Charlesas Bukowskis (1920–1994) – rašytojas, dažniau vadinamas girtuokliu, valkata arba genijumi. Gimė Andernache, Vokietijoje, amerikiečių karininko ir vokietės šeimoje. Vėliau šeima persikėlė gyventi į Los Andželą, kur jis užaugo ir praleido penkiasdešimt metų. Rašytojo vaikystė ir santykiai su žiauriu, disciplinuotu tėvu, pirmai progai pasitaikius lupusiu mažąjį Čarlzą skustuvo galandinimo diržu, aprašyti romane „Šimtadarbis“ (Factotum). 1939-aisiais baigė vidurinę mokyklą, 1940–1941-aisiais studijavo žurnalistiką, anglų kalbą, teatrologiją ir istoriją koledže. Pirmąjį savo apsakymą išspausdino dar 1944 metais, būdamas dvidešimt ketverių, o poeziją rašyti pradėjo gana vėlai – trisdešimt penkerių. Po sunkios pradžios, kai Ch. Bukowskio kūrybą atmetė pagrindiniai žurnalai ir leidyklos, atėjo se[tintasis dešimtmetis, kai „Bukas“ išleido kelioliką knygų. Per savo gyvenimą genialusis girtuoklis išleido daugiau nei keturiasdešimt poezijos ir prozos knygų, išverstų į dešimtis kalbų. Amerikos literatūrai Ch. Bukowskis svarbus visų pirma kaip unikalaus stiliaus poetas, kurio klausėsi, sekė ir mėgdžiojo keletas Amerikos literatų kartų. Nonkonformizmas, sąžiningumas, humoras, saviironija, – štai kas iš tiesų patiko literatūrinei Amerikos publikai. Charlesas Bukowskis niekada nesiejo savęs su beat kartos rašytojais Jacku Keruacu ar Allenu Ginsbergu, tačiau jo nonkonformistinis, tiesmukas literatūrinis stilius leidžia jį priskirti šiai literatūrinei tradicijai.