Poetas sąmojingai imituoja kolegų stilistikas, nardo po literatūros renginių ir bohemos užkulisius, ironizuoja klišes ir patetiką, perteikia kultūros žmonių bendrabūvio atmosferą“, - intriguoja knygos (savotiško laikmečio „dokumento“) anotacija. Knyga - toji erdvė, kur Kauno Santakoje apie svarbius dalykus šnekasi Nemunas ir Neris. Tai vieta, kur susitinka keturios stichijos (Vanduo, Oras, Žemė, Ugnis) ir Šlepikas. Iš čia keliaujama į „Santaros-Šviesos“ suvažiavimą Anykščiuose arba į El Paso.
Giesmė apie Rašytojų sąjungą
Dirgėlos gėlės Platelio stalas
Kajoko jokio – tiktai bokalas
Rudoko rudas Baltakio baltas
o Ali Šankai prapuolė balsas
Karčiauskas čiauška Šven.Tickas tildo
Strielkūno kūnas nukris nuo tilto
Antano Ana Jonyno Nina
nevalgo nieko tiktai strichniną
Šlepikui šlapia Šalteniui šalta
Mušinskas muša kažką nekaltą
Čekuolis Kuolį Rožukas Žuką
tiktai Parulskis – žmonos maišiuką
Cieškaitė skaitė Puišytė paišė
o saulė virė o musė maišė
daug buvo košių bet baigės visos
pagauki Ritą paimk už picos
papievy ganės Balbieriaus bėris
gerėjo grožis gražėjo gėris
Erlickui gėrės trepsėjos kojom
mums buvo Gailius bet neraudojom
Jonausko Jonis Brazdžionio Džionis
Marčėno šienas jaunoms pižonėms
nustok Nastopka! kiek jaunas ūši?
graibyki Graibų bučiuoki Bučį
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Giesmė apie nelaimingą meilę
meilė širdį man aplanko lyg ausis dainelė
bimbil bimbil groja kankliai o širdis niūniuoja
bet juoda diena ateina ir mana panelė
slides tepa muilą neša meškeres vynioja
stovi žirgas prie jos lango rūtų neištrypęs
o varteliai uždaryti man parodo spyną
ir šaukiuos kaimyno jono kaip koksai iškrypęs
ir žiūriu jo durną kiną ir geriu jo vyną
kur tu mano balandėle gal likai nelesus
gal girdi ragely balsą kito jau bachūro
lipa ašaros blakstienom tarsi smilgom rasos
šitaip liūdna tartum šiandien man dantis prakiuro
rodos ką tik mudu šokom šokis buvo valsas
grojo altai bei fagotai laikrodis tiksėjo
jis skaičiavo mūsų laiką kaip sakytum balsas
tai trumpai sakyčiau truko lyg pirma rugsėjo
kita vertus nieko tokio jonai bėk į tašką
gi visai man čia ne peilis joks man čia ne fiasko
na o tu į vilką spjovus pabučiuosi mešką
na ir čiuožk pasišokėjus kaip kokia drobiazko
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Giesmė apie Aidą Marčėną
„Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Anykščiai.
Iš natūros.
cigaretėje verkia tabakas
cigaretė man lūpose styro
aš tįsau lyg palaukėje takas
ir regiu kūną didelio vyro
jis didesnis nei pilkas Puntukas
visoje savo lovoje vienas
tartum vinį prarijęs plaktukas
miega knarkdamas Aidas Marčėnas
niekada nemačiau tokio vaizdo
jo man niekas nė karto nerodė
jisai miega tarytumei žaistų
nes jį traukia kaldra bei paklodė
gal kas nors kur nors vyksta šią dieną
gal S.Žukas kur paskaitą skaito
tačiau tai nepasiekia Marčėno
nesudrumsčia barzdoto jo veido
ir jis miega lyg trenktas petelnės
šitaip moka vaikai bei poetai
o prie lovos jo švarkas bei kelnės
o po lova jo kojinės batai
baltas baltas kaip vyšnios viršūnė
juodas juodas lyg slyvos šaknis
jisai miega kaip riešutas šūde
ir iš lovos jo nieks neišknis
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Giesmė tokio Dariaus gimtadieniui
tokią vieną naktį gūdžią aš sulaukiau ne miegučio
telefoninio skambučio plono kaip lietaus vanduo
o ragely balsas tvirtas klausė ar esu negirtas
nes šeštadienį man skirtas žygis Vilnių išvaduot
ši žinia mane ramino Vilnius – miestas Gedimino
ir kol jo nepaskandino nei degtinė nei lietus
kol jo negriebė koks velnias reikia keltis mautis kelnes
kad išsyk net nesibeldęs gaučiau miesto šio raktus
o dangus vis lietų liejo pagirios galvoj gulėjo
bet manęs nenugalėjo ta nukvakusi gamta
visada jėgų užtenka kai tik Darius chebrą renka
šiam pasauly viskas menka bet ne ši diena šventa
saulė šviečia lietūs laša žąsinas į Vilnių veža
senas hipis žolę peša situacija blaiva
Vilniuje didžiūnai geria užstalėj uždarę Darių
kad nuo marių ligi marių vėl klestėtų Lietuva
Dariui marios ligi kelių jisai daug išgerti gali
jeigu priešai pultų šalį jis juos pergertų visus
o po to tarytum paštą jį žmona namo parneštų
kad sandėliuke tarp grąžtų jis miegotų sau šviesus
tačiau priešų nesimato labas Dariau! šimtas metų!
jeigu pavargai nuo meno pailsėki ties taure
vėlai gulęs anksti kėlęs meistriškai barzda apžėlęs
tu pabūk rūpintojėlis tėviškės kukliam bare
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Oro prognozė. Rasta tuteišių žemėj.
Acejo toks Grigorijus i pranišė man ora,
Jys sakė būs jysai baisūs – pasaulia pabaiga.
A mą skaityt paėzija, a gali būt net pora,
Jei lėtus lyt, tai liūdna būt, aš verkti kajp mirga.
Sakiau aš tam Grigorijui ka byški būtu tyše,
Kartojau tą nikarta jam, bit ką jis tau išgyrs.
Sakiau, jei gyrdi lėtu jys, tai tę Šimonis myža,
Sakiau tu nejk arčiau, sunau, ba dą jisai įspyrs.
Tada tasai Grigorijus labai jau blatnas tapo,
Pažvelgė jys į dangu jys ir prakalbejo jys,
Pasakė kad užtenka jam giltono kliavo lapo,
Jis, typo, lapais mosikos į kjaturias šalys.
Tada tariau Grigorijui: tu dūrnas arba dūrnas,
Tu sėsk ir gerki vodke tu, gi Platelis mokės.
Bet tarė man Grigorijus: matau tos vodkės dūgnas,
A tę nuskendusi žmona, kurios man da reikės.
I dūra stūme jys toliau, aš jam sakiau: davaj ka,
Paymka vodka stykline ir eika pas mane.
Bit jys stoveja toks gražūs su triūsikais ir majka,
Nors ymki ir fotografok, ir spausdink „Nemune“.
I sake tas Grigorijus, ka oras byški vėsta,
Ka bus rudo, atjos šiaurys i obilis pagels,
I ora toj paėzijoj ni tiek da pribizdės da
Paėtai i grafamanai pri giltonos obels.
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Buratino rauda
aš iš miško bet esu ne vilkas
ir visai ne kojos mane peni
plaukas mano trumpas protas ilgas
aš drebu tad primenu lapelį
man baisu nes du juodi pieštukai –
mano broliai iš kitos šakelės –
štai nulūžo nuo pilstuko tuko
guli vapa nejuda rankelės
o parašė juk abu ne vieną knygą
tartum kitados dirgėlos-broliai
tik staiga gramatika pranyko
guli gieda tarsi mumij troliai
ai durnai kad giminė medinė
nėr jai kaip įkirst į minkštą vietą
man tai tarsi prievarta vidinė
taikanti sugraužti mane kietą
o kieme nubudo sesės malkos
jų tai tėvas baisiai daug priskaldė
tik pakirdę dairosi bei žvalgos
ar kas nors neatneša įkalti
nes tada jos prie krūtinės glunda
skiedrom skverbias kuo arčiau prie kūno
kiekvienoj jų paslėpta pagunda
kiekvienoj ugnis klastingai tūno
man baisu nelyg išvydus genį
jos sudegs nuo jų trumputės meilės
pūskite į magišką ragelį!
siųskit jas toliau visais e-mail‘ais!
ten kur ošia pušys kvepia viržiai
kur pieštukai stojas be tablečių
sesės malkos ten visai ne mirčiai
blyksteltų montekiais kapulečių
ir užgrotų dėdė pianinas
šiepdamas protezą dramblio kaulo
ir medinis šoktų mūs jaunimas
kurs metus rievėm pirmosiom gaudo
ir džiaugsmų oranžinių paketų
būtų pilnos skrabalų dėžutės
štai tada įeičiau netikėtai
ir staiga surikčiau garsiai: šūdas!
o po to pravirkčiau užu stalo
nes visi mes ąžuolams prilygom
tai gražiai gražiai mane skaptavo
kaltais grąžtais stygom špygom
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.
Almanacho sudarytojo murmelė
V.Braziūnui
ir šitas š ir šitas š
ir šitas š ir šitas š
alio čia sudarytojas braziūnas
greičiau man duokit daug gražių eilių
žinokit esu mažas bet pasiutęs
ne tik kai stoviu bet ir kai guliu
ir šitas š ir šitas š
ir šitas š ir šitas š
alio alio lengviau sugriūti namui
nei man sulinkti po eilių našta
esu valdžios pasiųstas almanachuj
todėl mana pozicija griežta
ir šitas š ir šitas š
ir šitas š ir šitas š
alio kas dar nedavęs? neištversiu
keliaukit eilės link manos terbos
o jei neduosit viską pats išversiu
iš ukrainiečių ar kitos kalbos
ir šitas š ir šitas š
ir šitas š ir šitas š
gavau jau daug bet man dar neatlėgo
vis rodos mano planas subyrės:
lietuviai niekad neturėjo epo
bet aš jau čia ir greit jie jį turės
alio alio
ir šitas š
valio
Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.