Kuris iš mūsų savo garbėtroškos dienomis nesvajojo apie poetinės prozos stebuklą, - prozą, muzikalią be ritmo ir be rimo, pakankamai lanksčią ir pakankamai grubią, kad sutaptų su lyriniais sielos polėkiais, svajonių bangavimais, sąžinės krūpčiojimais?

   Šis apsėdantis idealas gimsta ypač lankantis milžiniškuose miestuose, iš nesuskaičiuojamųjų tarpusavio sąsajų susikryžiavimo. Ir ar jūs pats, mano brangus drauge, nebandėte spiegiančiai aštraus Stikliaus riksmo paversti daina ir lyrine proza išreikšti visas tas nepaguodžiamas įtaigas, kurias šis riksmas per aukščiausias gatvės miglas siunčia į palėpes?


   XXXIII. Svaiginkitės

   Reikia visada būti girtam. Girtume yra viskas: tai vienintelis klausimas. Kad nejustumėte šiurpulingos Laiko naštos, kuri laužo jums pečius ir lenkia prie žemės, reikia be perstojo svaigintis.

   Bet kuo? Vynu, poezija, dorybe, - kiekvienam savaip. Tik svaiginkitės.

   Ir jeigu kartais rūmų laiptuose, žalioje griovio žolėje ar niūrioje savo kambario vienatvėje nubudę pajustumėte, kad girtumas mąžta arba visai praėjo, klauskite vėjo, bangos, žvaigždės, paukščio, laikrodžio, visko, kas bėga, kas dejuoja, kas ritasi, kas dainuoja, kas kalba, koks dabar laikas, ir vėjas, banga, žvaigždė, paukštis ir laikrodis jums atsakys: „Laikas svaigintis! Kad nebūtumėte Laiko vergai ir kankiniai, svaiginkitės; svaiginkitės be paliovos! Vynu, poezija, dorybe, - kiekvienas savaip."

Vertė A.Nyka - Niliūnas