Accessibility Tools

Trečiosios Jono Jackevičiaus poezijos knygos eilėraščiuose atsispin­di amžių sandūros nerimas, autoriaus pasaulėjauta išreiškiama kont­rastingais štrichais, pabrėžiant būsenos dramatizmą, absurdą. Savo poeziją autorius eksponuoja „aukštųjų bokštų“ šešėlyje, pateikdamas choreografinio spektaklio libretą, skirtą M. K. Čiurlionio atminimui.

 

„Kompiuteriai / Laikraščiams / Išsiuntė / Žinią / Kad žodžių skeveldros / Vartosi dulkėse / Kad / Debesų spalvos / Antičiurlioniškos / Kad saulė įpykus / Kad paukščiai nuliūdę / Kad vėjai virš jūrų / Pavirto į skersvėjus / Kad žemė pablūdo / Ir dega kerštu / Aušros / Šypsena“ Jonas Jackevičius

 

 

 

 

 

 


***


Kompiuteriai
Laikraščiams
Išsiuntė
Žinią
Kad žodžių skeveldros
Vartosi dulkėse
Kad
Debesų spalvos
Antičiurlioniškos
Kad saulė įpykus
Kad paukščiai nuliūdę
Kad vėjai virš jūrų
Pavirto į skersvėjus
Kad žemė pablūdo
Ir dega kerštu
Aušros
Šypsena

 

Jackevičius, Jonas. Ženklai vertikalių šešėliuose: Eilėraščiai. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000.



 

***


Suįžūlėjo geometrija – spalvotos
Jos erdvės – spindi aukso indai
Kvadratų apskritimų karalijoj,
Kur tiek gyvena šimtmečio skarmalių
Palaiminto daiktizmo viešpatijoj –
Įdėmiai serginčių šviesos galybę,
Kuri sutramdo nerimą ir norus,
Nežinančius pradžios ir pabaigos,
Pavirstančius į drebučius, į masę,
Į eterį, į sugalvotą nieką,
Aistringų pabučiavimų žymes,
Paženklinančias nebegyvus veidus.
Laimingos žydinčios bevaisės žmonos,
Tos būsimos ištvirkę vaidilutės,
Dalelę kosminės ugnies pavogę,
Pradėdamos gyvybę pragaištingą.
Arkadija – o piemenaitės suanglėję,
Sudegę pievos ir sustingę upės,
Pradžių pradžia – kaip gundanti nelaimė.
Žymėtais atomais žymėjo žmonės
Kiekvieną naujo laikmečio sekundę.

 

Jackevičius, Jonas. Ženklai vertikalių šešėliuose: Eilėraščiai. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000.



 

TRYS PASAKAITĖS

1. Gražuolė

Virš galvos jai degė dangus,
Jai į plaukus prikrito žvaigždžių – –
Iš knygos išskridus mergaitė
Buvo gražesnė už muziką.

Trys juodagalviai nykštukai
Ir raganaitė nukvakusi
Gąsdino žydrą mergaitę
Trečiu pasauliniu karu – –

Tada ji grįžo į knygą,
Užkrito viršelis kaip dangtis, –
Miegojo mirus gražuolė
Ir dar labiau išgražėjo.

 

2. Motociklininkė

Siauroje Romos gatvelėje
Tvirtas gražus motociklas
Ir juodaplaukė mergaitė
Vienas kitam prisiekė.

Apžergus spalvotą žvėrį,
Glosto jo šonus mergaitė,
Žvėris jaučiu mauroja –
Neša virš jūros Europą.

Iš ryto pabudus mergaitė
Lovoje gėrė kavą.
Motociklas buvo švelnus, –
Jo ratas vos lietė pagalvę.

 

3. Chirurgė

Tik akys į akis šiek tiek panašios,
Karščiuoja jos ir ieško tik tavęs.
– Pabodo, – pasakai, –
Pabodo, –
Paimi tą žodį,
Aštriąja jo briauna prarėži odą –
Aš mirti pradedu,
O tu – stebiesi, –
To dar nebuvo
Chirurginėje tavo praktikoje.

 

Jackevičius, Jonas. Ženklai vertikalių šešėliuose: Eilėraščiai. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000.



 

IŠSISKYRIMAS

Ant juodo grifo stygos –
Per arti, sakai –
Orkestro garsas –
Per arti –
Pabūkime šešėlyje –
Gal muzika apsivalys nuo vaizdo, –
Ir gėlės per arti –
Jau pabaiga.
Mes – per arti – – –
Matau aš tavo veidą –
Išdidžios jo akiduobės – ir per arti –
Akiduobėse – šaltis –
Apgamai ant veido –
Dėmės bjaurios,
Bekraujės susičiaupę lūpos siauros –
Myliu tave ir tik tiesa karti –
Prakeikia mus – mes arti – – –
Garsai nuo vaizdo apsivalė,
Orkestro nėr – tuščia jau salė,
Ir muzika dar plauko po tuščias kertes,
Lauke tyla – ir karstas pro vartus –
Mes buvome arti –
Reikėjo mirti –
Aš taip norėjau nors sudie ištarti.

 

Jackevičius, Jonas. Ženklai vertikalių šešėliuose: Eilėraščiai. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000.



 

***


Vos ima judėti
Kambario linijos
Žmogus išgirsta
Gėlės kvėpavimą
Akiduobių vietoje
Šviesa ir garsas
Veidrodis vandeniu
Pripildo klausą
Šaltą šešėlį
Sugeria stiklas
Tuo metu veidą
Paliečia gėlė
Tada jau galima
Gražiai užmigti
Viename iš daugelio
Mirties kambarių

Jackevičius, Jonas. Ženklai vertikalių šešėliuose: Eilėraščiai. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000.