Vladas Braziūnas (g. 1952 m.) – poetas, eseistas, vertėjas, fotografas. Studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, baigė lituanistiką. Dirbo įvairiose redakcijose, ilgiausiai – „Literatūros ir meno“ savaitraštyje, buvo ir jo vyriausiasis redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN centro, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys. 2006 m. liepos mėn. Minske įkurtos Lietuvos ir Baltarusijos Poetų didžiosios kunigaikštystės idėjos dvasinis įkvėpėjas. Kaip poetas debiutavo 1974 metais. Pirmoji knyga leidykloje buvo įkalinta septyneriems metams: nuosprendis – „idėjiškai ir meniškai nebrandi”. Debiutavo 1983 m. eilėraščių rinkiniu „Slenka žaibas“, už kurį 1984 m. gavo Zigmo Gėlės premiją. Nuo 1986 m.  m. išleido dar aštuonis poezijos rinkinius. Už knygą „Užkalinėti“ (1998) V. Braziūnui buvo įteikta Salomėjos Nėries premija. Poemos „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ (2002) rankraštis laimėjo literatūros kūrinių konkursą, skirtą Lietuvos valstybės 750 metų jubiliejui. 2005 m. V. Braziūnas pristatė eilėraščių knygą „Iš naminio audinio dainos“ ir kartu su ja – kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta paties poeto ir kompozitoriaus Algirdo Klovo parapoetinė ir muzikinė improvizacija. Savo poezijoje V. Braziūnas fiksuoja pirmykštės gamtos ir etnografinės buities detales, perfrazuoja tautosaką, pasitelkia įvairių tautų mitologiją. Archajiško pasaulėvaizdžio įspūdį sustiprina avangardiniai kalbos eksperimentai ir senosios kalbos stilizacija. Autorius sąmoningai komplikuoja kalbą, žaidžia garsais ir prasmėmis. „Braziūno kūryboje paradoksaliai dera priešingi pradai: pasaulėvaizdžio konservatizmas, archaizuota leksika ir moderni raiškos forma; rimuotas, ryškiai fonetiškai instrumentuotas ketureilis ir komplikuotas ritmas; folkloriniai motyvai ir postmodernūs kūrybos projektai; poetinės kalbos energija ir neryškus subjektas“ (Elena Baliutytė).

Apie Vladą Braziūną ir jo tekstus:
Vlado Braziūno bibliografija

V. Braziūnui nėr kada skęsti... literatūroje (interviu, 2009)
Viktorija Jonkutė. Svečiuose pas poetą Vladą Braziūną (2008)

Elena Baliutytė. Poezijos imperijos pilietis (Vladas Braziūnas. Vakar yra rytoj, 2007)

Alfredas Guščius. Apie Vladą Braziūną – universalų, daugiašakį kūrėją (2007)

Kai uždainuoja Vladas Braziūnas... (2005)

Ingrida Korsakaitė. Knygos grožį gali lemti vien juodos raidės baltame popieriuje (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)

Kęstutis Nastopka. Būtasis nebaigtinis, o prancūziškai – imparfait (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)

Liudvikas Jakimavičius. Svalios ar Svano pusėj? (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)

Eugenija Vaitkevičiūtė. Atitokti žydint debesims (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)