Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje, Herkaus Manto g. 25 – rugpjūčio 24 d. 19.30 val. Šventės pabaigtuvės. Impresija „Vienos fotografijos istorija“, skirta pirmojo viešo lietuviško spektaklio 1899 m. Palangoje – Keturakio „Amerika pirtyje“ – organizatorių ir vaidintojų atminimui. „Monologų iš nuotraukos“ autorius Juozas Šikšnelis. Skaito aktoriai: Eglė Barauskaitė, Sigutė Gaudušytė, Simas Buziliauskas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Viačeslavas Mickevičius. Sumanytojas ir režisierius Sigutis Jačėnas. Įėjimas nemokamas.

*  *  *

       Vaidintojų būrelyje – palangiškis studentas medikas Mongirdas (Bekampis), pora moksleivių – Gabalis ir S. Kuizinas (piršlys ir piemenukas), Kretingos pirklys Empakeris (Faibčikas). Artistais gavo tapti ir patys organiza­toriai – P. Višinskis, A. Janulaitis ir Jadvyga Juškytė (garsiųjų Antano ir Jono Juškų giminaitė). Šitam gražiam būreliui, kuriam vadovavo Palangoje gyvenęs žymus lie­tuvių kultūros veikėjas Liudas Vaineikis (jis palaikė ryšius su Rygos gubernatoriumi, išrūpino leidimą spektakliui), talkino studentas medikas P. Avižonis, pas L. Vaineikį vasaroję gydytojai Žalnieriukynas iš Smolensko ir  F. Jonušis iš Kretingos.

       Tai buvo daugiau nei vaidinimas. Tai buvo pirmasis viešas lietuviškas vakaras, ir nuo šitos minties daugeliui darėsi ir pakilu, ir baugu, ir nepaprastai gera. Artis­tai jautė, kad po jų kojomis ne paprasta scena – tai tarsi kovos laukas, iš kurio jau negalima pasitraukti pra­laimėjus. Kažką panašaus pergyveno ir publika. Spek­takliui dar neprasidėjus, kilo tikros ovacijos, tą kilnią valandą ne vienam sudrėkinusios skruostą...

       Artistams kėlė ūpą ir tai, kad spektaklyje dalyvavo kunigaikštis Oginskis su šeima ir svita, grafas Tiškevi­čius su šeima ir svečiais. Tačiau „dar įdomiau, kad ku­nigaikštis Oginskis ir grafas Tiškevičius buvo vertėjais savo šeimų nariams, kurie nemokėjo lietuvių kalbos! Abu „vertėjai“ aiškino, kad spektaklis yra aukštos meninės vertės ir nėra jokia chaltūra, nes režisierė jau buvo profesionalė artistė“.

       Kas gi režisavo „Ameriką pirtyje“? Neretai minimos dvi pavardės: S. Jakševičiūtė-Venclauskienė ir G. Petkevičaitė-Bitė. Vertas dėmesio ir kitoks tvirtinimas (ko gero, jis arčiausiai tiesos): „Visur režisavo ir vaidino S. Jakševičiūtė-Venclauskienė. Rašytoja Gabrielė Petke­vičaitė buvo tik scenarė. Ji niekad nebuvo režisierė. Ji tam ir neturėjo jokių kvalifikacijų. Tik viena Jakše­vičiutė buvo patyrusi vaidintoja, nes ji lankė specialę mokyklą Peterburge, o vėliau vaidino rusų trupėje, kuri buvo suorganizuota Šiauliuose. Jai vadovavo rež. N. N. Dolžanskoj, kuris buvo remiamas ir subsidijuo­jamas rusų valdžios, kad platintų rusicizmą Lietuvoje. Po Palangos vaidinimo S. Jakševičiutė nebedalyvavo ru­sų teatro trupėje, nes jie visi suprato, kad ta gabi vaidintoja yra lietuvaitė-patriotė...“

       „Amerika pirtyje“ sulaukė didelio pasisekimo. Džiūgavo vaidintojai. Džiaugėsi ir Stanislava Jakševičiu­tė. Tačiau ir suprato: tai tik pradžia. Didelio kelio pra­džia. Ir visi maži vargeliai dabar atrodė tokie palai­mingi. „Nors oficialiai pelnas turėjo eiti Skuodo pade­gėliams šelpti, – pasakojo S. Venclauskienė, – tačiau apie 200 rublių paskirti tada slaptojo lietuviškojo kultūrinio darbo reikalams.“ Tuos pinigus Stanislava įteikė Po­vilui Višinskiui, kuris juos perdavė dr. Vincui Kudirkai. Vėliau ji gavo asmenišką dr. V. Kudirkos padėką (va­kare dalyvauti jis negalėjo, nes tuo metu jau sunkiai sirgo).

       Ištrauka iš Leono Peleckio knygos „Namuose ant Pasadnos ulyčios“, V., 1991. (S.Venclauskienės atsiminimai cituojami iš O. Saulaitienės  strp. „Gyvenimas – dirbti Lietuvai“, – „Draugas“ (JAV), 1953, rugpjūčio 11.).

       tekstai.lt

       2009-08-22