Vyresn. kartos egzodo prozininkai ir dramaturgai
vyresniosios_kartos_prozininkaiVyresniosios kartos egzodo prozininkai ir dramaturgai – tai pirmajame-ketvirtajame XX a. dešimtmetyje gimę autoriai, kurie artėjant antrajai sovietinei okupacijai su daugybe kitų kūrėjų ir intelektualų priverstinai pasitraukė iš Lietuvos, iš pradžių daugiausia apsigyveno Vokietijoje, o vėliau pasitraukė į tolimesnes šalis, dažniausiai JAV ar Australiją. Savotiška išimtimi geografine prasme būtų E. Cinzas, pasilikęs Europoje, apsigyvenęs Belgijoje. Visgi pagrindinės kultūrinės jėgos, Lietuvių rašytojų draugijos valdyba, lietuviškų knygų bei spaudos leidyba susitelkė JAV, o Čikaga tapo išeivijos kultūrinio gyvenimo sostine. Knygų leidyba tapo dominuojančia išeivijos kultūrinės raiškos forma, tad pirmajame ir antrajame pokario dešimtmetyje ji žymiai pranoko leidinių skaičiumi ir kokybe visa tai, kas buvo išleista sovietinėje Lietuvoje. Žurnale Literatūros lankai susitelkusi žemininkų-lankininkų rašytojų karta, taip pat kai kurie vyresnieji, o ypač jaunesnieji jų kolegos atsivėrė Vakarų filosofijai bei modernizmo poveikiui, vis mažiau beatsigręždami į tarpukario literatūros tradicijas. Jie troško atvirai, ekspresyviai ir naujoviškai pažvelgti į sudėtingą ir neretai priešišką pasaulį, apmąstyti ir suvokti savo būties tragišką vienišumą, kuris ypač skausmingai reiškėsi A.Škėmos kūryboje. Nemažai kūrėjų išsižadėjo romantiško, elegiško, nostalgiško tėvynės aprašinėjimo, kurio dar buvo apstu daugelio vyresniųjų, tarkim, P.Andriušio prozoje, atsivėrė ironijai, groteskui, šaipėsi iš pasiaukojimo reikalaujančių sakralinių mitų – tai ryšku Algirdo Landsbergio romane Kelionė. Šioji egzodo literatūra nebeturėjo išganymą suteikiančios ideologijos – ji eksperimentavo, ieškojo naujų meninės išraiškos būdų, daugiau abejojo nei teigė kaip kad A.Barono romane Mėnesiena ar K.Ostrausko dramoje Kanarėlė. Pasak V.Kubiliaus, lietuviškas žodis, uždarytas gimtojo kaimo atsiminimuose, ilgainiui atsivėrė industrinės civilizacijos realijoms, didmiesčio ritmams, priešingybių draskomo žmogaus savimonei, modernioms žanrų ir formų transformacijoms, masinės kultūros ir svetimos kalbos poveikiams.
Apie vyresniosios kartos egzodo prozininkų ir dramaturgų kūrybą
Dalia Kuizinienė. Praradimo ir išlikimo dilema išeivijos kultūroje (2003)
Dalia Kuizinienė. 1945–1949 m. egzilio poezijos ir prozos bendrosios tendencijos (2003)
Dalia Kuizinienė. Rezistencijos tema Alg. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje (2000)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra (1996)
Rimvydas Šilbajoris. Nepriklausomybės amžininkai svetur. Bendroji situacija (1992)
Bronius Vaškelis. Egzodo dramaturgija: bendroji apžvalga ir Nepriklausomybės amžininkai (1992)
VINCAS RAMONAS (1905–1985)
Vincas Ramonas. KAPITONAS BORUTA (1928)
Kęstutis Keblys. Lietuvių egzodo literatūra. Vincas Ramonas (1992)
Vincas Natkevičius. Vinco Ramono beletristika (1980)
Jonas Grinius. Vinco Ramono „Miglotas rytas” (1960)
Augustinas Raginis. Vinco Ramono „Dulkės raudonam saulėleidy” (1951)
ANTANAS VAIČIULAITIS (1906–1992)
Antanas Vaičiulaitis. Ištrauka iš romano „Valentina” (1989)
Antanas Vaičiulaitis. Apaštalų iškeliavimas (novelė iš knygos „Tavo veido šviesa“, 1989)
Antanas Vaičiulaitis. Pelkių takas (novelė iš knygos „Tavo veido šviesa“, 1989)
Laimutė Tidikytė. Antano Vaičiulaičio kalnų dvasia (2006)
Neringa Klišienė. Estetinė žaismė Antano Vaičiulaičio novelistikoje (2006)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Antanas Vaičiulaitis (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Žodžio meistras Antanas Vaičiulaitis (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Įspūdžiai iš A. Vaičiulaičio kūrybos (1992)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. A. Vaičiulaičio „Valentina” – pastabos antrosios laidos proga (1952)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Antano Vaičiulaičio Italijos vaizdai (1949)
JURGIS JANKUS (1906–2002)
Jurgis Jankus. Ištrauka iš novelės „Morai” (novelių romanas „Naktis ant morų”, 1948)
Jurgis Jankus. Ištrauka iš novelės „Grabas“ (novelių romanas „Naktis ant morų“, 1948)
Jurgis Jankus. Ištrauka iš novelės „Kodėl aš nebetikiu” (novelių romanas „Naktis ant morų”, 1948)
Jurgis Jankus. Ištraukos iš novelės „Susitikimai” (novelių romanas „Naktis ant morų”, 1948)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Užkasti žydintys sodai (apie Jurgį Jankų, 2008)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Ištrauka iš monografijos „Jurgis Jankus: gyvenimas ir kūryba“ (2008)
Dalia Striogaitė. Žodelis Jurgio Jankaus 100-osioms metinėms (2006)
Dalia Kuizinienė. In memoriam. Jurgis Jankus – ištikimasis plunksnos riteris (2002)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Jurgis Jankus (1992)
Jonas Grinius. Jurgio Jankaus pasakojimai prie užkandžio (1973)
Algirdas Landsbergis. Jurgio Jankaus „Paklydę paukščiai” (1953)
A. Audrius. Jurgio Jankaus „Paklydę paukščiai” (1952)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Jurgio Jankaus pirmasis rūpestis (1951)
PULGIS ANDRIUŠIS (1907–1970)
Pulgis Andriušis. Baimės naktys (1947)
Pulgis Andriušis. Grižk į Sorento (1947)
Pulgis Andriušis. Neįleido (1947)
Pulgis Andriušis. Santa Lucia (1947)
Pulgis Andriušis. Snaudalis dirvonėlyje (1946)
Gytis Rimonis. Pulgis Andriušis – primirštas literatūros marginalas (2009)
Eugenija Valienė. Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero” teminis polius (2008)
Eugenija Valienė. Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero” stilistiniai štrichai (2008)
Danutė Labanauskienė. Iš Pulgio Andriušio archyvo (2007)
Lidija Šimkutė. Tik mieguose pasivaidena Kazio Gojus... (apie Pulgį Andriušį, 2007)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Pulgis Andriušis (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Pulgis Andriušis (1992)
Andrius Sietynas. Pulgiui Andriušiui – 60 metų (1967)
Pranas Naujokaitis. Pulgio Andriušio „Rojaus vartai” (1961)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgio Andriušio „Tipelis” (1955)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgis Andriušis dar kartą grįžta į kaimą (1951)
Leonas Miškinas. Pulgio Andriušio lyrinės apysakos (1948)
KAZIMIERAS BARĖNAS (1907–2006)
Kazimieras Barėnas. Keturioliktoji Veronika. Atvirukas su gėlytėmis (iš novelių romano „Dvidešimt viena Veronika”, 1971)
Ona Ališytė-Šulaitienė. Lietuviška spauda pokario Anglijoje (Kazimieras Barėnas, 2009)
Bernardo Brazdžionio laiškai Kazimierui Barėnui (2007)
In memoriam. Atsisveikiname su kasdienybės poetu. Kazimieras Barėnas (2006)
In memoriam. „Dviejų tėvynių nebūna“. Kazimieras Barėnas (2006)
Petras Bražėnas. Monografija apie vyriausią rašytoją (L. Peleckis-Kaktavičius. Kazimieras Barėnas, 2005)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Kazimieras Barėnas. Studijų metai: pirmieji kūriniai, pirmoji tarnyba (2005)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Kazimieras Barėnas. Iš „Ateities“ į neįsivaizduojamą ateitį (2005)
Juozas Aputis. Plėšia plaučius šitas kvepėjimas... (Kazimieras Barėnas. Apsakymų rinktinė, 2004)
Mykolas Sluckis. Neužsisklendęs nostalgijoj (Kazimieras Barėnas. Apsakymų rinktinė, 2004)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazimieras Barėnas (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kazimieras Barėnas (1992)
Jonas Papartis. Kazimiero Barėno „Kilogramas cukraus“ (1978)
Titas Alga. Spalvingas lietuvės moters portretas (Kazimieras Barėnas. Dvidešimt viena Veronika, 1971)
JUOZAS KRALIKAUSKAS (1910–2007)
Alvydas Surblys. Rašytojo Juozo Kralikausko laikas (2010)
Petras Katinas. Pro memoria Juozui Kralikauskui (2007)
Juozas Kralikauskas: „Ir to pakaks” (2004)
Elena Bukelienė. Istorinė Juozo Kralikausko tetralogija (2002)
Elena Bukelienė. Juozas Kralikauskas – rašytojas auksakasys (2002)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Juozas Kralikauskas (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Juozas Kralikauskas (1992)
Liūtas Mockūnas. „Mindaugo nužudymas” kaip istorinis romanas (1964)
Jonas Grinius. J. Kralikausko romanai apie Mindaugo epochą (1964)
ANTANAS ŠKĖMA (1911–1961)
Antanas Škėma. Ištrauka iš romano „Balta drobulė“ (1958)
Antanas Škėma. Poezija (1958–1961)
Antanas Škėma. Kada aš nusivyliau poetu (1954)
Antanas Škėma. Sniego balandžiai (1954)
Antanas Škėma. Žilvinėėli (1954)
Antanas Škėma. Paskaita apie pasaulį (1949)
Antanas Škėma. Kritiko išpažintis (1947)
Regimantas Tamošaitis. Didysis Antano Škėmos klausimas (2010)
Rima Palubinskienė. Ironiškoji Antano Škėmos kritikos plunksna (2009)
Dalia Kuizinienė. Katastrofizmo pajautos Antano Škėmos novelių rinkinyje „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (2003)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Škėma (1996)
Rimvydas Šilbajoris. Lietuvių egzodo literatūra. Antanas Škėma (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Žvilgsnis į Antano Škėmos dramaturgiją (1992)
Kęstutis Keblys. Antano Škėmos „Balta drobulė” (1968)
Jurgis Blekaitis. Antano Škėmos atsisveikinimas (1961)
Rimvydas Šilbajoris. Žmogus Antano Škėmos kūryboje (1960)
Augustinas Raginis. Antano Škėmos „Balta drobulė” (1959)
A. Škėmai – 40 metų (1951)
MARIUS KATILIŠKIS (1914–1980)
Marius Katiliškis. Laiškas mano merginai (2003)
Marius Katiliškis. Ištrauka iš romano „Miškais ateina ruduo“ (1957)
Marius Katiliškis. Užgavėnės (1950)
Marius Katiliškis. Vasaros ugnys (1950)
Elena Bukelienė. Marius Katiliškis. Biografijos bruožai (2005)
Elena Bukelienė. Sugrįžimas (Marius Katiliškis. Seno kareivio sugrįžimas, 2003)
Dalia Kuizinienė. Epinių ir lyrinių pradų sintezė Mariaus Katiliškio „Prasilenkimo valandoje” (2003)
Stasys Tumėnas. Išėjęs sugrįžti (Marius Katiliškis. Seno kareivio sugrįžimas, 2003)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Marius Katiliškis (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Marius Katiliškis (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Binarinės struktūros Mariaus Katiliškio apsakymuose (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Nepakartojamojo liudytojas – Albinas Marius Katiliškis (1992)
Bronius Vaškelis. Išėjimo–negrįžimo leitmotyvo užuomazgos M. Katiliškio „Išėjusiems negrįžti” (1986)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Likimo žaismas Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo” (1986)
Titas Alga. Rašytojo žvilgsnis į save laiko perspektyvoje (Marius Katiliškis. Šventadienis už miesto, 1963)
Augustinas Raginis. Mariaus Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ (1959)
Jonas Vakaris. Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo” (1958)
Leonas Miškinas. Šiaurės Lietuvos kaimo buities freska (Marius Katiliškis. Užuovėja, 1952)
Leonas Miškinas. Mariaus Katiliškio „Prasilenkimo valanda” (1948)
JULIUS KAUPAS (1920–1964)
Julius Kaupas. Daktaras Kripštukas pragare (1948)
Julius Kaupas. Pasaka apie arlekino meilę ir apie burtininką be vardo (1948)
Julius Kaupas. Kaip velnias Juoduodegis blogais keliais nuėjo (1948)
Laimutė Adomavičienė. Daktaro Kripštuko ypatumai: Julius Kaupas ir Kęstutis Navakas (interviu su K. Navaku, 2009)
V. Motiejūnas. Žinomas ir nežinomas Julius Kaupas (2005)
Dalia Kuizinienė. Literatūrinė Juliaus Kaupo pasaka (2003)
Laimutė Tidikytė. Julius Kaupas Kauno jėzuitų gimnazijoje (2001)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Julius Kaupas (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Julius Kaupas (1992)
Bronius Raguotis. Apie daktarą Kripštuką, mažąjį žmogų ir jų autorių (1984)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Julius Kaupas. Portreto eskizas (1970)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Daktaras Kripštukas pragare, arba Pasikalbėjimas apie pasakų knygas (1948)
BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ (1923–2007)
Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (1)
Birutė Pūkelevičiūtė. Eilėraščių rinkinys „METŪGĖS“ (1952) (2)
Birutė Pūkelevičiūtė. RAUDA (1960)
Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)
In memoriam. Birutė Pūkelevičiūtė 1923. VIII. 12–2007. IX. 21
Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)
Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Birutė Pūkelevičiūtė (1996)
Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Birutė Pūkelevičiūtė (1992)
Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)
Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)
EDUARDAS CINZAS (1924–1996)
Eduardas Cinzas. Ištrauka iš romano „Švento Petro šunynas“ (1984)
Eduardas Cinzas. Ištrauka iš apsakymo „Ciao, Eli“ (1984)
Eduardas Cinzas. Ištrauka iš apsakymo „Viena Ardino diena” (1984)
Renata Šerelytė. Meilė prieš beprotybės šmėklą (Minint 85–ąsias Eduardo Cinzo gimimo metines, 2009)
Tomas Staniulis. Vasara po raudonojo arklio kanopomis (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Renata Šerelytė. Meilė ir likimas kalnuose (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Eduardas Cinzas (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Eduardas Cinzas (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Turtingas Cinzo pasaulis: „Švento Petro šunynas” (1985)
Titas Alga. Eduardo Cinzo „Mona” po trejų metų (1983)
Kęstutis Keblys. Raudonas mirties žirgas (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 1975)
VYTAUTAS JANAVIČIUS (1924–1995)
Vytautas Janavičius. Ištrauka iš pjesės „Aukso puodas” („Raštai”, 2004)
Vytautas Janavičius. Ištrauka iš parodijos „Laiškas sūnui” („Raštai“, 2004)
Vytautas Janavičius. Ištrauka iš romano „Pakeliui į Atėnus“ (1962)
Vygandas Šiukščius. Vytautas Janavičius – minties poetas (2004)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vytautas Janavičius (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Vytautas Janavičius (1992)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pakeliui į naują prozos žodį (Vytautas Janavičius. Pakeliui į Atėnus, 1962)
ALGIRDAS LANDSBERGIS (1924–2004)
Algirdas Landsbergis. Ištrauka iš romano „Kelionės muzika“ (1992)
Algirdas Landsbergis. Dainos gimimas (novelė iš knygos „Kelionės muzika“, 1992)
Algirdas Landsbergis. Senjora su katėm (novelė iš knygos „Kelionės muzika”, 1992)
Algirdas Landsbergis. Trys psichiatrai pienių lauke (novelė iš knygos „Kelionės muzika”, 1992)
Virginija Paplauskienė. „Rašymas man yra lietuviškųjų vertybių išsaugojimas“ (Algirdas Landsbergis, 2009)
Imelda Vedrickaitė. Algirdo Landsbergio herojus: mito valktis ar praregėjimo iliuzija (2009)
In memoriam Algirdui Landsbergiui (2004)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Algirdas Landsbergis (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Algirdas Landsbergis (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Algirdas Landsbergis: prasmė ir struktūra (1992)
Violeta Kelertienė. Algirdas Landsbergis – kompozitorius žodžiais (1980)
Augustinas Raginis. Algirdo Landsbergio „Kelionė” (1954)
KOSTAS OSTRAUSKAS (G. 1926)
Kostas Ostrauskas. Žemaitė sutinka Šekspyrą (1) (2006)
Kostas Ostrauskas. Žemaitė sutinka Šekspyrą (2) (2006)
Kostas Ostrauskas. Cyrano de Bergerac praranda nosį (na ne visai) (1) (2005)
Kostas Ostrauskas. Cyrano de Bergerac praranda nosį (na ne visai) (2) (2005)
Kostas Ostrauskas. Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas. Post mortem (1) (2004)
Kostas Ostrauskas. Paskutinis kvartetas ir dr. Kripštukas. Post mortem (2) (2004)
Kostas Ostrauskas. ŽODŽIAI, ŽODŽIAI, ŽODŽIAI... (1990)
Kostas Ostrauskas. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1976)
Kostas Ostrauskas. GYVENO KARTĄ SENELIS IR SENELĖ (1963, 1969)
Kostas Ostrauskas. PYPKĖ (1951) 1
Kostas Ostrauskas. PYPKĖ (1951) 2
Aušra Martišiūtė. Paradokso poetika Kosto Ostrausko dramose (2007)
Aušra Martišiūtė. Žaidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje (2006)
Castor&Pollux. Geriau chaosas negu nieko (Kostas Ostrauskas. Užgavėnių kaukės, 2006)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kostas Ostrauskas (1996)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kostas Ostrauskas (1992)
Vincas Trumpa. Drama istorijoje ir istorinė drama (Kostas Ostrauskas, 1979)
Jurgis Blekaitis. Kostas Ostrauskas ieško savo teatro (1965-1966)
KAZYS ALMENAS (G. 1935)
Kazys Almenas. Žvaigždės (iš „Vieverių kronikų”, 1971)
Eugenija Valienė. Kazio Almeno kūryba: tautinis turinys ir populiarioji literatūra (2009)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazys Almenas (1996)
Audronė Barūnaitė Welleke. Egzodo augintiniai beletristai. Kazys Almenas (1992)
Titas Alga. Kazio Almeno novelės (1968)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Kazio Almeno debiutas (1965)
