ežerožemė
neblunkanti pušų ir ryžių
užmarštimi
sėjančia generacijų
sėklą bliūkštančią
dienovandeny įsibridę
mes uodžiam jos mirtį
nemirę keičiamės
kaip vangaus
dūzgimo danguj
sugautas
pãgelmės indas
įtolsta į mūsų regėjimo
lauką platų
ir mes imame
augti iš druskų
įsispaudusių poženklin
saulės
kaip apakinti gilūs
šešėliai iš aurų
mūsų prosyviais
įžemėn veržtis
[1997 ii – 2006 iii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
akvariumai prie upės
mes neturim į upę įbrist
prisisemti į burnas
melsvumo
akinančiai tolimo
dar tiems laikams
kai vanduo tebebuvo regėjimas
[1996 viii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
trijų navų eilėraštis
upių guoliais ginsime gyvulius
gyvulius ryjančius jovalą
jovalą virtą iš skystalo
skystalu liesime augalus
augalus beriančius sėklą
sėklą iš klupusio vandenio
vandeniu ginsime žmones
žmones su auromis upių
upių pastojusių ežerus
[1997 vii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
tai likę iš mūsų…
žinau jog už nugaros iš tavęs man tik kvapas
andainykščio vandens neišsemtas buvimas
virš properšų beriančių žūvantį žvilgsnį
į orą – jis ėdas ant gęstančio lędo
mes vejamės tolstančią liniją laiko
ir veriame pravirus miško kelius
mes purename búrnas per iškirstą pūdymą –
gelsvas mėnuo mus pamena baltą rugpjūtį
[1997 iii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
marso malūnas
kaukia
per mėlyną
žolę
vienišas kaulas
laukuos
mėnesiai inkščia
šunies balsu
pušies sultimis
sunkias
valtys
nuskendę užutėky
ungurių uodegos
dega
pūvančiuos melduos
aptiktas lizdas
mano moters
jos plaukų
šiluma
piešiniai balto molio
ąsočiuos
mūsų kūnai
marių atkrantėj
užmigdyti
maži
sudžiūvimai
[1997 xi – 2006 iii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
duburio kapo kalnas
mažas kápe –
įkrovoj
mažas broli –
karste
mamutai –
iš šiaurės
boružės –
mūsų
mes
viešpaties valioje
kildinti
iš malūnsparnių
kruvinas –
kãlne
auka –
ir tavo dubenys
miestą
peraugs
mus
užustos ---
nematysime
plytinių
įpilietintų nebūties monolitų –
vilnelėj
lijo –
ir mes pasimiršom
-------
kas liko –
nieko nerasta
kruvinas
kãlne
kãlne
duburio
[1997 iii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
atoslūgio rūmas
slink – link
šviesaus atoslūgio garbanos
vėsaus vėsaus balto
pumpuro
puraus praregėjimo seilių
plauk – lauk
už išdžiūvusių tarpraščių
juodo ir drungno ungurio
stiklo pelekų
šviesaus gintaro
judesio
stok –
rūmas jau miręs
romos ir marios
aptrauktos galvijų
liūdesiu – negyvent
žmonės susiruošė –
išdrąskytu audiniu burės
apvijom išrautom valtelės motorai
kartok –
sruogas sutrauktas
šviesaus neviltingo atoslūgio – jūrą
jūrą
išvirkščio kalno
[1997 viii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
kamilis laukia grįžtančio apynio
ramunėlių arbatos
netekties amo ir maro
puodelio yrančio
grįžtančio apynio
siūbuoklių
pavasarinių gėlių
užpiltų pakaruoklių
užu kalno
geriančio
viskam kilti
iš ankšto dubenio
laikas ir mums
aš ir tau --
vimdantis skysčių
artumas
katarsio
vėjuje girgždantis
kalnas
įsliuok į jo atgailą –
tapsi
baltas
laikas ir mums
aš ir tau
aš ir tau
puodelį karšto
byrančio skysčio
puodelį puokščių
ramaus miego
užmaršties tirščių
(seno
žmogaus rankos
per sietelį
košiančios
sugrįžimo
emulsiją)
užmaršties vandens
paunksmių
vangaus ir juodo
apynio
laikas ir mums
aš ir tau --
užu kalno
kitas
statesnis –
geriantys mudu
aš ir tau
puodelį
kamili
[1997 iv]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
aitvaro taros
denatūratai žydinčių rankų
eina pilyn upėmis
nešti
skaidraus vieversio riksmo –
verski mane išmylėt
tavo guolyje gęstančią prãgentį
verski jaurinę proskyną –
išmylėk karsto šukę
vienatinę
mėlynas žydinti skysti –
man gyvastį
[1997 v – 2006 iii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
marvelės kalva
kažkas galvoje
žydi
nematomas guzas
oranžinis aidas
lauko kepurė
jis bėga metais
likdamas vietoje
vietomis gelsdamas
džiūdamas
bergždžia ieškoti
tikslaus jo gimimo
išblėsus
rainelių ugnis
tuščias sėklidžių
barškutis
tik marvelės kalva
ir kvėpavimas
ten bei anapus
iš žemės
mylimųjų vardais
čia palaidoti metai
kol buvo
visa kas gyva
krūtinės moliūge
dabar baltas putojantis
užtvankos
virsmas
į burną
[2004 iv]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
gulbių baltumas vasarą
du tūkstančius kartų aš apkabintas
du tūkstančiai vaisių man pavogta
obelis nebemano skaisti palaužtais vartais
nebemano šakelė iš pieno plaukusi
niekas jau man nenuplaus
sulieptėjusių kiautų krauju
iš molingųjų žemių iš sapno
pasruvusio melduos
medynuos už keletos tvinksnių
tankmėj už keletos tvanksčių
niekas žiemos nepamelš
susenėjusią vasarą žirgės juodmargės
mergelės švenčiausios
aš apkabintas du tūkstančius kartų
aš apvogtas apvogtas
baltu skreitu baltu diemedžio pjūklu
plevenančiom druskų išėsdintom
burių akim balzganais jųjų raštais
aš iškoštas priblokštas praloštas
rytą po kybančiom upėm virš tilto
garuojančiom laukti man lakti ar likti
jau pamuštas peršautas puslapis mano
šioj knygoj aš gulbė ir klumpė
ir kaminas kresnas ir laumė ir lama
aš gilumai įsriegtas dumblas
blusa aš užčiauptas krioklių kosulys
virš vandens aš užmušiu aš
nekenčiu... šiaudas plasnojantis
čerpė ir plytos ir leñtos kablys
ir skustuvo geležtė sugižusiam piene
ruduojantis viesulas skardžio odoj
įsimetus kandis subadytame palte
aš liaudis nemenas negėris
ir tėviškė vikšro valkšnumas ir briedis
įbridęs į eketę kalbantis telkinius
kvepiančiai žuviai sudygusiuos kluonuos
aš petnešos kartuvių kraitis
ir kuparas atdaras vėtroj –
nutrauktas man rūtų darželis
atimta nebaltybė
[1997 v]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
trumpėjanti spalva
teaptinsta galulaukėj
tvenkinio akys
pražydravusios
ajerus švendrus
ir medplaustį
siuvančio vaiko
vaivorykštę
batraištį
[1997 vii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.
mirus parva
vilkapis dužęs
pusdėžė
patamsėmis
apznagutinta
žiogių tvykstelėjimais
žaibeliais
iš mažo nilo iš meldo
šis kūdikis
subangavo
varnapelkėm sukarkė
pakulos prakuros
priešaušriu
dingo
kuparas iš neklotos verdenės
papliuro
kam ant kranto asiūkliais vijokliais
rankelės aptemo
mus nubaudė viešpats
lyg žirnius
išbėręs į girnas
jau įsuktas skundino skysčio
srovele apmazgotus
drobule apkarmulintus
regulos numarintus
per plyšį jos sakramentas –
diemedžio putos mum dribo
iš stigmų -- -- ---
stogastulpio dievomotinoj
vienatinis drėgmės vilkas
paišinas
nešinas vaikelio kilmės veideliu:
Mano auka, pilna graudulio, yra iš dangaus,
kitaip kalbant, iš ten, kas yra viršum vietos šitosios*
nušvitimo mūsų laukimas
nušvitimo mūs pieva pairusi bevaisė
žemė
jau mūsų vaitojantys skysčiai išgarinti
atsitraukusi jūra
į ežerus
ežerams dabar gyventi virš mūsų
* Egipto “Mirusiųjų knyga”, VI
[1997 vii – 2006 iii]
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.