Home
Trečias frontas Nr.4. Pastabos
trecias_frontas_nr_4 MENO PARODOS
Pastaruoju laiku Kaune buvo atidarytos trys meno parodos: dvi kolektyvinės ir viena savamokslio, meno mėgėjo, matyt prie pastarųjų nepritapusio (Borkevičiaus paroda). Apie šį „chudožniką“ plačiau neteks kalbėti. Bortkevičius, afišuodamas save savamoksliu, gudriu būdu nori paimti žiūrovą ir kritiką. Matyt, jam žinoma versija, kad mokykla ir akademija gadina talentus, pražudo juos sąmoningai. Nesiginčysime.
Trečias frontas Nr.4. Už Lietuvos sienų
trecias_frontas_nr_4 IŠ VOKIEČIŲ ŽEMĖS
Apie Werfelį ir Edschmidą
Kad ekspresionizmas Vokietijoj atgyveno savo amžių, tai visų pripažinta. Bet kaip nyksta šis literatūros judėjimas ir kaip kuriasi naujas literatūros plėtotės etapas, — šis klausimas reikia panagrinėti. Mes paimsime du ryškiausius pavyzdžius.
Gotikos vakaras su Lautréamont’o „Maldororo giesmėmis“
Sausio 21 dieną, 18:30, VDA gotikinėje salėje vyks gotikos vakaras su „Maldororo giesmių“ skaitymais. Grafo Lautréamont’o kūrinį skaitys poetas ir vertėjas Dainius Gintalas, gros violončelistas Liutauras Žilaitis.
Grafo Lautréamont’o sukurtos „Maldororo giesmės“ (1869) – tai negailestinga žmonijos kritika, virstanti tamsia, daugiasluoksne ode pykčiui ir blogiui. Ilgai buvęs niekam nežinomas kūrinys, kurį tik po pusės amžiaus į dienos šviesą prikėlė siurrealistai, pagaliau prabilo lietuviškai.
Bernardo Atxaga. Ištrauka iš romano „Obabakoak“ (2015)
José Irazu Garmendia, pasaulyje žinomas Bernardo Atxaga (Bernardas Ačiaga) pseudonimu g. 1951m. Asteasu, Gipuszkoa, baigęs ekonomikos mokslus Bilbao, vėliau Barselonoje baigė Filologijos ir Filosofijos fakultetą. Išbandęs įvairias profesijas 9-ojo dešimtmečio pradžioje visiškai pasišventė literatūrai. 1985 m. išleido romaną “Bi anai”/Du broliai, bet jo triūsas iš tikrųjų įvertintas 1989m., kai pasirodė knyga „Obabakoak“, už kurią autorius pelnė Premio Euskadi (Baskų literatūros premiją), Kritikų Premiją, prancūzų apdovanojimą Prix Millepages, ir Nacionalinę Prozos Premiją. Knygos motyvais 2005 m. Montxo Armendáriz, sukūrė filmą „Obaba“. Po „Obabakoak“ autorius nebegrįžo prie fantastinės literatūros ir kūrė realistinį romanų ciklą „El hombre solo“/Vienišas žmogus (1994m.), apdovanotą Nacionaline Prozos Kritikų Premija už kūrybą baskų kalba ir „Esos cielos“/Mūsų dangus (1996m.). Tais pačiais metais išleido ir poezijos rinktinių, vienos iš kurių „Poemas&Hibridos”/ Eilėraščiai ir Mišrūnai itališka versija 2003 m. apdovanota Cezare Pavese premija. Romanas “El Hijo de acordionista”/Akordeonisto sūnus (2003m.) apdovanotas Kritikų premija. Anot autoriaus “tai knyga apie tai, jog Obabos pasaulis jau nebeegzistuoja”. 2009 m. pasirodė jo romanas Zazpi etxe Frantzian (Septyni Namai Prancūzijoje), tuo pat metu išleistas baskų, ispanų ir galisų kalbomis – tai pirmasis kartas, kai knyga pasirodė keliomis oficialiomis Ispanijos kalbomis. Veiksmas vyksta XX a. pradžios Konge, belgų legionierių stovykloje. Bernardo Atxaga neginčijamai pasaulyje garsiausias paskutinių 50-ties metų visų literatūros žanrų baskų autorius, jo kūriniai, ypač “Obabakoak” išversti į beveik 40 pasaulio kalbų, išleidęs daugiau nei 25 knygų vaikams ir jaunimui ir parašęs keletą radijo novelių ir pjesių teatrui. Nuo 2006 m. Baskų kalbos Karališkosios Akademijos narys.
Puslapis 14 iš 820