Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Lietuvos muzikos akademijos siūlomos etnologinių tyrimų teminės kryptys orientuotos į kompleksinius tarpšakinius etnologijos tyrimus. Etnologijos krypčiai priskiriamos šakos (H400 Folkloras, H341 Priešistorė, H340 Archeologija, H280 Vietovių ir regionų istorija, istorinė geografija nuo viduramžių, H320 Muzikologija, H330 Teatrologija, H310 Meno istorija, H370 Onomastika) sudaro teminiu požiūriu vieningą tiriamųjų objektų aprėptį, kuri grindžiama šiuolaikinių humanitarinių ir socialinių mokslų srityje vykstančiais tarpdalykinės integracijos procesais. Etnologijos krypčiai priskirtos šakos skatina tęsti Lietuvoje jau pradėtus kompleksinius tyrimus, neužsidarančius siauros disciplinos rėmuose.

 

Kompleksinių tarpšakinių etnologijos tyrimų motyvacija

 

       Šiandieninė folkloristika išeina toli už sakytinės literatūros tyrimo ribų ir užsiima iš esmės antropologiniais etnologiniais tyrimais, kurie apima ne tik tautosakos tekstuose atsispindinčios gyvensenos ir mąstysenos analizę, bet ir visa, kas susiję su folkloro atlikimo kontekstais ir pačiais folkloro pateikėjais. Folkloro sąvoka išsiplečia, peržengdama žodžio meno ribas ir išeidama į „kalbančio žmogaus“ tyrimus; todėl folkloristų studijų objektas yra toli gražu nebe vien tiktai folkloro kūrinys, bet ir jo pateikėjas (iš esmės – bet kuris žmogus) su visa savo gyvenimo patirtimi, pasaulėjauta, elgsena, ir visu gyvenamuoju pasauliu. Tad šiandien pasaulio folkloro tyrinėtojai sakytinę tradiciją vertina kaip svarbų etnologinės informacijos šaltinį, skirdami daug dėmesio ir antropologinio pobūdžio informacijai, ir filologinei bei kultūrologinei tekstų analizei.

       Etnomuzikologijos (apimančios ir etnoinstrumentologiją bei etnochoreologiją) bei liaudies teatro tyrimai yra neatskiriami nuo folkloristikos. Šiandien jie aprėpia platų etnologinių tyrimų lauką, susijusį su muzikos (vokalinės ir instrumentinės), šokio ir kitokios meninės išraiškos kultūra. Taip pat šios disciplinos persipina su archeologijos, istorijos, religijos, lingvistikos (etnolingvistikos, etimologijos ir semantikos), muzikos antropologijos, muzikologijos (lyginamosios muzikologijos, muzikos psichologijos, muzikos akustikos ir kt.) ir kt. tyrimais, kurie atskleidžia kūrybinės žmogaus raiškos tradiciją ilgalaikėje diachroninėje perspektyvoje.

       Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio atrodytų paradoksalu, tačiau archeologija pagal savo tyrimų objektą yra labai artima etnologijos mokslui, kadangi archeologija – tai „kažkada gyvavusi etnologija“, o etnologija – „būsimoji archeologija“. Todėl šios šakos glaudžiai tarpusavyje susiję ir, naudodamos skirtingus metodus, tiria tuos pačius objektus. Archeologija, kuri imasi aiškinti ir interpretuoti archeologinius radinius, kaip ir etnologija operuoja tuo pačiu terminologiniu inventoriumi, reikalingu paveldo objektams, technologijoms, socialinėms struktūros ir kitiems dalykams aprašyti. Todėl etnologijos ir archeologijos bendrajai tematikai pristatyti tinka tos pačios kategorijos.

       Panaši situacija susiklosto gretinant etnologijos ir socialinės bei kultūros istorijos tyrimų objektus. Istorijos tyrimai ir kultūros istorijos studijos savaime suprantamos, kai kalbame apie dokumentuotąją etnologiją (istorinius etnologijos šaltinius), įsiterpiančią tarp archeologinių metodų ir etnologijos lauko tyrimų. Kita vertus, istoriniai tyrimai yra ne nepaprastai svarbūs identifikuojant tradiciją, – kilmę, kaitą, raidą ir t.t. Istoriškumo matmuo neretai yra lemiamas, siekiant suvokti tradicijos autentiškumą. Be to, atskira istorijos kryptis, skirta kasdienybės ir socialumo tyrimams, kitais žodžiais įvardinus yra ne kas kita, kaip istoriniai etnologijos tyrimai.

       Priešistorės tyrimai, būdami tarpinėje pozicijoje tarp archeologijos ir istorijos, tačiau aprėpdami archeologinių tyrimų duomenų „perkodavimą“ istorijos kategorijomis, yra kompleksinė disciplina, kuri greta archeologijos ir etnologijos pasitelkia gamtos mokslus (geologiją, paleozoologiją, paleobotaniką, chemiją, fiziką, genetiką ir kt.). Be to, pažymėtina, kad priešistorės tyrimai, siekdami apibūdinti kultūrinius ir socialinius reiškinius (pvz., kultūrų ribas, migracijas ir t.t.), plačiai naudoja lingvistikos tyrimų duomenis.

       Lingvistikos (etnolingvistikos, sociolingvistikos, onomastikos, etimologijos, semantikos ir kt.) tyrimai neabejotinai reikšmingi gvildenant ne vieną etnologinę temą; visgi jie pateikiami ir kaip atskira teminė sritis, skirta kalbos ir kultūros sąveikai. Ypatingai pažymėtinas lingvistinių disciplinų svarba tiriant pasaulėjautą, socialinius ir religinius konceptus ir kultūrinį kraštovaizdį. 

       Religijos tyrimai, nors pagal Lietuvos mokslo šakų klasifikaciją neatstovaujama etnologijos kryptyje, neabejotinai yra tiek etnologijos, tiek kultūrinės antropologijos tyrimų objektas. VU, LLTI ir LMTA doktorantūros tematikoje ypatingai svarbūs keli religijotyriniai aspektai: senosios ir prigimtinės religijos (tarp jų ir baltų religija), liaudies krikščionybė, religingumas kaip pasaulėjautos dalis, religijos ir socialinių struktūrų tarpusavio sąveika, religinis tapatumas.

 

       Tarpdalykinis etnologijos tyrimų pobūdis ir temų persiklojimas lemia integralią tarpšakinę etnologijos tematikos schemą, kuri atitinka toliau nurodytas laiko ir erdvės apibrėžtis.

       Laiko apibrėžtis. Etnologijos kryptis, sudaryta iš filologijos, istorijos ir menotyros krypčių šakų, aprėpia ir sinchroninę, ir diachroninę perspektyvą. Todėl siūlomos etnologinės temos apima tiek istorijos krypties mokslus (priešistorės, archeologijos ir istorijos tyrimus), tiek filologijos ir menotyros šakas, galinčias tirti ne tik šiuolaikinius etnologinius reiškinius ir procesus, bet ir plėtoti ir istorinio pobūdžio tyrimus. Todėl, nepaisant skirtingų šakinių metodologijų ir etnologijos krypčiai skiriamų mokslo šakų autonominės istorinės raidos, etnologijos krypties temos sudaro vieną bendrą kompleksą, kurį galima tirti tiek istoriškai, tiek sinchroniškai. Galimybė sinchroninius tyrimus papildyti diachroniniais įgalina atlikti ilgalaikius tradicijos kaip kertinės etnologinės sąvokos tyrimus. 

       Erdvės apibrėžtis. Tyrimai neapribojami geografiniu, etniniu, politiniu ar kitokiu požiūriu; siūlomos temos gali būti nagrinėjamos tiek tiriant kultūras Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse ir žemynuose. Be abejo, lituanistinė etnologijos pakraipa yra nepaprastai svarbi, kadangi lituanistikos tyrimai yra Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų prioritetinė kryptis, ir niekur kitur pasaulyje jie nėra atliekami. Tačiau kitų kultūrų įtraukimas į etnologijos sąvoką ženkliai išplečia Lietuvos etnologijos mokslo akiračius ir leidžia nagrinėti etnologinę problematiką platesniu mastu.

 

Siūloma etnologijos tyrimų tematika

 

       Etnologinių tyrimų tematikos pateikiamos kaip potencialiai apimančios kelias etnologijos šakas ir skatinančios jų bendradarbiavimą.

       Siūlomos šios tematikos:

              teoriniai ir metodologiniai tradicijos tyrimai;

              etnologija tarpdalykinėje erdvėje;

              etnologijos komunikacija;

              priešistorinių ir istorinių laikų materialinė kultūra;

              tradicinės technologijos ir jų kultūrinės funkcijos;

              kalba ir kultūra;

              sakytinė kultūra;

              etninė muzika: paveldas ir dabartis;

              etninės kultūros vizualumas;

              tradicinės kultūros performatyvumas;

              tradicinė pasaulėjauta ir žinija;

              religija;

              socialinės struktūros ir procesai;

              tradicinio elgesio modeliai;

              gyvenamoji aplinka ir kultūrinis kraštovaizdis.

       Teoriniai ir metodologiniai tradicijos tyrimai. Tradiciškumo konceptas. Tradicijos perdavimo procesas ir modeliai. Normatyvumas ir kūrybiškumas. Tradicija ir inovacijos. Istoriniai tradicijos kaitos procesai. Tradicinių bei naujų kultūrinių formų sąveika. Tradicija kartų kaitos procese. Tradicinės kultūros gyvavimas miesto aplinkoje. Folkloras ir folklorizmas. Folklorizmo procesai šiuolaikinėje sakytinėje tradicijoje, muzikoje ir scenos mene. Folkloras ir populiarioji kultūra.

       Tradicija ir kūrybinė raiška. Archeologiniai, istoriniai, etnografiniai artefaktai. Liaudies menas. Folkloras. Etnochoreografija. Liaudies teatras.

       Etnologija tarpdalykinėje erdvėje. Etnologijos objektas ir ribos. Etnologija tarp humanitarinių ir socialinių mokslų. Etnologija ir gamtos mokslai. Etnologija kaip kultūrinė antropologija. Etnologiniai religijos tyrimai. Etnolingvistika ir mitologijos tyrimai. Onomastika ir kultūrinė geografija. Etnologija ir kultūros istorija. Paveldotyra ir istorijos antropologija. Antropologinė archeologija bei etnoarcheologija.. Kiti teoriniai ir tarpdalykiniai etnologijos tyrimai.

       Etnologijos komunikacija. Paveldo kaupimas, fiksavimas, publikavimas, eksponavimas, sklaida. Etnologijos paveldas bei muzeologija.

       Sakytinė, rašytinė ir internetinė erdvė kaip folklorinės tradicijos komunikacijos būdai. Moderniųjų technologijų taikymas tradicinės muzikos sklaidai. Etnologija ir tinklaveikos visuomenė. Etninis paveldas skaitmeninėje erdvėje. Etnologija žiniasklaidoje. Paveldas šiuolaikinėje muzikoje, mene, kinematografijoje.

       Eksperimentinė archeologija ir gyvoji istorija. Folkloras, etninė muzika ir tradiciniai šokiai šiandieninėje misto ir kaimo bendruomenėje. Etnologinė edukacija.

       Priešistorinių ir istorinių laikų materialinė kultūra. Archeologinių radinių tyrimai. Priešistorė, ankstyvųjų laikų kultūra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrai. Laidojimo paminklai. Kasdienės gyvensenos reliktai. Archeologiniai artefaktai. Gynybinės realijos. Archeologinių radinių ir etnologinių tyrimų sankirtos. Tipologiniai ir chronologiniai tyrimai. Kultūriniai etapai.

       Tradicinės technologijos ir jų kultūrinės funkcijos. Vestimentarinė kultūra (drabužių gaminimas ir dėvėjimas, avalynė, papuošalai ir kt.).  Alimentarinė kultūra (maisto produktai ir gėrimai, kulinarinės technologijos, mitybos papročiai ir kt.). Žemdirbystė ir gyvulių auginimas. Amatai. Karyba ir ginklai. Vaistininkystė. Kitos tradicinės technologijos ir kultūriniai produktai.

       Gamtinių resursų naudojimo formos bei technologijos. Šiuolaikinių technologijų poveikis tradiciniam gyvenimo būdui ir pasaulėjautai.

       Kalba ir kultūra. Pasaulio kategorizacija kalboje. Kultūriniai konceptai ir etimologinės reikšmės. Kalbos pasaulėvaizdžio struktūra. Socialinių, religinių, pasaulėžiūrinių, etinių reikšmių tyrimai kalbos reiškiniuose. Lyginamoji etnolingvistika. Tradiciniai kalbos stereotipai ir jų etnolingvistinė interpretacija. Frazeologija kultūros kontekste. Lingvistinė metaforizacija. Pasaulio kategorizacijos ypatybės leksinės reikšmės struktūroje, jų ryšys su kultūra. Etniniai botanikos ir zoologijos terminai. Liaudies medicinos terminai. Tautos kultūros atspindys antroponiminėje sistemoje. Asmenvardžiai kaip sociolingvistinis paveldas. Vietovardžiai kaip erdvinės kategorizacijos būdas.

       Sakytinė kultūra. Sakytinė tradicija apeiginiuose, teisiniuose, politiniuose, pramoginiuose ir kituose kontekstuose. Sakytinė tradicija kaip folkloras. Folkloro gyvavimas, perdavimas, sklaida. Tipiškumas ir variantiškumas. Folkloro tipologinės sistemos. Sakytinės tradicijos istoriniai ir geografiniai kontekstai. Folkloro funkcijos. Folkloro atlikimas kaip kolektyvinė ir asmeninė patirtis.

       Sakytinė tradicija komunikacijos procese. Sakytinė ir rašytinė kultūra. Sakytiniai tekstai rašytiniuose diskursuose. Abipusė folkloro ir literatūros sąveika. Postfolkloras. Folkloras vartotojiškoje visuomenėje. Folkloras ir politika.

       Tradiciniai ir šiuolaikiniai naratyvai. Pasakų ir sakmių paveldas. Atminties naratyvai ir istoriniai pasakojimai. Asmeninės patirties pasakojimai. Gyvenimo istorijos ir autobiografijos. Šeimos pasakojimai. Tikėjimo naratyvai ir sapnų pasakojimai.

       Retorinės raiškos tautosaka. Viešosios kultūros tekstai: sveikinimai, tostai, linkėjimai ir kt. Religinė retorika (pamokslai). Žodiniai skelbimai ir reklamos. Aukštojo stilius retorika ir jos parodijos.

       Mažųjų formų folkloras. Patarlių ir priežodžių tradicija ir šiuolaikinės transformacijos, komunikaciniai kontekstai. Kasdienės kalbos folkloras. Mįslės ir uždaviniai. Žodžio magijos žanrai.

       Etninė muzika: paveldas ir dabartis. Senosios ir šiuolaikinės vokalinio folkloro formos. Dainuojamoji tautosaka. Liaudies dainų tradicija, jos tęstinumas ir kaita. Dainavimas kaip kūrybinis procesas. Mitopoetinis pasaulėvaizdis. Normatyvumas ir improvizacija liaudies dainose. Raudos ir sutartinės kaip sinkretiniai folkloro žanrai. Tarp bažnytinės ir folklorinės tradicijos: giesmės.

       Etninė instrumentinė muzika, jos semantika, kilmė, sąsajos su prigimtinėmis kultūromis ir senaisiais tikėjimais. Tradiciniai muzikos instrumentai ir tradicinis muzikavimas. Etninės muzikos stilistika, dialektai ir interdialektai. Instrumentinio muzikavimo tradicijos kaita ir folklorėjimo procesas. Šiuolaikinės rašytiniu ir sakytiniu būdu gyvuojančios muzikos sąveika. Liaudies muzikos atgarsiai kompozitorių kūryboje. Tarpdalykiniai etnomuzikologijos tyrimai.

       Kultūros apibrėžtų žmogaus muzikinių gebėjimų studijos. Muzikinė raiška kaip socialinių grupių, bendruomenių kultūrinė praktika. Muzikiniai gebėjimai kaip saviraiškos būdas, kultūrinio tapatumo ir įvaizdžio sklaidos galimybė.

       Etninės muzikos ir kraštovaizdžio santykis. Garsinė aplinka. Tradicinė audialinė kultūra.

       Etninės kultūros vizualumas. Etnologija ir vizualinė antropologija. Tradicinės kultūros vizualumo perspektyva. Vizualiniai folkloro tyrimai. Vizualinė fiksacija (video, foto, grafika etc.) kaip metodas ir kaip tradicinės kultūros paveldo šaltinis.

       Kultūros performatyvumas. Teatriškumo prigimtis. Teatriškumas archajinėje kultūroje. Apeigų ir ritualų performatyvumas. Dramatiškumo apraiškos mitologijoje, sakmių žanro kūriniuose. Folkloro teatras. Folkloro elementai šiuolaikiniame teatre.

       Etnochoreografija. Tradicinių šokių ir žaidimų žanrinė, stilistinė, funkcinė įvairovė. Tradicinio šokio tęstinumas ir kaita, improvizacija šokyje. Muzikos ir judesių sąsajos aspektai. Šokis kaip socialinis veiksnys. Apeiginė choreografija.

       Socialinės struktūros ir procesai. Priešisistorės ir ankstyvųjų laikų visuomenės socialinė organizacija archeologiniais duomenimis. Bendruomeniškumas, socialumas. Visuomenės socialinė organizacija, jos istorinė kaita. LDK kultūros ir etninės kultūros santykis. Valstybė, tauta, bendruomenė.

       Šeima ir giminė. Vedybos kaip socialinė institucija. Šeimos tipai ir formos. Giminystė. Giminystės struktūra ir terminologija. Dvasinė giminystė. Gentystė. Bičiulystė ir kaimynystė.

       Visuomenės grupės pagal amžių, lytį, kilmę, giminystės ryšius, luomą, teritoriją, tautybę, kalbą, religiją ir kt. Individualumas ir bendruomeniškumas. Socialinių santykių modeliai. Konfliktai ir sprendimai. Paprotinė teisė. Socialinių grupių folkloras.

       Etninis, socialinis, regioninis, religinis tapatumas. Istorinė tapatybė ir savimonė. Istorinė atmintis ir etninis identitetas. Kitos tapatumo formos. Folklorinė kūryba moderniosios tapatybės raiškoje.Socialinių struktūrų transformacijos, susiliejimas, kaita. Migracija. Tapatumo išsaugojimas / niveliacija.

       Tradicinio elgesio modeliai. Individualus ir kolektyvinis elgesys. Tradicinė komunikacija ir etika. Etika. Etiketas.

       Bendruomeniškumo raiška. Dovanojimas ir mainai. Folklorinės komunikacijos formos. Emocinė raiška kaip etninė, kultūrinė ir folklorinė kategorija. 

       Šventės ir apeiginis elgesys. Tradicinės ritualinės praktikos ir jų perdavimo būdai ir kontekstai. Tradicinis rituališkumas bei šventinė kultūra modernizacijos procesuose.

       Tradicinė pasaulėjauta ir žinija. Kultūrinė pasaulio kategorizacija. Ženklai ir simboliai. Pasaulėjauta kaip vertybių sistema. Tradicinių vertybių funkcionavimas ir kaita. Vertybiniai požiūriai socialiniuose, politiniuose ir kituose kontekstuose. Folkloriniai tikėjimai kaip normatyvinė struktūra. Tradicinė pasaulėjauta ir jos šiuolaikinės transformacijos.

       Fundamentalios idėjos ir saviti kultūriniai / socialiniai / religiniai / filosofiniai sprendimai. Gyvenimo ir mirties samprata (etnologinių, religinių ir psichologinių aspektų kompleksas). Laiko ir amžiaus samprata. Likimas. Grožis. Sveikata ir liga. Kiti kultūriniai-filosofiniai konceptai.

       Mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija. Lyginamieji mitologijos tyrimai.

       Etninė žinija. Liaudies kalendorius ir metrologija. Etnoastronomija ir tradicinė kosmologija. Astrologija. Etnometeorologija. Etnozoologija ir etnobotanika. Etninė medicina, ligų etiologijos ir gydymo sistemos, liaudies gydytojai.

       Religija. Dievybės ir šventumo samprata. Žmogaus ir pasaulio sąrangos ir religiniai konceptai. Kultas. Religinis elgesys. Religinės organizacijos. Šventosios vietos. Prigimtinės kultūros ir religijos. Religinės ir ritualinės praktikos tradicinėse ir šiuolaikinėse bendruomenėse. Liaudies religija. Maginės praktikos. Šiuolaikiniai religiniai judėjimai: tradicijos tąsa, rekonstrukcija ir transformacija. Baltų religijos ir mitologijos tarpdisciplininiai tyrimai. Baltų dievybių funkcijų bei vardų tyrimas.

       Gyvenamoji aplinka ir kultūrinis kraštovaizdis. Erdvės suvokimas ir erdvinis zonavimas kultūroje. Kultūrinė ir gamtinė erdvė. Gyvenamosios, ūkinės, gynybinės, sakralinės, mitinės, laidojimo ir kitos vietos. Ryšys su aplinka, aplinkos keitimas. Vietų naudojimas ir lankymas. Uždara erdvė ir kelionės.

       Kultūrinio kraštovaizdžio dėmenys. Vietovardžiai kaip kultūros ženklai. Kraštovaizdžio kaita ir transformacijų patirtys.

       Istorinės atminties vietos. Lokalinė istorija. Vietos kaip tapatumo (lokalinio, regioninio, etninio, politinio) prielaida. Istorinis-kultūrinis kraštovaizdis bei regionų politika.

 

Etnologijos tyrimų tematikos sąsajos su jungtinės doktorantūros institucijose atliekamais tyrimais

 

       Etnologijos doktorantūroje dalyvaujančios institucijos turi didelę tyrimų nurodytose teminėse srityse patirtį, formuoja atskirų etnologijos krypties šakų metodologines mokyklas, ieško tarpkryptinių ir tarpšakinių tyrimų galimybių. Visose institucijose atliekami teoriniai ir metodologiniai tradicijos tyrimai ir tarpdalykiniai etnologijos tyrimai. Kitos teminės sritys, priklausomai nuo atskirų šakų specifikos ir mokslinių tradicijų, yra atstovaujamos skirtingai.

       Vilniaus universiteto mokslininkų (kalbininkų, folkloro tyrinėtojų, archeologų, istorikų, filosofų, religijotyrininkų, kultūrinės geografijos tyrinėtojų, komunikacijos specialistų ir kt.) tyrimų tematika siejasi su daugeliu sričių. Archeologai turi didžiausią įdirbį šiose teminėse kryptyse: priešistorinių ir istorinių laikų materialinė kultūra, tradicinės technologijos ir jų kultūrinės funkcijos; socialinės struktūros ir procesai; gyvenamoji aplinka ir kultūrinis kraštovaizdis. VU istorijos tyrimų tematika etnologijos krypčiai siūlo istorinės atminties bei socialinių procesų ir struktūrų tyrimų kompetenciją. Archeologai ir istorikai taipogi lyderiauja kultūros paveldo komunikacijos tyrimų tematikoje. VU filologai atlieka etnolingvistinio paveldo, sociolingvistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio (onomastikos aspektu) tematikos tyrimus. VU geografai tyrinėja gamtos ir aplinkos santykį bei kultūrinį kraštovaizdį geografiniu aspektu. VU Orientalistikos centras šiuo metu yra stipriausias nekrikščioniškų religijų tyrimo centras Lietuvoje; čia taip pat daug dėmesio skiriama tradicinei pasaulėjautai, kultūriniam kalbos aspektui ir kultūros vizualinių formų tyrimams.

       Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų tyrimai pirmauja šiose teminėse srityse: sakytinė kultūra, etninė muzika, tradicinė pasaulėjauta ir žinija, gyvenamoji aplinka ir kultūrinis kraštovaizdis, tradicinės gyvensenos ir elgesio modelių tyrimai, tradicinės kultūros performatyvumas, etninės kultūros vizualumas. Iš religijos tematikos pažymėtini LLTI atliekami baltų religijos ir mitologijos tyrimai.

       Lietuvos muzikos ir teatro akademija specializuojasi etnomuzikologinių tyrimų srityje ir kompleksiškai tiria vokalinės ir instrumentinės etninės muzikos tematiką. Taip pat čia atliekami tradicinės kultūros performatyvumo, etninės choreografijos ir muzikavimo kaip socialinio elgesio tyrimai.

       Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad VU, LLTI ir LMTA jungtinėje doktorantūroje siekiama ne tik tęsti ir vystyti institucijose jau plėtojamos tematikos tyrimus, bet ir perkelti vienose šakose tradiciškai tiriamą tematiką į kitų šakų tyrimų sritį ir atlikti kompleksinius tarpdalykinius tyrimus pagal numatytą disertacijų tematiką.

 

 

VU, LLTI ir LMTA Etnologijos doktorantūros mokslinių projektų reikalavimai ir priėmimo tvarka

 

       Iki rugpjūčio 30 d. pateikę reikiamus dokumentus ir mokslinį projektą, rugsėjo 12 d., 11 val., pretendentai atvyksta į pokalbį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vilnius, Antakalnio g. 6, 207 kab.).

       Projektą ir pokalbį 10 balų sistema vertina Doktorantūros komitetas (pažymys rašomas apskaičiavus visų komisijos narių vertinimų aritmetinį vidurkį). Siekiant didesnio objektyvumo, projektai vertinami anonimiškai.

       Mokslinio projekto reikalavimai:

              • suformuluoti būsimos disertacijos temą ir jos problematiką;

              • bendrais bruožais aptarti tos temos tyrinėjimų būklę Lietuvoje ir pasaulyje;

              • nurodyti pasirinktos temos aktualumą konkrečiai mokslo krypčiai ir šakai;

              • aptarti galimus tyrinėjimo metodus.

       Pokalbio metu stojantysis atsako į komisijos narių pateiktus klausimus. Vertinama dalykinė kompetencija, gebėjimas dalyvauti diskusijoje, sklandi ir taisyklinga kalba.

       Vertindamas mokslinį projektą, Doktorantūros komitetas atsižvelgia į tai, ar

              • tiksliai ir aiškiai  suformuluotas tyrimo objektas, mokslinė problema, tikslai ir uždaviniai;

              • apibrėžtas pasirinktos temos aktualumas mokslinių tyrimų ir plėtros kontekste;

              • stojantysis gali teoriškai pagrįsti būsimus tyrimus, yra susipažinęs su jau atliktais pasirinktos mokslinės temos tyrimais, gali nurodyti sąsajas tarp skirtingų darbų, kritiškai palyginti ir apibendrinti;

              • numatyta tiriamoji medžiaga atitinka tyrimo objektą, yra autentiška ir pakankama;

              • numatyta tikslus ir uždavinius atitinkanti tyrimo metodika;

              • atitinka bendruosius mokslinių darbų ir taisyklingos lietuvių kalbos reikalavimus (sąžiningai parašytas, pateikiamos originalios bei naujos idėjos, logiškai ir nuosekliai dėstomos mintys, nuoseklios šaltinių nuorodos bei bibliografija, taisyklingos mokslinės kalbos stilius).

       Mokslinis projektas pateikiamas elektronine forma ir išspausdintas (pasirašytas). Reikalaujama apimtis  8 000–12 000 spaudos ženklų (įskaitant tarpus), t.y. 4–5 psl. Didesnės apimties darbai stojamojo egzamino komisijos  nebus nagrinėjami. Spausdinto teksto reikalavimai: tarpai tarp eilučių – 1,5 intervalo; raidžių dydis – 12 punktų; paraštės viršuje ir apačioje – 2 cm, kairėje – 2,5 cm, dešinėje – 1 cm.

       Nevalstybine kalba parašyti projektai priimami išimties tvarka.

 

       Projektai nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki rugpjūčio 30 d., 15 val., siunčiami adresu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; spausdinti ir autorių pasirašyti projektai pristatomi į pokalbį Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Doktorantūros skyrių (Antakalnio g. 6, 206 kab.)

 

 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, gavę bendrą Etnologijos mokslų krypties doktorantūros teisę, skelbia priėmimą į Etnologijos doktorantūrą.

 

       Į doktorantūrą priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkančią kvalifikaciją.

       Stojantys į Etnologijos doktorantūrą Doktorantūros komitetui pateikia:

              1. Prašymą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Direktoriui;

              2. Magistro kvalifikacijos laipsnio arba jam atitinkančios kvalifikacijos diplomų ir jų priedų kopijas;

              3. Gyvenimo aprašymą;

              4. Dviejų humanitarinių mokslų krypties mokslininkų rekomendacijas;

              5. Savo mokslo darbų sąrašą ir jų atspaudus, konferencijoje skaitytus pranešimus, mokslo konkursuose premijuotus darbus;

              6. Anketą su nuotrauka (anketos forma įdėta VU tinklalapyje);

              7. Paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją;

              8. Pasirašytą mokslinį projektą (1 egz);  el. variantas siunčiamas el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

 

       Doktorantūros komiteto patvirtintas tematikų sąrašas ir mokslinių projektų reikalavimai (plačiau 2) skelbiami Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Filologijos fakulteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tinklalapiuose.

 

       Dokumentai ir moksliniai projektai priimami nuo rugpjūčio 22d. iki rugpjūčio 30 d., 15 val.,

       Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Doktorantūros skyriuje (Antakalnio g. 6; 206 kab.).

       Doktorantūros komitetas taip pat gali prašyti pretendentų pateikti papildomų dokumentų.

 

       Rugsėjo mėn. 12 d., 11 val., Doktorantūros komiteto nustatyta tvarka Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (207 kab.) vyks  pokalbis su pretendentais. Rezultatai vertinami 10 balų sistema.

 

       Doktorantūros studijų pradžia – spalio mėn. 1 d.

       Su priimtaisiais į doktorantūrą studijų sutartys sudaromos rugsėjo mėnesį.

 

       Išsamesnė informacija teikiama Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Doktorantūros skyriuje (Antakalnio g. 6, Vilnius), tel. 2616254, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.llti.lt

 

 

Etnologijos doktorantūros disertacijų tematika 2011 m.

 

Mokslo kryptys	Disertacijų tematikos	Vadovai / konsultantai
Etnologija 07H	Teoriniai ir metodologiniai kultūrinės tradicijos tyrimai. Theoretical and methodological studies of cultural tradition	prof. Audrius Beinorius doc. Algimantas Merkevičius dr. Giedrė Šmitienė
	Socialinės struktūros ir procesai. Social structures and processes	prof. Dalia Leinartė dr. Algimantas Merkevičius
	Elgsena ir jausena kaip kultūrinės kategorijos. Behaviour and emotions as cultural categories	doc. Meilutė  Ramonienė dr. Giedrė Šmitienė
	Religijos ir mitologijos tarpdalykiniai tyrimai. Interdisciplinary studies of religion and mythology	prof. Audrius Beinorius dr. Dainius Razauskas dr. Vykintas Vaitkevičius
	Tradicinė pasaulėjauta ir žinija. Traditional worldview and knowledge	prof. Audrius Beinorius prof. Birutė Jasiūnaitė dr. Daiva Vaitkevičienė
	Sakytinė kultūra. Oral culture	dr. Lina Būgienė dr. Lilija Kudirkienė dr. Radvilė Racėnaitė dr. Jūratė Šlekonytė
	Etninė muzika: paveldas ir dabartis. Ethnic music: heritage and the present	prof. Daiva Vyčinienė dr. Rūta Žarskienė dr. Aušra Žičkienė
	Tradicinės kultūros performatyvumas. Performativity of traditional culture	doc. Bronė Stundžienė doc. Dalia Urbanavičienė
	Etnoarcheologija. Ethnoarcheology	doc. Rimvydas Laužikas dr. Vykintas Vaitkevičius
	Etnogeografija ir kultūrinis kraštovaizdis. Ethnogeography and cultural landscape	doc. Vidmantas Daugirdas doc. Algimantas Merkevičius dr. Vykintas Vaitkevičius

 

 

       LLTI

       2011-07-11