alt
Bet šiame pasaulyje, šiame laike,
galiu pasiekti tave tik žodžiais.
J. M. Coetzee
SKAIDRIOJE ERDVĖJE
sapnai
verpia
fantomus
su kiekvienu Rankos mostu
kažkas nusakoma
TĄ SAULĖS KUPINĄ RYTĄ
palikai
blizgesį mano odoje
tebejaučiu
tavo buvimo
auksinę šilumą
šį vakarą
ieškau tavęs
šios knygos
puslapiuose
POPIERIUS SUGERIA
akimirkos
liekanas
noriu išmainyti
šonkaulį
į žodį
BASA PRIEBLANDA
mindžioja
suraizgytas mintis
užtvindo mano
nagų mėnuliukus
BEEINANT PIEVA
pavirstu gėlėmis
tampu žalesnė už žolę
tavo balsas
mane apvyniojantis
kvepalai
ŠEŠĖLIS
praslinko langu
su knyga rankose
sukrutau
eukaliptai stebėjo
tave einant
pro permatomus
kaulų vartus
į švytinčią erdvę
beaudžiant žodžius
po visterijomis
saulės virpesys
perskėlė mūsų šešėlius
ATSIMUŠU
į tavo šypseną
apgaubi atodūsiu
atsiprašydamas
mano peties
apglėbi mane akimis
susimąstę išsiskiriam
apsikabinę mintyse
einame
širdies taktu
praleisdami taktą
ILGESYS
kuris tirpsta maldoje
įžiebia vilties kibirkštį
NAKTĮ
žvaigždės įsikibo
mano dvasios
sidabrinės pėdos
taškosi
užmirštuose upeliuose
mėnulio pilnatis
suvokia kad žodis gali
išsklaidyti tamsą
PAJUNTU ŽEMĘ
užkopusi dangų
tau esant čia
tau esant čia
SAULĖJE
eukalipto sidabrinės akys
švytėjo ant mūsų rankų
praregėjome
anapus mūsų vardų
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 3 (kovas)