Ernestas Guevara de la Serna (1928–1967) – revoliucionierius marksistas, parašęs ne vieną kultinę knygą. Ernestas Guevara gimė 1928 m. birželio 14 d. Rosarijuje, Argentinoje. Studijavo Buenos Airių medicinos mokykloje, iškart po studijų ne kartą leidosi į keliones po Lotynų Ameriką. Tuomet įvyko ir garsioji 1952 m. kelionė su Albertu Granado, aprašyta „Motociklininko dienoraštyje“. 1955 m. liepą jis susitiko su Fideliu Castro ir nedelsdamas pritarė partizanų ketinimams nuversti Kubos diktatorių Batistą. 1958 m. rugsėjį triuškinant Batistą, Guevaros būriai suvaidino lemiamą vaidmenį (vėliau Guevara tai aprašė savo knygoje „Partizanų karas“). Kubiečiai praminė Guevarą „Če“ – Argentinoje taip buvo įprasta kreiptis į bičiulius. „Partizanų karas“ – tai veikalas apie partizanų karo strategiją ir taktiką, praktinis vadovėlis, kuriame pateikiamos žinios apie tai, kaip kasti prieštankines tranšėjas ar pritaikyti šautuvui „Molotovo kokteilį“. Jame aptariami kasdieniai kovotojo rūpesčiai, partizanų psichologija ir motyvacija, laikysena bendraujant su vietos gyventojais, aplinka, pabrėžiamas ideologinis kovos aspektas. Tai vienas populiariausių Che veikalų, sulaukęs daugybės leidimų ir vertimų. „Partizanų karas“ buvo analizuojamas Šiaurės Amerikos sukilimų prevencijos mokyklose bei karo akademijose ir laikytinas vienu reikšmingiausių veikalų šia tematika. 1965 m. gruodį Che Guevara slapta grįžo į Kubą ir sutelkė naujas kubiečių pajėgas kovai Bolivijoje. Atvykęs į šią šalį, Guevara planavo mesti iššūkį karinei Bolivijos diktatūrai ir pamažu sukurstyti revoliucinį judėjimą, kuris išplistų po visą Lotynų Amerikos žemyną. 1967 m. spalio 8 d. Guevarą sužeidė ir paėmė į nelaisvę JAV apmokyti ir vadovaujami sukilimo malšintojų būriai. Kitą dieną jis buvo nužudytas, o jo kūnas – paslėptas. Bolivijos periodu rašytas dienoraštis vėliau paskelbtas atskira knyga – „Bolivijos dienoraštis“.