Ieva Gudmonaitė (g. 1990) – poetė, prozininkė, rašo esė, fotografuoja ir tapo. Baigė Vilniaus Šv. Kristoforo gimnaziją, J. Vienožinskio dailės mokyklą. Studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Būna ant cerkvių, kongresų rūmų stogų ir kitur. Kūryba publikuota "Šiaurės Atėnuose", "Naujojoje Romuvoje","Literatūroje ir mene", ant apleistos kavinės "Provincija" (kuri yra Palangoje) langų ir šen bei ten. Kelis kartus yra tapusi „Poezijos pavasario jaunųjų poezijos skaitymų“ , „Jaunųjų filologų konkurso“ laureate, laimėjusi Algimanto Baltakio premiją. Dainuoja kur papuola, kai pamato pianiną – groja. Sako, kad avangardą. Kartais eina pasivaikščioti po miestą, ilgai užtrunka. Naktį Vilniuj pasirausia po plytelėmis. „Svarbu viską išardyti, arba ieškoti suirusių. Pastatų, formų, taškų. Jei jau vieną kartą pamatei, tai visuomet ieškosi ir radęs žiūrėsi žiūrėsi. Kol apleistumas ir skylės apgaubs iš vidaus. Tuomet viską matysi taip aiškiai, kad pradėsi kone griūti į save, o griūtis niekada nesibaigs". (Ieva Gudmonaitė)