Poetas
Poetui turi būti liūdna
jis sėdi
ant akmens
ir kondensuoja
skystą liūdesį
kol jaunas
rašo apie mirtį
ir lyg į šunį
žvelgia
į amžinybę
nesunkiai ir skubotai
veiklos spragas
užlopo nerimo briketais
jis toks drąsus
kai naktį
žaliais bulgariškais žirneliais
apšaudo antraeilį
valdininkišką fasadą
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Charakteristika
Ne dievas
bet vienas
mažam karstely nešantis
skaidrų vandenį
be aureolės
bet kylantis aukštyn –
minčių kolekcijos
lyg kopetėlės
nutįsta iki pat dangaus
ne vegetaras
bet gurmanas –
pro teatrinius žiūronus besimėgaująs
tranzistorine meile
neatpažinęs mažo asiliuko balso
bet mėšlungiškai spėliojantis
tai – antpečiai
ar trimitas?
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Didaktiškas
Pražys nuo vėjo
autoinspekcijos mašinos
ir sugrąžins trumpam
beveik nepanaudotą
būtį
tada skubėkite berniukai
skubėkite gyventi
skubėkite ardyti
savo kompleksus
ir ne po vieną
geriausia –
talkomis
skubėkit netikėti –
šiandien dievai geri
ir šypsosi atlaidžiai
ir kartais –
net paploja
šiandieną leista
išdykauti
šiandieną – beveik šventė
per daug neįsijauskit
dabar tik pertrauka
o chuliganų
į kitą veiksmą
nebeįleis
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Gimtadienis
Lėtai ir reikšmingai
nurengiame bulvę
lyg įkaušusią linksmą mergaitę
ant parketo
susmaigstytas į šieną
atgyja liaudies dainų vėrinėlis
šlama sonetais užuolaidos
užsimiršta lietus – ne lietus
o gal garsas
kai per dieną ne vienas
šlapinas pavėjui
ir triukšmingai išeinam
išrūkstam pro kaminą
kad laiku nevėluodami
pasismeigtume
ant bukos žadintuvo rodyklės
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Variantas
Kai vakare
nukrinta nuo dangaus
dieninės
reikšmingai sakomos kvailystės
mums kartais pateka
paprastas mėnulis
ir šviečia danguje
kaip laimingas bilietas
į skersvėjį išbėga
nežymėtos sielos
ir sumeta į laužą
vakarykštį rūbą
užmiršta šunys
kam tarnauti
ir kaip nereikalingą daiktą
nukanda savo uodegas
bet vidury nakties
naktis sustabdoma
ir paskelbiama
kad dabar jau –
rytas
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Novatoriškas amžinas variklis
Tarp vienkartinio abejingumo
ir trigubo pakaruoklio
žėri dvejetainė skaičiavimo mašina
nelaiminga
kaip skaičius „4“
ją kruopščiai prižiūri
savižudžių dinastijos kuopelė
kuri kasmet į laisvę paleidžia
po penkis liežuvius
jie pavirsta kregždėmis
ir aplenkdami šeštą
skrenda tiesiai į septintą dangų
rūsčiai grūmoja aštuoni dievai
todėl tenka sukurti devintą
bet niekieno neprašomas
atsiranda dešimtas
ir viską sugadina –
klausdamas
kam visa tai?
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Seka
Dėžutėj slypi
sugedęs žadintuvas
žadintuve – melancholiška būtybė
būtybėj vaikšto
(sulėtintai lyg filme)
balta kumelaitė
kumelaitėj dega
60 W lemputė
lemputėj guli
tuščias pieno butelys
tuščiam butely –
nieko nėra
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.
Ir tai praeis
Kartais
vystymosi spiralė
lyg kamščiatraukis
iškelia į svaigią aukštumą
kur vienišas
bežadis tiro liūtas
hipnotizuoja šaulį
kojom pritariančiai trypia
skaisčios vaikystės specialistai
pakyla išganingas liftas
atsidaro durys
ir – nieko
tik nuojauta
artėjančios avarijos
kojom pritariančiai trypia
skaisčios vaikystės specialistai
nuo tyro kalnų oro
vitališka barzda išauga
ja nusileidžia šeimininkas
ir naiviai žmoginami gyvuliai
kojom pritariančiai trypia
skaisčios vaikystės specialistai
viskas
iškabinama lentelė
„Ir tai praeis“
Daugirdas, Romas. Gimnastika pagal kompasą: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988.