Herbačiauskas Juozapas Albinas
Herbaciauskas_Juozapas_AlbinasJuozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944) – eseistas, literatūros kritikas, kultūrininkas, pirmasis XX amžiaus pradžios lietuvių literatūros modernistas. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, studijavo Krokuvoje, vėliau Italijoje, Čekijoje. 1904 m. Krokuvoje įsteigė lietuvių kultūrinę draugiją „Rūta“. 1907 m. sudarė pirmą lietuvišką literatūrinį almanachą „Gabija“. dalyvavo Krokuvos meninės bohemos akcijose. 1911–1924 m. Krokuvos universitete dėstė lietuvių kalbą, dalyvavo Krokuvos meninės bohemos akcijose. 1923–32 m. Kauno universitete dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. 1929 m. išleido esė rinkinį „Dievo šypsenos“, kuriame išryškėjo neoromantinio ir avangardinio meno takoskyra. 1932 m. sukūrė impresiją „Kristus – Smutkelis“ („Ašarota Velykų linksmybė“), kurioje vaizduojama poetiška Kristaus ir lietuviško Smutkelio (Rūpintojėlio) paralelė. 1938 metais išleido esė knygą „Erškėčių vainikas“. Autorius parašė keturiolika knygų, daugiausia – lenkų kalba. Lietuvoje jo kūryba – proza, esė, kritikos straipsniai – išsamiau buvo pristatyti 1992 m. išleistoje rinktinėje „Erškėčių vainikas“. J. A. Herbačiauskas pirmasis suabejojo konservatyvios Maironio-Jakšto kartos įtvirtintais estetiniais akademinio grožio principais, supriešindamas juos su metafizinės žodžio sintezės ir vidinio kalbos muzikalumo idėja. Atmetė konvencinį menininko vaidmens tautinėje bendruomenėje supratimą. Protegavo demonizmą, okultinį atvirumą sau, pasauliui ir transcendencijai. Lietuvių meninę refleksiją pastūmėjo siurrealistinės formos laisvės, haliucinacinės vaizduotės, dvasios neurozės link. Nusivylęs jo radikalių užmojų tinkamai neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia, 1933 išvyko į Lenkiją. „Viskas, kas buvo, dabar jau kapinynas: ir mūsų mažos ambicijos, ir mūsų neapykantėlės, ir mūsų vaikiški priešginavimai – viskas kapinynas. Viešpatie, mažytė tauta, Lietuva, rizikuoja prarasti gyvybę! Ateity matau kerštą – – – Viešpatie, gelbėk Lietuvą! Pasiutus bestija bus suvaldyta negreit...“ (Juozapas Albinas Herbačiauskas).Apie Juozapą Albiną Herbačiauską ir jo tekstus
Juozapas Albinas Herbačiauskas: paribio asmenybė (2008)
Vaiva Narušienė. Herbačiauskiada (2008)
Manfredas Žvirgždas. „Tai pati audringoji vienatvė...“ (Eugenija Vaitkevičiūtė. Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas, 2007)
Vaiva Narušienė. Juozapo Albino Herbačiausko ruduo (2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „Kas tiki tauta...“ Juozapui Albinui Herbačiauskui – 130 (2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Dvi vienos epochos išraiškos: Stanislawas Przybyszewskis, Juozapas Albinas Herbačiauskas (2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. J. A. Herbačiausko kūryba ir asmenybė XX a. pradžios literatūrologiniame-kultūrologiniame kontekste (2003)
Janina Žėkaitė. Iššūkis tradicijai. Juozapas Albinas Herbačiauskas (2002)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Juozapas Albinas Herbačiauskas (1996)
Juozapo Albino Herbačiausko tekstai