Tomas Arūnas Rudokas (g. 1966) – poetas, prozininkas. 1985 m. baigė vidurinę mokyklą. Po metų, 1986-aisias, debiutavo eilėraščių rinkiniu „Labanaktis, naktie“. 1988 m. išleido jaunimo tarpe kultiniu tapusį romaną „Autodafė“ (40 tūkst. egz.). Nuo 1989 m. – LRS narys. Išleido eilėraščių rinkinius: „Žūt būt“ (1988), „Nežemiška žemė“ (1991), apysakų rinkinį „Saksofonistas“ (1992), romaną „Poetas ir prostitutė“ (1994), novelių rinkinį „Žvėris eina miegoti“ (1996), 19 eilėraščių su faksimilėmis knygą „Naktis be taisyklių“ (1997), lietuviškų haiku rinkinį „Lakštingalų liežuvėliai“ (2003), romaną „Pornomūza“ (2007). 2006 m. pasirodė jo kūrybos rinktinė „Vėjo brolis“. T. A. Rudokas parodo miesto žmogų, besiblaškantį, besišaipantį, niekuo nebesistebintį. Tai pavargęs nuo įtampos, kovos už būvį jaunas žmogus, vienišas ir tuo besidžiaugiantis. Tai ne atstumtas, o sąmoningai pasirinkęs vienatvę personažas, nes tikėti ir pasitikėti nebėra kuo. „Rašytojas, poetas, chuliganas. Kūrėjas, fantazuotojas, girtuoklis. Mergišius, meilės dainius, buvęs zekas. Kultinio bestselerio „Autodafė“ autorius. T. A. Rudoko eilės kuo puikiausiai tiks „popso“ scenos gražuolei, patiks ir spuoguotai paauglei, svajojančiai apie vienintelę ir nepakartojamą meilę, kartais užtiks ir kokį nusenusį hipį. Nes jos sukurptos paprastu, laiko išbandytu principu. Prancūzai kovėsi už laisvę, lygybę, brolybę, rokeriai stūgavo Sex, drugs and rock’n’roll!, o Rudokui tinka šūkis: „Gitara, merga ir alkoholis!“ (Castor&Pollux).