paplūdimys
pavasariai nebylūs, nykios kopų šaknys, drūni
smiltlendrūnės, dulkėti kuokštai, mirusie
stiebai po šaknimis, ž?los pelynų
burės, sidabrinio kiro kiaušinis, rupūžės
šešėly – vieniša nebūsima gyvybė
tik dangūs it lavinos, švino rankų bigės, spraga
negyvybė, žalėsiai vario, lūpose
kaitra be išeities, medžiai išnyra
nuodėguliai, žvynais apėjęs, žvilgūs sąvartynai, pasiutę
taip trypia – ant lūpų nebepakrutinamų
1986.VI.21-1988.X.13
Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: Eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989.
anapus nustatytų svajojimų kvadratų
ak ir aš
kad kasdien regėčiau
Basanavičiaus baltą barzdą
virš savo rašomo stalo
kaip Pėteras B?ruoną regi
baruose, kur tik pjauti ir pjauti
atitolinti rytus ir vakarus
sutarytinėms gaudžiant anapus
Nemunėlio, o šiapus – lyguo
kad prilygtumėm sau – ne baimei
kad paniektumėm riziką, ribą
lig kurios dar svajoti galima
ak kaip vaistas man
skaistā Rīga!
1998.VI.28
Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: Eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989.
Rucava
cūka! cūka! ispaniškoj Rucavoj
betono maišyklė sukas
krioguodama nei motininė
jauni eilėje prie degtinės
po obelim – senukai
per Latviją nei per Lietuvą
rusiškai ūžia ikaras
kopūstų mėlynos gūžės
vienišas gužas
vakaras
šnekasi su baidyklėm
lyg šernas
lyg miško cūka
Rucavoj laiko maišyklė
į užpernai
pernai
įsuko mus
Rucava–Rīga, Vilnius, 1998.VII.12-18
Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: Eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989.
Baltica '88
Zitai Kelmickaitei
1
karklažvirbliai nurinkinėja stalus
kavinėj Pas Karlį
aukštyn vis mažėjančios šaudymo angos
nušiuręs kuosos jauniklis
ir niūrūs balandžiai ant tentų
praeina jaunuolis su juosta
raudona-balta-raudona
o kitas, prikliunkęs alaus
pavėnėj patrankas drėkina
2
žuvėdų vartų kampuos
patrankos vamzdžiais į žemę
iš jų sulapoja danguos
margas aušramedis
pilnas svaigių spindulių
kurių pridainavom, prišokom
su dūdmaišiais, kanklėm ir kuoklėm
priskardėjom, prigrojom, prisukom
rankom sukibę
žaibų mūsų lajos pilnos
vaisių kaip tekančių saulių
sklidinai pridainuotoje Rygoje
3
Domo aikštė
prikvipus laukais ir miškais
Zitos varpinė skardi
visais devyniais varpais
aidėjimo, baltų
sąskambių Katedra
Rīga–Vilnius, 1988.VII.13-VIII.22
Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: Eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989.
Upytė
Kaip į lažą eina ir neskuba:
pakeliui ją ištiks avarija –
juodas skystis trykš kapiliarais –
upės, dirvos ir ežero sąsmauka.
Kyla juodvarnis, Zieduonio kuoklėmis
paskambėdamas, kyla iš klampupio,
iš negyvo, naminio, bet amsinčio
dar šunelio – vaikystės vaiduoklinio.
Iš aukštapelkės nuteka pertekis
vandenų, iš už gūbrio: nežino:
šviečia aklo kačiuko auksinės
plačios akys, o lydi jas – perpykę:
plaukti, šokti Upytę? – ištvino lyg upė,
susisuko verpetai verpetuos ir niekur nebeskuba:
buvo upė, ir ežeras buvo, o spazminė sąsmauka,
kapiliarai juodi – lyg žibutė, prigėrusi tušo.
1998.XI.2-11
Braziūnas, Vladas. Užkalbėti juodą sraują: Eilėraščiai su datomis. – Vilnius: Vaga, 1989.