Jankus Jurgis
Jurgis Jankus (1906-2002) – prozininkas, dramaturgas, eseistas. 1929 m. baigęs Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo kaimo mokyklose. Kauno universitete studijavo germanistiką ir pedagogiką. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, Vokietijoje dėstė lietuvių gimnazijoje, o 1950 m. išvyko į JAV, dirbo fabrike, gyveno Ročesteryje, Redforde, atokiau nuo lietuvių kultūrinio gyvenimo centro. 1938 m. išleido romanus Egzaminai bei Be krantų. Abu psichologinio pobūdžio romanai paveikti impresionizmo ir neoromantizmo estetikos. Pirmajame kūrinyje analizuojamos jaunuolių, žengiančių iš mokytojų seminarijos į savarankišką gyvenimą, nerimastingumo būsenos, antrajame – kaimo mokytojo egzistencinis vienišumas. Karo sūkurių nuneštas į Vokietiją, 1948 m. J.Jankus išleido novelių romaną Naktis ant morų, kuriame atvėrė epochos siaubą ir žmogaus dramatizmą. Čia, kaip rašo V.A.Jonynas, „retu mūsų literatūrai šiurpumu sužėrėjo aštriabriauniai karo pergyvenimų fragmentai“. Kaip didelio talento pasakotojas ir intrigos meistras pasižymi 1951 m. išleistoje novelių knygoje Pirmasis rūpestis, kur išskirtinio išraiškingumo galia sušvyti apsakymas Velnio bala, tapęs vienu dramatiškiausių lietuvių literatūroje „conte noir“ žanro kūrinių. Taip pat išleido pasakojimų rinkinius Užkandis (1973), Ir nebepasimatėm (1977), Kol esu čia (1979) ir kt. Kaip rašo D.Striogaitė, tai žmogaus sielos paslaptis gvildenantys laisvos fabulos pasakojimai, kuriems būdingi apsakymo, apysakos, feljetono, sakmės ir legendos žanrų ypatumai. Romanuose Paklydę paukščiai (1952) ir Namas geroj gatvėj (1954) atskleidžiama dvasinė erozija, narpliojami skaudžių moters ir vyro santykių, aistrų, moralinių nuopuolių raizginiai, psichologinę analizę gyvina erotika ir kriminalinė įtampa. Romane Anapus rytojaus (1978) kuriama mįslinga šio ir anapusio pasaulio sandūra. Pasakotojo talentas ryškus ir kūryboje vaikams bei jaunimui – pasakoje Po raganos kirviu (1953), apysakoje pasakoje Senas kareivis Matatutis (1955) ir kt. Sukūrė dramų (Audronė, Peilio ašmenimis (abi 1967). Periodikoje, daugiausia Drauge bei jo literatūriniame priede, paskelbė daug straipsnių ir esė.