Accessibility Tools

Saulius_KubiliusSaulius_Kubilius      Saulius Kubilius yra mūsų jauniausios kartos poetas, gimęs 1960 metais Adelaidėje, Australijoje. Nors dar jaunas, jis jau pasižymėjo poetinėje srityje. Saulius savo eilėraščius skelbia lietuvių jaunimo spaudoje, yra laimėjęs „Ateities“ žurnalo poezijos premiją ir taip pat JAV LB Kultūros tarybos skelbto jaunimo kūrybos konkurso poezijos premiją. Be to, jis dalyvavo ir 1986 m. išleistoje jaunųjų poezijos antologijoje „Keturi“. Jaunasis poetas, nors gimęs, augęs ir iki šiol gyvenąs užsienyje (Romoje), laimingai pasuko j lietuvių poezijos pasaulį ir čia savo sielai rado jaukią užvėją. Šiame žygyje, aišku, jam labai padėjo lietuviška aplinka šeimoje ir tautinėje veikloje Australijoje, kurioje uoliai dalyvavo. Nors jo poezija įsilieja į šio laiko srovę, tačiau ji savo atvirumu, idealistine jausena ir įvaizdžiais nesvetima lietuvio širdžiai. Malonu, kad mūsų išeivijoje, nežiūrint nepalankios aplinkos, šen bei ten pasirodo poetiniai talentai. Tai retos gėlelės, ir jos labai brangintinos.

 


KELIONĖS PRELIUDIJA

Kojos
ar žinot
kur eisit
rankos
ką jūs liesit
dvasios akys
ką visu kūnu
matysit

Trini man
nugarą
krikštijuos
kelionei

Tavo akys
stebi virpesius
ir laiko
sielą

Mes arti
kaip vienoj širdy
mūsų žaismas
vienas geismas

Dvi valtys liūliuoja
saulės spinduly
maudosi prie kranto
jūros
kaip žemės glėby

Ne dienoj ir
ne nakty
o savoj šviesioj šviesoj
ir jos gilumos
tamsoj

 


VILNIAUS LANGAS

I

Mūsų buvo per daug
tylėjome
laukėme tabako alkio
ugnies
kuri uždegtų mus
ir tylos
kol nubildės
paskutinė
tankų virtinė

Prie atviro Vilniaus lango
medžių šešėliai
šlamėjo
mūsų rankos
lingavo
tamsoj
vienas kitą pažinom

II

Saulės Vaikų geismas
lengvais sparnais kilti
dangų daugiaspalvį siekti
amžinų gėrybių prisirinkti

Žemės broliam surakintiem
paslaptį atskleisti
jog laimė sušvinta
ir tamsiausiam kampely

Kopkit į Aukštumas
visų ten laukia Pažadas

Sugaudžia trimitai sužvanga cimbolai
ir užkerėtas pulkas būgnų dūžiais
iškeliauja į pažadų tėvynę
neša žinią apie Degančią Saulę

Kopkit į Aukštumas
visų ten laukia Pažadas

Raudono gaisro užklupti
iškėlę galvas broliai klausos
ar ne pergalės choras aprauda
dingusius Saulės Vaikus

Pakilę sapnų drugeliai
išnyko saulės kaitroj
nutiesė šviesųjį kelią
broliam siekti tamsoj

III

Pamilau aš Vilniaus
langą
prie kurio
taip gera buvo būti
Sutirpo valandos ir dienos
širdžių ir amžių
užtvaros

O kai pakilt reikėjo
nenorėjome nei vienas
Išsikvietė į naktį tamsią
žvarbus Vėlinių vėjas

Siaura vienos krypties gatvė
po senais vartais
tebevingiuoja
Pamiltas Vilniaus langas
aušros žara ir auksu
nušviečia mūsų
veidus

 


***

Mano sielos žiežirbos
kyla
juodų plaštakių
sparnuose
glosto
erdvės kraštus
ir miršta
giliuose
sapnuose
nepasiekusios
plačių erdvės
laukų
išdega
užgęsta
čia pat
prie širdies
laužo

 


***

Padėjo
ant
plynos lentos
ranką
penki pirštai
nagus atlenkė
tiesai
skausmu
prabilo šviesai
apie tai kas buvo
sunkiai išgyventa

 


NEKROLOGAS

(Al. Žemaitaitis, audėjas)

metmenys
medžio šaknys
sunkūs dūžiai
suakmenėję žodžiai

rodos užmirši
ir skriaudą
audėjų raudą

ir rankas
mirties pakirstas

žodžių srauto
audinys
nelygiais
pakraščiais
ir to
nebematai

nenurengtų staklių
niekas
neliečia
ir to
nebežinai

ausk toliau
ausk tenai

 


***

susimąstymas prie apnuogintų sienų
kurias kadaise nuogas dengiau
nes kaltę Adomo ir gėdą mačiau
kadaise neviltyje į griūvančią sieną
paskutinę vinį kaliau ir ašaromis
meldžiausi į sienos dievus
niekados daugiau
kartoju šiandien užkeikdamas praeitį
niekados daugiau
be maldos kartoju
niekados daugiau
ir išeinu tardamas
niekados niekados daugiau

 


***

Paslap-prisiek-tim-tom
sateli-mita-tas
parazi-mita-tas
paslaptim paslaptim
mita-mita-mita
prisiektom prisiektom
ryja-ryja-ryja
parazitas satelitą

Prisiek-paslap-tom-tim
parazi-mita-tas
sateli-mita-tas
prisiektom prisiektom
mita-mita-mita
paslaptim paslaptim
ryja-ryja-ryja
satelitas parazitą              

 

Aidai, 1988 m. Nr. 4