Kai kurie klaipėdiečiai, nebeturėdami kur dėti morališkai pasenusių, dulkančių knygų, išmeta jas į šiukšlių konteinerius arba netgi ryžtasi jas deginti.

Priima tik bibliotekos

       Pasak Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio, daugiausiai nereikalingų knygų namų bibliotekose atsirado sovietiniais laikais. „Knygynuose būdavo eilės, žmonės knygas kaupė nelabai galvodami, kam jos bus reikalingos, – prisiminė J.Šikšnelis. – Jie knygas tikėjosi palikti vaikams, tačiau dabar vaikai laiką leidžia prie kompiuterių ir nė nežiūri į tėvų sukauptas bibliotekas. Ko gero, tik koks vienas iš dešimties bando knygas parduoti antikvariate, dar penki iš dešimties paskambina į biblioteką ir klausia, kur dėti leidinius“.

       Pasak J.Šikšnelio, biblioteka du sykius per metus išdalija uostamiesčio gyventojų suneštas knygas visiems norintiesiems. Šios akcijos metu per dieną išdalijama apie tūkstantis knygų.Biblioteka priima visą literatūrą, kuri nėra vogta ar su bet kurios bibliotekos antspaudu. „Akcijų metu knygas renkasi įvairūs žmonės. Vieni ieško tik rusiškų, kiti tik lietuviškų, todėl priimame viską. Knygų, kurių vėliau reikėtų atsikratyti, nelabai ir lieka“, – teigė J. Šikšnelis.

       Dar viena galimybė atsikratyti nebereikalingų knygų – parduoti jas antikvariate. Tačiau, pasak vieno uostamiesčio antikvariatų savininko Gedimino Žulio, čia superkamos tik prieškarinės knygos, o tarybiniai romanai nepriimami.

Suplyšusių nereikia

       Knygas priglaudžiančios įstaigos atsisako priimti ir susidėvėjusius leidinius. Pasak J.Šikšnelio, biblioteka priimamas knygas atsirenka. „Mes nelabai norime tokių, kurios panašios į makulatūrą“, – teigė direktorius.

       Jam antrino ir G. Žulys, teigdamas, jog knygai gali būti ir šimtas metų, bet sudraskyta ji niekam nebereikalinga. „Knyga, kaip ir laikrodis, turi būti geros būklės, nes nebeveikiantis laikrodis yra niekam nereikalingas“, – lygino antikvaras.

       Dažnai žmonėms sunku perlipti psichologinį barjerą ir atiduoti knygą tiesiog į makulatūrą, todėl jie neša ir suplyšusias: „Aš žmonėms sakau, kad sudraskyta knyga nesivoliotų, paimkite ir sudeginkite, nes ji nebereikalinga“, – sakė G. Žulys.

Galima perdirbti

       Visiškai susidėvėjusias knygas reikėtų mesti į makulatūrai skirtus konteinerius, kur jos vėliau bus perdirbamos. Anksčiau knygas priimdavo ir netgi už tai mokėdavo įmonė „Klaipėdos kartonas“, tačiau dabar knygų iš pavienių asmenų niekas nebenori imti. Seni leidiniai ar dokumentai priimami tik tonomis.

       Klaipėda

       2009-08-24