Home
„Regėtoje Lietuvoje“ įamžinti neregio menininko R. Audiejaičio kūrybos pėdsakai
Regeta Lietuva - virselis „Remis sėdi sau ant „laktos“ ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau...“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama. “
Tai viena iš daugybės linksmų (ne)išgalvotų istorijų, nutikusių „klajojančiam fleitininkui“ – neregiui menininkui Remigijui Audiejaičiui, kuris prieš dešimt metų buvo tapęs neatskiriama Vilniaus senamiesčio dalimi: dažnas pastebėdavo susigūžusį siluetą su balta lazdele ir fleita rankose, slankiojantį Vilniaus gatvelėmis arba tūnantį tai ant universiteto „laktos“, tai ant laiptų prie Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų.
Vilniaus knygų festivalio (2013 m. rugsėjo 13-15 d.) programa
Atsisiųsti pdf 
pdf icon
Trečiadienis, rugsėjo 11 d.
15:00 LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS (ANTAKALNIO G. 6) Žurnalo „Colloquia“ diskusija „Literatūros kanonas ir 21 a. iššūkiai“
Penktadienis, rugsėjo 13 d. Knygų festivalis VDA dizaino ir inovacijų centre „Titanikas“ veikia 12:00-21:00
12:00 Antrojo Vilniaus knygų festivalio atidarymas
13:00-15:00 2 SALĖ Diskusija „Leidybos politika Lietuvoje“. Dalyvauja valstybinių institucijų, verslo, mokslo, meno ir kultūros, leidybos sektoriaus atstovai
14:00 1 SALĖ Vilniaus aukciono biblioteka: knygos Vladislovas Žilius „Atodangos ir švytėjimai“ pristatymas
15:00 1 SALĖ Kitos knygos: Laimė ir normalumas à la Janette Winterson. Dalyvauja S. Daugirdaitė ir N. Mikalauskienė
2 SALĖ Vertėjų sąjunga: Lenkų literatūros recepcija Lietuvoje. Renkame skaitomiausią lenkų literatūros knygą!
3 SALĖ Naujosknygos.lt: XXI a. knygnešystė. Naujos galimybės leidėjams ir knygynams. Pranešėjas L. Noreika, UAB „Sono Lt“ vadovas
„Kultūra ir vertė“ – atviras L. Wittgensteino pokalbis su pačiu savimi
Wittgenstein - virselis Žymiausio XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofo Ludwigo Wittgensteino knygoje „Kultūra ir vertė“ chronologiškai pateiktos jo 1914–1951 metais rašyto dienoraščio pastabos apie filosofijos, religijos, kultūros ir meno prigimtį. Palikimo tvarkytojai, tarp filosofo rankraščių aptikę pastabų, kurios niekaip nederėjo su „įprastomis“ filosofijos temomis, išleido jas rinkiniu „Pabiros pastabos“ („Vermischte Bemerkungen“, 1977), o netrukus pasirodęs dvikalbis – vokiečių ir anglų – leidinys, atsižvelgus į tematiką, buvo pavadintas „Kultūra ir verte“ („Culture and Value“, 1984).
Virtualiame Manto Gimžausko muziejuje apsigyveno per gaisrą išlikę rankraščiai
Virtualus MG muziejus 0 2012 m. pabaigoje ėmė veikti unikali interneto svetainė, turbūt vienintelė tokia Lietuvoje, savyje talpinanti visą vieno autoriaus kūrybą. Tai virtualiu muziejumi pavadinta svetainė samanas.lt, skirta prieš šešerius metus tragiškai žuvusio poeto, vertėjo, scenaristo, piešėjo ir visų kitų meno galų meistro Manto Gimžausko (1976–2007) atminimui.
2007 m. kovo 11 d. per gaisrą daugiabutyje žuvęs 31-erių metų jaunuolis jau buvo spėjęs ryškiai sužibėti įvairiose meno srityse – literatūroje, kine, dailėje, scenos menuose.
Labai anksti pastebėtas ir imtas globoti šiuolaikinės lietuvių poezijos metro Valdemaro Kukulo, Mantas nuėjo neilgą, bet itin vingiuotą kūrybinės evoliucijos kelią nuo klasikinės eilėdaros iki psichodelikos, absurdo poetikos bei politinių manifestų. 1998 m. jis atmetė visus metro patarimus ir išleido pirmąją knygą, kuri buvo sudaryta vien iš tuščių popieriaus lapų su prisegtu pieštuku. Poetinius Manto ieškojimus vainikavo 2007 m. išleista pomirtinė poezijos rinktinė „Šamanas™“, dažną skaitytoją pribloškianti neįprastu stiliumi, eklektiška forma ir avangardiniu turiniu.
Šiek tiek ramiau ir produktyviai klostėsi jo gyvenimas kino pasaulyje. Besimokydamas Lietuvos muzikos akademijoje M. Gimžauskas pagarsėjo kaip nepakeičiamas idėjų bei kūrybinių sumanymų generatorius. Nepaliaujamai rašė scenarijus kino filmams, pats režisavo ir vaidino. Jo filmai „Būti pasaulio čempionu“ (1999), „Aukso puodas“ (2002) bei scenarijai I. Miškinio ir K. Gudavičiaus filmams „Lengvai ir saldžiai“ (2003), „Diringas“ (2004), „Artimos šviesos“ (2005) „Perspektyvi pora“ (2005), „Keturios susikertančios tiesės“ (2006) neabejotinai pateks į atsikuriančio lietuviškojo kino istoriją.
Audringas Manto gyvenimas išsiplėtė toli už poezijos ir kino ribų. Jis intensyviai rašė publicistinius straipsnius kultūros leidiniams ir avangardiniam žurnalui „Atolas“, skleidė naujas idėjas kūrybiniame „Įžangos“ sąjūdyje, aktyviai dalyvavo politinėse protesto akcijose, o laisvu metu nuolat piešė piešinukus, kuriuos būtų galima įvardyti pchichodeline primityvistika. Visos šios veiklos rado tinkamą vietą virtualaus Manto Gimžausko muziejaus fonduose.
Dėl polinkio į psichodeliką bei Amerikos indėnų šamanizmą bičiulių pramintas Šamanu, Mantas susilaukė savotiškos savo dievų malonės. Per gyvybę nusinešusį nelemtą gaisrą nesudegė nė vienas jo kruopščiai saugotas rankraštis. Nors kompiuteris ir sudegė, tačiau po pelenų sluoksniu ir sudegusių daiktų nuolaužomis buvo aptikti visi Šamano rankraščiai, fotografijos, laiškai ir sąsiuviniai su ankstyvąja 1991–1995 m. kūryba. Virtualiame muziejuje dabar galima pamatyti apsvilusius, tačiau nesudegusius Manto kūrinius.
„Sena ir banali tiesa, kad rankraščiai nedega, – pasitvirtino. Ištikimų Šamano bičiulių dėka virtualiame Manto Gimžausko muziejuje apsigyveno tai, kas išliko. Pamaniau, kad ir kokia nepilna būtų ši vitališko gyvenimo skeveldrų kolekcija, tai geriausia galimybė susipažinti su Šamanu iš arčiau", – sako šio muziejaus įkūrėjas Tomas S. Butkus.
„Vario burnų“ informacija
Virtualus MG muziejus 1
Puslapis 16 iš 820