Birutė Jonuškaitė (g. 1959) – prozininkė, publicistė ir poetė. 1978 m. baigė Punsko licėjų ir įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos. 1983-1985 m. dirbo Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“. 1995–2002 m. buvo „Šeimos“ žurnalo vyriausioji redaktorė. Nuo 2003 m. gruodžio užima Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojos pareigas. Pirmieji B. Jonuškaitės apsakymai pasirodė 1986 m. tuometiniame „Pergalės“ žurnale. 1989 m. debiutavo kaip prozininkė apsakymų ir apysakų rinkiniu „Pateisinti save“, už kurį buvo apdovanota A. Jonyno premija (1989). B. Jonuškaitė – Žemaitės literatūrinės premijos („Rugių laukas“, 1996), P. Cvirkos premijos („Žalčių tiltas“, 2002), respublikinio rašinių konkurso „Santarvė, Meilė, Tolerancija“ (2003), G. Petkevičaitės-Bitės premijos („Esperimentas“, 2006) laureatė. B. Jonuškaitės proza realistinė, artima „kaimiškosios prozos“ tradicijai, stiprus gimtojo krašto koloritas, nevengiama socialinių realijų. Ryškus tradicinių moralinių vertybių (pagarba tėviškei, kalbai, šeimai) ilgesys, kasdienybės prasmingumo jutimas. Pastarojo meto kūryboje pastebimas posūkis į matriarchatinį pasaulio suvokimą. „B. Jonuškaitės kūriniai atveria savitą, sakyčiau, „laukinės moters“ pasaulį, glaudžiai susijusį su gamtoje egzistuojančiais „gyvybės – mirties – gyvybės“ ciklais. Šalia poetiškų, tapybiškų, impresionistiškų vaizdų gausu ironijos (bet ne cinizmo), kartėlio (bet ne tragiškumo), paslapčių ir užuominų (bet ne intelekto lavinimo pratimų). Autorė nesipuikuoja nei jautrumu, nei žiniomis, taip pat (priešingai, nei tikisi moterų kūrybos kritikai) nėra priešiška vyrams“ (Aleksandra Fomina).