Keturių vėjų pranašas (1922.02.16)
„Keturių vėjų pranašas“ (1922) – kolektyvinė keturvėjininkų sąjūdžio programa. Šis keturių lapų leidinys simboliškai išleistas1922 m. vasario 16 d. „Keturių vėjų pranašą“ parengė žurnalo sumanytojas Kazys Binkis, pasitelkęs pagalbon Petrą Tarulį, Salį Šemerį ir Juozą Butkų. Keturi tekstų autoriai į visas keturias puses laidė pašaipos, apmaudo, pykčio, pagiežos strėles. K. Binkis itin griežtai ir sarkastiškai įvertino 4 metų laikotarpį nuo Nepriklausomybės paskelbimo („Vasaris vėjas“), su panašiu sarkazmu rašė ir P. Tarulis („Peizažas“). Keturvėjininkų radikalizmą švelniai pabrėžė pats pirmasis leidinio tekstas – K. Binkio eilėraštis „Salem Aleikum“. Avangardistiniais posmais prabilo S. Šemerys ir J. Butkus. Tačiau svarbiausias „Keturių vėjų pranašo“ dokumentas – manifestas, kurį pasirašė „Keturių vėjų kurija“. Tai išdidžios kolektyvinės sąmonės ir valios aktas – „Mes jauni iškeltagalviai, nenuoramos ir vėjavaikiai einame į gyvenimą Naujojo Meno vėliava nešini“, – kuris nubrėžė svarbiausią kryptį visam keturvėjininkų judėjimui.Atsisiųsti „Keturių vėjų pranašą“ .pdf formatu