sinkariukas tomas       Vidurnaktis. Tamsi virtuvė Garliavoje, penkiaaukščio namo ketvirto aukšto bute. Už lango dešinėje plynas laukas, kairėje – šlykščių individualių namų gyvenvietė. Danguje – tyli balandžio pradžios naktis ir mėnulis. Virtuvėje sėdi dviese. Geria degtinę.

       VOLDEMARAS Uždek šviesą.
       VACYS Kam?
       VOLDEMARAS Uždek šviesą.

       /Vacys uždega šviesą/

       VOLDEMARAS /markstosi/ Ne, išjunk nachui.
       VACYS Kas tau yra? /išjungia šviesą/
       VOLDEMARAS Mėnulis šviečia ir gerai.

       /Voldemaras išgeria. Vacys išeina į balkoną/

       VOLDEMARAS Kada, bliat, pinigus atiduosi?
       VACYS Kokius pinigus?
       VOLDEMARAS Už akumuliatorius.
       VACYS Nesijaudink, atiduosiu.
       VOLDEMARAS Ateik čia.
       VACYS Kas yra?
       VOLDEMARAS Ateik čia.
       VACYS Aš kvėpuoju grynu oru.
       VOLDEMARAS Jo, bliat, kvėpuoji. Tuoj nekvėpuosi --- /sėdi panarinęs galvą/
       VACYS Tau vadiaros negalima gerti. Iš viso.

       /Vacio kišenėj suskamba telefonas. Jis atsiliepia/

       VACYS Jo. Ką? Tuoj. /grįžta į virtuvę/ Ė. Imk. Tau skambina.
       VOLDEMARAS /pakelia galvą/ Ką?
       VACYS Tau Tanka skambina. Imk kalbėk.

       /Voldemaras neima telefono, tik pasako kažką neaiškiai ir vėl nuleidžia galvą/

       VACYS /į telefoną/ Jis dabar negali. Jis tau paskambins vėliau. Jo. Nežinau. Gerai.

       /Vacys įsideda telefoną, vėl grįžta į balkoną/

       VOLDEMARAS Tik nesakyk, kad tu jos nepisai.
       VACYS Pasitikrink galvą.
       VOLDEMARAS Jo jo.

       /Voldemaras išgeria. Vacys stovi balkone ir žiūri į dangų/

       VACYS Bet pizdec, kai pagalvoji... kai jie išlipo į Mėnulį pirmą kartą...

       /Ilga tyla/

       VOLDEMARAS Kas... išlipo?
       VACYS Kas... astronautai.
       VOLDEMARAS Kokie astronautai?
       VACYS Iš Apolono.
       VOLDEMARAS Nieks ten neišlipo.
       VACYS Kaip neišlipo?
       VOLDEMARAS Nichuja nieks neišlipo.
       VACYS Armstrongas neišlipo?
       VOLDEMARAS Nieks.
       VACYS Tik nesakyk, kad amerikonai nebuvo Mėnulyj.
       VOLDEMARAS Ne.
       VACYS Ir antrą kartą nebuvo?
       VOLDEMARAS Niekad nebuvo.
       VACYS O iš kur vaizdai? Kas vėliavą įsmeigė?
       VOLDEMARAS Į šikną.
       VACYS Tu durnas.
       VOLDEMARAS Viską padarė Kubrikas.
       VACYS Koks kubikas?
       VOLDEMARAS Kubrikas, gaidy, nufilmavo viską čia...
       VACYS /stovi balkone/ Tu manęs gaidžiu nevadink. /nusisuka į dangų/ Debilas, bliat... Prasigėręs, kurva, psichopatas ---

       /Vacys stovi balkone, žvelgia į dangų. Voldemaras atsistoja ir paima butelį/

       VOLDEMARAS /įžengdamas į balkoną ir smogdamas buteliu Vaciui per galvą/ Nąąą tau!.. skrisk...

       Vacys griūva, atsitrenkia galva į kažkokią aštrią geležį, paskui į stiklainį, kuris garsiai dūžta, po to jis susmunka ant senų dėžių. Vėl stoja tyla. Jis guli ant nugaros. Viena ranka sulenkta ir keistai užlindusi už juosmens, kita atmesta į šalį. Galva atremta į cemento maišą, horizonto atžvilgiu pakreipta maždaug 45° kampu. Akys šiek tiek pramerktos. Balkono prieblandoje sunku pasakyti, ar jis žiūri tiesiai į Mėnulį.

       2006 m.

       Tomas Šinkariukas. Šokis: novelės, dramos. – Kaunas: Kitos knygos, 2008.