„Lietuva: išsklaidyta ir surinkta“ – taip pavadintas lietuvių literatūrai skirtas žurnalo „Inostrannaja literatura“ kovo mėnesio numeris, kurį puošia 1990-ųjų S. Eidrigevičiaus paveikslas. Įžanginiu J. Sprindytės tekstu pradedama šiuolaikinės lietuvių literatūros apžvalga. Ją palydi M. Ivaškevičiaus drama „Mistras“. „Apsakymo antologijos“ skyrių sudaro J. Vaičiūnaitės, R. Gavelio, R. Granausko, S. T. Kondroto, A. Šlepiko, D. Kalinauskaitės prozos kūriniai. „Poezijos antologijoje“ – A. A. Jonyno, G. Norvilo, G. Patacko, T. Venclovos, J. Aisčio, H. Radausko, A. Nykos-Niliūno eilėraščiai. Dokumentinę prozą reprezentuoja A. Nykos-Niliūno ir V. Kubiliaus dienoraščių ištraukos, M. Ginko ir L. Baliukevičiaus knygų fragmentai. Žanrinę įvairovę praplečia G. Radvilavičiūtės, S. Parulskio, J. Sasnausko, D. Staponkutės, T. Venclovos straipsniai ir esė, J. Baltrušaičio laiškai italų rašytojui G. Papiniui, G. Jefremovo pokalbis su režisieriumi M. Karbauskiu. Pabaigoje – U. Radzevičiūtės, G. Beresnevičiaus, J. Erlicko pašmaikštavimai.
Šis žurnalo numeris buvo pristatytas Maskvoje – J. Baltrušaičio namuose, Valstybinėje užsienio literatūros bibliotekoje, J. Baltrušaičio vidurinėje mokykloje – ir Vilniuje, Rašytojų klubo salėje.
Aštuntoji Aspazijos literatūros premija. Šiemet Latvija mini poetės, dramaturgės Aspazijos 150 metų jubiliejų. Šia proga po penkerių metų pertraukos buvo įteikta Aspazijos literatūros premija rašytojai, vertėjai, diplomatei, Latvijos mokslų akademijos garbės narei Annai Veledai Žygurei. Apdovanojimas skirtas už knygas, pasakojančias apie Latvijos praeitį ir dabartį, dramatišką poetės E. Sterstės gyvenimą.
1990 metais įsteigtos Aspazijos literatūros premijos laureatės yra vien moterys kūrėjos – S. Viesė, M. Zalytė, G. Repšė, M. Misinia, A. Rancanė, A. Lycė, L. Štauerė.
Džihadistai naikina knygas. „Islamo valstybės“ džihadistai Mosulo mieste (Irako šiaurėje) sudegino 1921 metais įkurtą biblioteką, simbolizuojančią šiuolaikinio Irako gimimą. Guardian.co.uk pranešė, kad čia ekstremistai sudegino per šimtą tūkstančių knygų ir rankraščių. Šioje bibliotekoje buvo saugomi rankraščiai, datuoti 5 tūkst. metų prieš mūsų erą. Pražuvo XX amžiaus pradžios laikraščiai, žemėlapiai, Osmanų imperijos laikų knygos ir kolekcijos. Jungtinės Tautos tai pavadino „vienu iš baisiausių bibliotekų kolekcijų sunaikinimo aktų žmonijos istorijoje“.
In memoriam: Nobelio literatūros premijos laureatai. Kovo 26 d. mirė švedų poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas Tomas Tranströmeris (1931–2015). Šis metaforos ir misticizmo meistras išleido per dešimtį eilėraščių rinkinių. 1997 m. poetas viešėjo Lietuvoje kaip Poezijos pavasario svečias, dalyvavo lietuviškai išleistos jo eilėraščių knygos „Prisiminimai regi mane“ (vertė Z. Mažeikaitė ir M. Martinaitis) pristatyme. T. Tranströmerio poezija versta į daugiau kaip šešiasdešimt kalbų.
Balandžio 13 d. anapilin išėjo Nobelio premijos laureatas Günteris Grassas (1927–2015). Šį vokiečių kūrėją išgarsino vadinamoji Dancigo trilogija: „Skardinis būgnelis“ (1959), „Katė ir pelė“ (1961) ir „Šuniški metai“ (1963). 2006 m. parašęs atsiminimų knygą „Lupant svogūnus“, G. Grassas atskleidė, jog jis, septyniolikmetis, tarnavo SS tankų divizijoje. Šis prisipažinimas pakirto rašytojo moralinį autoritetą ir sukėlė kritikos bangą.
2000 m. spalio 1–2 d. Vilniuje G. Grassas kartu su kitais Nobelio literatūros premijos laureatais Cz. Miùoszu ir W. Szymborska dalyvavo diskusijų cikle „Lietuvių, vokiečių ir lenkų pokalbiai apie atminties ateitį“.
„Pasaulis neteko vieno šviesiausių ir aštriausių protų“, – tai leidėjo Larry’io Finlay’aus atsisveikinimo žodžiai apie kultinį britų rašytoją Terry’į Pratchettą (1948–2015), kurį kovo 12-ąją nugalėjo Alzheimerio sindromas. Vaikystėje jis svajojo tapti astronomu, tačiau vėliau susidomėjo moksline fantastika ir ėmė kurti įvairias istorijas. Šis fantastas išgarsėjo serija „Plokščias pasaulis“ („Discworld“). Per savo kūrybinę karjerą parašė daugiau kaip 70 knygų. Kelis praėjusio amžiaus dešimtmečius T. Pratchettas buvo vienas populiariausių autorių Didžiojoje Britanijoje. Pasaulyje jo kūriniai išversti į beveik keturiasdešimt kalbų, parduota apie 85 mln. egzempliorių. Į lietuvių kalbą išverstos šios T. Pratchetto knygos: „Džonis ir bomba“, „Džonis ir mirusieji“, „Tik tu gali išgelbėti žmoniją“, „Mažieji dievai“, „Skrybėlė, pilna dangaus“, „Mažieji laisvūnai“, „Magijos spalva“, „Šviesa fantastiška“.
Atsisveikinimas su „Matioros“ autoriumi V. Rasputinu. 78-ojo gimtadienio išvakarėse mirė rusų rašytojas Valentinas Rasputinas (1937–2015). Šis vienas geriausių sovietmečio Rusijos prozos meistrų savo grožinės literatūros kūriniuose, publicistikoje įamžino aštrias Rusijos kaimo gyvenimo aktualijas, gynė nuo invazijų Sibiro upes ir Baikalą, o paskutiniuosius gyvenimo metus leido krikščioniškų vertybių apsuptyje. Savo kūrybos dvasingumu, filosofiniu požiūriu į gyvenimą ir mirtį jis buvo artimas genialiam XX a. rusų rašytojui Andrejui Platonovui. Praeito amžiaus pabaigoje V. Rasputinas trumpam buvo įtrauktas į politinę veiklą, tačiau greitai rašytojas suvokė, kad „politika – nešvarus reikalas, padoriam žmogui tenai nėra ką veikti, tai nereiškia, kad politikoje nebūna padorių žmonių, bet jie dažniausiai yra pasmerkti“. 2008 metais už kūrybos nuopelnus buvo apdovanotas „Didžiosios knygos“ premija.
Lietuvai kaip atminties ženklas lieka V. Rasputino apysakų „Gyvenk ir neužmiršk“, „Paskutinė valanda“, „Atsisveikinimas su Matiora“ vertimai.
Po 400 metų surastas M. de Cervantesas . Šių metų sausį buvo pranešta, kad Madrido Literatų rajone esančios Trinitorių bažnyčios kriptoje aptiktos karsto su inicialais „M. C.“ liekanos ir palaikai, kurie kovo mėnesį buvo ekshumuoti. Antropologas F. Etxebarria atskleidė, kad jo tyrėjų komanda atpažino „kai kurias liekanas, priklausančias Migueliui de Cervantesui“. Išlikę istoriniai šaltiniai rašo tik tai, kad M. de Cervantesas buvo palaidotas 1616 metų balandžio 22 d. Ispanijos sostinės centre esančiame vienuolyne, tiksli kapo vieta nenurodoma. Rašytojo kapavietės paiešką, praėjus beveik keturiems šimtams metų po Ispanijos literatūros grando mirties, palengvino infraraudonųjų spindulių kameros, trimačiai skeneriai ir geofiziniai radarai. Mokslininkų nuomonė dar nepatvirtinta genetikos metodais, bet faktai neleidžia abejoti šiuo atradimu.
Parengė Arvydas Valionis