties.


Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1