Samuelis Beckettas (1906–1989) – airių kilmės rašytojas ir dramaturgas, absurdo literatūros klasikas. Gimė pietiniame Dublino priemiestyje protestantų šeimoje. Mokėsi Dublino jėzuitų Šv. Trejybės koledže, dėstė anglų kalbą Belfasto koledže, aukštojoje pedagoginėje mokykloje Patyžiuje ir Sorbonoje. 1928 m. tapo  J. Joyce‘o sekretoriumi. Būdamas 24 metų, S. Beckettas laimėjo pirmąjį literatūrinį apdovanojimą – 10 svarų už poemą „Whoroscope“, kurioje nagrinėjo garsaus filosofo Dekarto apmąstymus apie gyvenimo laikinumą. 1930 m. gavo humanitarinių mokslų magistro laipsnį. Paryžiuje parašė romaną „Merfis“ (1938). II-ojo pasaulinio karo metais įsijungė į prancūzų Pasipriešinimo judėjimą. Po karo gavo prancūzų vyriausybės apdovanojimą – medalį „Už kovinius nuopelnus“. Vėliau vieną po kito parašė romanų trilogiją „Molojus“ (1951), „Malonas miršta“ (1951), „Neįvardijamasis“ (1953). 1953 m. po pjesės „Belaukiant Godo“ premjeros rašytoją užgriuvo pasaulinė šlovė. Pjesė visam laukui įėjo į teatro istoriją kaip absurdo dramaturgijos šedevras. Apdovanotas daugeliu premijų,1969 m. S. Beckettas gavo ir garsiąją Nobelio premiją. Rašytojas norėjo likti nepastebimas tiek gyvenime, tiek po mirties. Mirė Paryžiuje. Apie jo mirtį buvo paskelbta tik po laidotuvių – tokia buvo velionio valia.