rudokas_pazymejimas

Tomas Arūnas Rudokas gimė 1966.04.08. Vilniuje. Yra išleidęs šias knygas: "Labanaktis, naktie" (1986, poezija), "Autodafė" (1988, romanas), "Žūt būt" (1988, poezija), "Nežemiška žemė" (1991, poezija), "Saksofonistas" (1992, apysakos), "Poetas ir prostitutė" (1994, romanas), "Žvėris eina miegoti" (1996, novelės), "Poetas ir prostitutė" (1997, romanas estų klb., vert. Mihkel Loodus), "Naktis be taisyklių" (1998, poezija), "Vėjo brolis. Pasienio zona" (2002, poezija).

Taip pat yra parašęs šias knygas, kurių išleidimui ieško rėmėjų ir leidėjų: "Vilniaus valstijos vesternas" (apsakymai, apysaka, pjesė), "Vėjo brolis" (10 m. rinktinė poezija), "Lakštingalų liežuvėliai" (lietuviški haikai), "Persona non grata" (satyra ir humoras), "Tindiriuška" (poezija ir pjesė vaikams).


rudokas_vejo_brolis_pasienio_zonoje


Tomas Arūnas Rudokas. Vėjo brolis pasienio zonoje


(KALINIO DAINOS)

Dino Moriarčio atminimui


VĖJO BROLIS


Tu leki vis pirmyn
Vėjo broli.
Tik mane prisimink
Kelio toly.

 

Juk ir aš taip lėkiau
Be taisyklių.
Bet paskui palikau
Motociklą.

 

Ir gyvent išėjau
Pas Kamilę.
Niekas nieko švelniau
Taip nemyli...

 

Bet pamatė jinai
Motociklą.
Jos plaukai kaip linai,
Akys - stiklas!

 

Ir aš vienas likau
Kelio toly...
Bet ir aš taip lėkiau,
Vėjo broli!

 

2002 Kybartai

 

 

 

SPYGLIUOTA GĖLĖ

Pasitrauk, nekliudyk, juk matai, kad kaliu!
Savo kvailą liežuvį praryk prie kvailių!
Netrukdyk man gulėt, aš sapnuoju giliai
Apie tai, kad visi, mes visi kaliniai.

 

Pasitrauk, netrukdyk po žeme man gulėt.
Tegu žydi ant kapo spygliuota gėlė...
Nors dabar aš ant narų kaip voras guliu -
Aromatą sapnuoju spygliuotų gėlių...

 

Netrukdyk man gulėt, aš sapnuoju giliai
Apie tai, kad visi, mes visi kaliniai.

 

2002 Kybartai

 

 

 

HEROICA


Visos mano žiemos nelaimingos,
Artimieji tapo baisiai tolimi…
Kas iš to, kad tarsi filme sninga,
Snaigės šnara man: mon šer ami!

 

Argi snaigės gali būti draugės?!
Jos kaip kulkos švilpia pro ausis!
O aš stoviu savo kardą išsitraukęs
Ir todėl negriūnu į pusnis...

 

2002 Kybartai

 

 

 

POETO VIJONO DAINA
MIRUSIAI MEILUŽEI MARGO


Mirusioji mylimoji, kaip gerai, kad tu mirei...
Tai geriausias tavo darbas, kokį man tu padarei!

 

Mirusioji mylimoji, pragare turbūt ne rojus?!
Rausias mažas juodas kurmis tavo kurviškon širdin.
Nors tava širdis karti, bet labai labai gardi!
Nebijok, Margo mieloji, jau ir aš einu artyn...

 

Ką mes veiksim rojaus soduos? Dievas šitoks nuobodus!
Nuodėmės karčiausias nuodas mums saldus tarsi medus.

 

Mirusioji mylimoji, kaip gerai, kad tu mirei -
Tai geriausias tavo darbas, kokį man tu padarei!

 

Kybartai, 2002.04.27-30

 

 

 

PAVYZDINGAS RUDUO


O galima sėdėti rudenį bare
Ir pliaupti alų pliaupiant lietui.
Plepėti apie tai, kad Dievo, pvz., nėra,
Ar kad jis blogas, o jo nebuvimas
Tik liudija pasaulio supuvimą,
Ir jokio pavyzdžio nebuvo ir nėra.

 

O galima sėdėti lovoj vakare
Ir tyliai liesti miegančią meilužę,
Taip tyliai liesti ją ranka kaire,
Kad nepajustų meilės lūžio,
Ir nutylėti Dievo nebuvimą,
Pakanka, kad yra aistra!

O galima sėdėti apkase kare
Tarp mėsgalių, metalo, šūdo -
Džochargaloj, gale, Kandagare -
Ir melstis Jėzui Kristui arba Budai,
Nes automate šovinių nėra,
O kraujas - kaip mazutas rudas!

 

O galima sėdėti kameroj vienam
Kalėjime už grotų pliaupiant lietui,
Už sienos žvengiant kaliniam
Rašyt eilėraštį kitam poetui,
Ir jei ne Dievą - rudenį mylėti,
Nes vietos pavyzdžiui nėra kitam.

 

O galima sėdėti pragaro rate,
Žiūrėt, kaip sukas velnio ratas,
Ir nors gulėtum, pavyzdžiui, karste,
Girdėtum, kaip kauliukai kratos...


Tada geriausia rudenį bare
Gurkšnoti alų pliaupiant lietui,
Jei kito pavyzdžio nebuvo ir nėra,
Tai bus geriausia išeitis poetui...

 

Kybartai, 2002.02.28

 

 

 

PAMIŠĖLĖ MIŠELĖ


Pamišėlė Mišelė
Pamilo Arlekiną.
Pamišėlę Mišelę
Jis vesdavos į kiną...

 

Po kino gėrė vyną,
Kuris labai svaigino.
Mylavo Arlekiną
Lig pačio pamišimo...

 

Pamišo Arlekinas,
Pamilo jis Mišelė!
Kaip vynas baigės kinas
Ir liko du šešėliai...

 

Bet čia nebus moralo,
Tegu kvailiai kankinas!
Pamišėlė Mišelė
Pamilo Arlekiną...


Tai pasaka be galo,
Dviejų šešėlių kinas -
Pamišėlę Mišelę
Pamilo Arlekinas!

 

Kybartai, 2002.07.17

 

 

 

STALO DAINA TOM WAITS'UI*


Aš myliu stalą,
Aš myliu bokalą,
Aš myliu alų!

 

Priedainis:
Karaliau dangaus,
Įpilk man alaus
Transcendentalaus!!!

 

Aš myliu mergą,
Jinai mane perka,
Todėl aš jos vergas!

 

Priedainis:
Karaliau dangaus,
Įpilk man alaus
Trans-seksualaus!!!

 

Aš myliu džiazą,
Jisai mane veža
Į pragaro pliažą!

 

Priedainis:
Karaliau dangaus,
Manęs nepagaus,
Nors angelo trimitas gaus!

 

O kas ten triuška?
Kokia tindiriuška?
Aš myliu triukšmą!

 

Priedainis:
Karaliau dangaus,
Įpilk man alaus
Transcendentalaus!!!

 

Choras:
Karaliau dangaus,
Įpilk man alaus
Kai angelo trimitas gaus!!!


* - žymus britų dainininkas, poetas ir aktorius, pasižymintis bohemišku "protingo bepročio" įvaizdžiu

Kybartai, 2002.06.08

 

 

 

DURNIŲ LAIVAS


Durnių laivas plaukia dykumų miražo jūra,
O ant kranto durnių laivo laukia durniai basakojai…
Kapitonas be galvos, be rankų ir be kojų kelia burę,
Plaikstos vėliava su kaukole ir kaulais skambant bosanovai!

 

O ant kranto durniai basakojai kepa tortą,
Cukraus vietoj - smėlis, o gėlyčių vietoje - prezervatyvai.
Kapitonas be galvos kaip girtas iškrenta už borto,
Skambant vis vienodam bosanovos paranojiškam motyvui…

 

Laivas be žmonių nuskęsta mėlyno miražo smėly,
Basakojai durniai nesulaukia anei durnių, nei piratų…
O gi tu čia ką veiki, žmogau beproti ir besieli,
Pilną romo butelį ant savo tuščio karsto pasistatęs?!

 

Kybartai, 2002.04.18

 

 

 

PIRMOJI ZARATUSTROS PRANAŠYSTĖ
SMĖLIO DĖŽĖJE ŽAIDŽIANT
SU NUOGA MERGAITE


Mano Dievas - vėjas,
Pučia iš visur.
Jis yra būrėjas,
Ir tave užburs…

 

Paklausyk jo balso,
Tris kartus pabelsk,
Ir pavirsi baltu
Žiedlapiu obels!

 

Kybartai, 2002.05.05


rudokas_zona