Teatrai vis dar pasigenda lietuvių dramaturgų darbų, todėl įvairių kartų rašytojai skatinami ryžtingiau siūlyti savo pjeses teatrams. Taip pat jie raginami drąsiau bendrauti su kitais teatro kūrėjais ir nebijoti kritikos, bet bandyti atidžiau pažvelgti į šių laikų visuomenės problemas. Vilniuje prasidėjusio ketvirtojo lietuvių dramaturgijos festivalio „Versmė” įžanga tapo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre surengtas susitikimas su lietuvių dramaturgais ir režisieriais. Festivalio vertinimo komisijos pirmininkė, dramaturgijos tyrinėtoja Aušra Martišiūtė pastebi, kad teatre pradeda sluoksniuotis įdomus įvairių dramaturgijos kartų repertuaras, kurį „Versmės“ programoje rodys įvairūs Lietuvos teatrai.
„Teatre klostosi šiuolaikinių autorių ir klasikų pusiausvyra: greta pačių jauniausių mūsų autorių – Anetos Anros, Marijos Korenkaitės, Justo Tertelio, Editos Kauzaitės, taip pat vyresniosios kartos dramaturgų – Herkaus Kunčiaus, Mariaus Ivaškevičiaus, Juliaus Dautarto, Jono Vaitkaus festivalio programoje matome klasikų pavardes – Antaną Škėmą, Petrą Vaičiūną, Igną Šeinių.
Svarbiausias „Versmės“ akcentas ir būtų pusiausvyra tarp novatoriškumo ir tradicijos, tarp klasikos ir naujų ieškojimų“, – pabrėžia A. Martišiūtė.
Režisierius J. Vaitkus, kurio pjesės „Literatūros pamokos“ naujas pastatymas rodomas festivalyje, paneigė, kad jis yra dramaturgas, kad jam tik norėjosi 1985 metais kartu su studentais kurti teatrą skaudamomis temomis.
„Režisierius visada ir visur ieško dramaturgijos. Kai turi dramaturgijos nuojautą bet kokiame dalyke, kažkokių ypatingų talentų nereikia, kad parašytum normalią, vidutinę pjesę, socialiai atsiliepiančią į kitų žmonių likimus ar išgyvenimus. Visai kitoks yra tikro dramaturgo žodžio valdymas ir regėjimas, matymas tokių dalykų, kurie nelabai išmokstami arba išmokstami stipriai dirbant, stengiantis įvaldyti teatro medžiagą, paversti idėją dramos kūriniu“, – sakė J. Vaitkus.
Režisierius pabrėžė, jog jauniems ir ne tik jauniems dramaturgams reikia daug skaityti, gretinti autorius įvairiose meno srityse, ypač dailėje, muzikoje. „Teatrai nori šedevrų, bet dramaturgai per mažai lankosi teatre, tarsi bijo ten ateiti, dirbti nelengvą darbą kartu su teatru, matyti, kaip spektaklis tampa gyvas. Siūlau dramos žanro kūrėjams drąsiau, net akiplėšiškiau siūlyti savo medžiagą teatrams ir nebijoti būti atstumtiems, girdėti, kas vyksta visuomenėje, daugiau bendradarbiauti įvairių sričių teatro kūrėjams, pažįstamiems jau nuo studijų laikų“, – drąsino J. Vaitkus.
Iki lapkričio 14 dienos Vilniaus teatruose vyksiančio festivalio „Versmė“ programoje – net vienuolika naujausių spektaklių pagal nacionalinės dramaturgijos kūrinius. Juos rodys Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus dramos teatrai.
Festivalyje galima pamatyti spektaklius pagal gerai žinomų lietuvių autorių kūrinius: Igno Šeiniaus „Kuprelį“ (Klaipėdos dramos teatras), Petro Vaičiūno „Patriotai“ (Valstybinis Jaunimo teatras), Mariaus Ivaškevičiaus „Istorija nuo debesies“ (Alytaus miesto teatras), Herkaus Kunčiaus „00:45 pagal Goldingą“ (Šiaulių dramos teatras), Jono Vaitkaus „Literatūros pamokos“ (Panevėžio teatras „Menas“), Juliaus Dautarto „Senojo gluosnio pasakojimai“ (Panevėžio J. Miltinio dramos teatras), Editos Kauzaitės „Tu šiandien dar neverkei, kale, arba tikroji Eglės žalčių karalienės istorija“ („Elfų teatras“), taip pat jauniausių festivalio dramaturgų - praėjusių metų „Versmės“ konkurso laureatai.
Baigiamasis festivalio akcentas – lapkričio 12 dieną vyksianti Nacionalinio dramos teatro premjera – Antano Škėmos „Saulėtos dienos“, kurias pastatė režisierė Ramunė Kudzmanaitė.
Geriausius spektaklius ir menininkus festivalio komisija apdovanos skulptoriaus Stanislovo Kuzmos statulėlėmis. Bus renkamas geriausias aktorius/aktorė, režisierius, debiutuojantis dramaturgas, scenografas, kompozitorius.
Valstybinė kalbos komisija taip pat skirs apdovanojimą scenos atlikėjui už gražiausią lietuvišką kalbą, o publika galės balsuoti už jiems patikusį spektaklį.
ELTA
2008 11 06