Mekas Jonas

Jonas Mekas (g. 1922) – poetas, prozininkas, filmų kūrėjas, dažnai vadinamas „amerikietiškojo kino avangardo krikštatėviu“. 1943 m. baigė Biržų gimnaziją, dirbo laikraščių redakcijose, lankė Juozo Miltinio teatro studiją. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. 1946–47 m. Mainzo universitete klausė filosofijos ir literatūros paskaitų. 1946 m. Wiesbadene su Leonu Lėtu, Algirdu Landsbergiu bei broliu Adolfu Meku pradėjo leisti avangardinį žurnalą „Žvilgsnis“ (iki 1948 išėjo 4 numeriai). 1949 m. apsigyveno JAV, dirbo Niujorke fabrikuose. Mokėsi kino meno, pradėjo organizuoti avangardinių filmų festivalius. 1955 m. įsteigė, redagavo bei leido dvimėnesinį žurnalą „Film Culture“, bendradarbiavo JAV ir Vakarų Europos kino periodikoje. 1970 m. įkūrė kino filmų archyvą (Anthology Film Archives) – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Pasaulio kinematografininkų akyse J. Mekas – kultinė avangardinio kino figūra. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas, apdovanotas reikšmingomis premijomis: Lietuvos nacionaline (1995), Niujorko kino kritikų asociacijos (1997), P. P. Pasolini (1997) ir kt. Tarptautinį pripažinimą Mekas pelnė ir už originalią poetiką. Literatūrinę Meko kūrybą reprezentuoja eilėraščiai, novelės, esė žanro proza bei ankstyvuoju laikotarpiu su broliu parašytos pasakos. „J. Mekas suformavo eilėraštį kaip daiktiškąjį panteistinės reminiscencijos įkūnijimą, kuriuo autentiškai rekonstruojami gimtosios žemės, namų bei pokarinės Europos landšaftai. Epinis idilių žanras sugeria juslinio lytėjimo autentiškumą, žodis tampa vienintele tikra, spekuliatyvios refleksijos nedeformuota vidaus realybe.„Gėlių kalbėjime“ (1961), „Pavieniuose žodžiuose“ (1967), „Reminisencijose“ (1972), „Dienoraščiuose 1970–1982“ (1985) poetas dekonstruoja eilėdaros ir poetikos normatyvumą, suteikdamas atskiram skiemeniui maksimalų vidinės energijos ir vaizdo krūvį“ (Ramutis Karmalavičius).

Apie Joną Meką ir jo tekstus
Tautvydas Nemčinskas. Paprastumo genijus, Asociatyvus etiudas apie Joną Meką (2009)
Castor&Pollux. Pagyros žodis misteriui Bolexui ir misis Olympijai De Luxe (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)
Castor&Pollux. Trys istorijos (Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon, 2007)
Ramūnas Čičelis. Laisvo žmogaus atviri niuansai (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)
Aleksandra Fomina. Tokia didelė knyga... (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)
Skaistė Vilimaitė. Poezija išliks (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)
Neramumo knyga, „Nervuoti dienoraščiai“. Joną Meką kalbina Valdas Papievis (2004)
Eugenija Vaitkevičiūtė. J. Mekas – trumpai apie pasaulį (Jonas Mekas. Poezija, 2002)
Lukrecijus Petraškanas. Dokumentininkas (Jonas Mekas. Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai, 2000)
Ore: Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“ (1997)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Jonas Mekas (1996)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės. Jonas Mekas (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Mano herojus — tiesa: Jono Meko eilėraščiai (1992)
Justinas Marcinkevičius. Kalbėti į pačią širdį (Jonas Mekas, 1971)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Jonas Mekas (1971)
Augustinas Raginis. Jono Meko poezija (Jonas Mekas. Pavieniai žodžiai, 1967)
Augustinas Raginis. Semeniškių idilės (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1955)
Sigitas Geda. Iš Semeniškių ir iš Amerikos (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1948)

Jono Meko tekstai