Julius Keleras (g. 1961) – poetas, fotografas, vertėjas. Baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinę Vilniaus konservatoriją), vėliau – lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Dirbo redaktoriumi Lietuvos kino studijoje. Nuo 1989 m. buvo Čikagos (JAV) Ilinojaus universiteto lituanistikos katedros asistentas, suteiktas laisvųjų menų magistro laipsnisnuo 1995 m. – Niujorke leidžiamo laikraščio „Darbininkas“ vyr. redaktorius. Nuo 2003 m. – Lietuvos radijo apžvalgininkas. Tarptautinio PEN klubo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Fotografuoja, bando rašyti dramas. 2007 m. autoriaus pjesė „A-B“ antrajame nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ buvo pripažinta viena geriausių. Išleido eilėraščių rinkinius „Žiemos valtys“ (1988), „Baltas kalėdaitis“ (1990), „Sauja medaus“  (1995), „XL eilėraščiai“ (1998), „sniegas, benamis, krentantis“ (2007). J. Kelero poezija barokiška, meditacinė, atspindinti pasaulinės istorijos ir kultūros įvaizdžius. „J. Keleras demonstruoja nunykusio ar priščiuvusio kultūros pasaulio ilgesį, puikią poetinę mokyklą bei per ilgus metus išsiugdytą individualų, išsyk atpažįstamą stilių. Poezija barokiškai turtinga įvaizdžių, tačiau podraug ir neperkrauta jais“ (Kęstutis Navakas).

Apie Julių Kelerą ir jo tekstus:
Savo knygos autoryste „Sniegas, benamis, krentantis“ J. Keleras dalijosi su dailininku A. Gelūnu (2008)
Viktorija Daujotytė. „...atsakymo tuo tarpu dar nėra“ (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis, 2007)
Giedrė Kazlauskaitė. Muzikalus, erotiškas, poetiškas sniegas (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis, 2007)
Juliaus Kelero poezija ir fotografija knygoje „Sniegas, benamis, krentantis“ (2007)
Poetas ir fotografas Julius Keleras: „Nemėgstu tik policininkų ir antstolių“ (2007)

Juliaus Kelero tekstai: