Danguolė Sadūnaitė-Sealey (g.1931) – vyresniosios egzodo kartos poetė. Gimė Amaliuose (Kauno r.), 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. Mokėsi Detmoldo ir Greveno (Vokietija) lietuvių gimnazijose. Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Velso universitete studijavo vokiečių ir anglų literatūrą. Nuo 1963 m. gyvena JAV. Pirmieji jos eilėraščiai pasirodė „Ateityje“, vėliau bendradarbiavo su „Europos lietuviu“, „Lietuvių dienomis“, „Aidais“ ir kt. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Vasaros medžiuose“ (1961) pasižymėjo tematikos ir stiliaus originalumu. Vėlesniuose rinkiniuose „Kai tu arti manęs“ (1965), „Tu esi mano žemė“ (1968), „Laiškai Dievui“ (1970), „Pakeliui į Emmaus“ (1974), „Baltas Ievos medis“ (1977, Lietuvių Rašytojų Draugijos premija) vyrauja „religinė komunikacija“ su gamta: gėlė, lapas, medis – Dievo atspindžiai. Keisti, nekasdieniški vaizdai ir religiniai simboliai derinami su intymaus paprastumo tonu. D. Sadūnaitė išleido tris eilėraščių rinkinius anglų kalba: „To Regions of No Admitance“ („Kraštai, kur draudžiama įžengti“, 1968), „Recollections of a Childhood“ („Vaikystės atsiminimai“, 1971) ir „And There Was the Moon Throwing Stones at Birds“ („Ir buvo mėnulis, svaidęs akmenis į paukščius“, 1978). „D. Sadūnaitė atstato žmonių iškreiptą pirminį santykį su gamta – ne jos pavergimas, o jos kontempliavimas ir per ją susitikimas su visatos Leidėju – Didžiuoju Sodininku. D. Sadūnaitė – iškili moderniosios religinės poezijos atstovė susitelkimo bei kontempliacijos keliu eidama laisvu eiliavimu reiškia gilų žvilgsnį į visatą bei jos Kūrėją.“ (Vladas Kulbokas)

Apie Danguolę Sadūnaitę ir jos tekstus
Virginija Paplauskienė. Neleisk man būti vienai (Danguolė Sadūnaitė, 2002)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Jausmo momentas (Danguolė Sadūnaitė. Baltas ievos medis, 1977)
A. V. Sadūnaitės stiprus ūgis (Danguolė Sadūnaitė. Tu esi mano žemė, 1968)

Danguolės Sadūnaitės tekstai