Charms Daniil

Daniilas Charmsas (tikr. Daniilas Juvačiovas, 1905–1942) – rusų absurdo literatūros klasikas. Priklausė rašytojams, vadinusiais save oberiutais („Objedinenije realnogo iskusstva“), kurie ėmė skelbti „naują pasaulėjautą ir naują meną“, tačiau sovietų valdžia literatūros reformuotojus pavadino chuliganais ir prilygino juos klasiniams priešams. 1931 m. Daniilas Charmsas, Aleksandras Vvedenskis ir keli jų draugai buvo areštuoti ir ištremti į Kurską. 1941 m. Daniilas Charmsas buvo suimtas remiantis melagingais parodymais ir „apkaltintas“ beprotyste. Mirė iš bado psichiatrijos klinikoje Leningrado blokados metu. Per visą Daniilo Juvačiovo gyvenimą buvo išspausdinti tik 2 (!) jo, t. y. Daniilo Charmso, „nevaikiški“ eilėraščiai. Apie Charmsą ir jo kūrybą pasaulis tylėjo iki pat 7-ojo dešimtmečio. Tik 1962 m. Rusijoje pasirodė jo vaikiškų eilėraštukų rinktinė „Žaidimas“. Paskui ištisus 20 metų jam bandė prikabinti linksmo keistuolio dėdulės, retkarčiais ateinančio pradžiuginti vaikų darželio auklėtinių, kaukę. „Suaugėlis“ Charmsas buvo girdėtas tik saujelei andergraundinio jaunimo, varčiusio savilaidos būdu išleistus „Nutikimus“ ir sutrumpintą „Jelizavetą Bam“. 1978 m. nedidelėje Vokietijos leidykloje išspausdintas pirmasis Charmso prozos rinkinys „suaugusiesiems“. O tikras lūžis įvyko „perestroikos“ metais, kai šį autorių beprotiškais kiekiais ėmė tiražuoti humoristiniai žurnalai, sudarydami pigaus cirko fokusininko ir banalaus anekdotų pasakotojo įvaizdį. Ir tik XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje imta kalbėti apie „absurdo literatūros genijų“, „europinės absurdo literatūros pradininką“, aplenkusį tokius pripažintus rašytojus kaip Ionesco ir Beckettas. Nuosmukis, išsiderinęs pasaulis, nusistovėjusios tvarkos griūtis, žmogiškųjų ryšių irimas – šiuos reiškinius oberiutai jautė kur kas aštriau, nei kiti, ir pamatė jų tragiškas pasekmes žmogui. Taip visi gyvenimo košmarai ir nesąmonės virto ne tik absurdiško vyksmo fonu, bet tam tikra prasme ir jo priežastimi.