Michael Augustin. Benedikto Januševičiaus nuotraukaVokiečių poetas Michaelis Augustinas gimė 1953 m. Liubeke. Studijavo Kylyje ir Dubline anglistiką, angliškąją airių literatūrą ir airių etnografiją bei tautosaką. Nuo 1979 m. yra Bremeno radijo laidų autorius ir redaktorius, vienas iš tarptautinio literatūros festivalio „Poetry on the Road“ Bremene direktorių. Išleido daugiau nei penkiolika poezijos ir prozos knygų vokiečių kalba, jo kūrybos išversta į italų, lenkų, ispanų, graikų, airių ir anglų kalbas. Pelnė Friedricho Hebbelio (1977) ir Kurto Magnuso (1982) premijas, dalyvavo daugelyje tarptautinių poezijos festivalių. 1978 m. Kylyje įsteigė pirmąjį literatūrinį telefoną Vokietijoje, beje, veikiantį iki šiol.
Michaelis Augustinas yra Vokiečių rašytojų sąjungos ir Tarptautinio PEN airių sekcijos narys. Su žmona, indų poete Sujata Bhatt, gyvena Bremene. Beje, Augustinų (Augschtinnis) giminė lietuvininkų kilmės, Michaelio senelis kilęs nuo Vilkyškių Šilutės rajone.
Kas gero iš to, kad žinosi
Skiriu Sujatai Bhatt, kuri savo eilėraščiu
„What is Worth Knowing“ nurodė taką
Gera yra žinoti,
kad kas dvylika sekundžių
kur nors pasaulyje
parašomas eilėraštis,
bet tik kas šimtas trisdešimt minučių
vienas jų perskaitomas.
Gera yra žinoti,
kur stovi viskis,
o kur dėžutė
su aspirinu,
kur žiemoja vėžiai
ir kur neša velnias,
kur yra jungiklis ĮJUNGTI
ir kur IŠJUNGTI.
Gera yra žinoti,
kad žmogus,
stovintis iki kaklo
vandeny,
visąlaik turi
rinktis,
ar jam prigert,
ar užtrokšti.
Gera yra žinoti,
kad meilė yra keistas žaidimas
ir kad bokalas turi savo specifinius dėsnius.
Gera yra žinoti,
kad Amerikoj įprastas įspėjimas,
atspaustas ant popierinio indelio,
skelbiantis, jog jame esanti kava
yra itin karšta,
matyt, tebegalioja ir tada,
kai joje esanti kava
yra jau seniai ataušus.
(Taip, tokia jau ta literatūra!)
Gera yra žinoti,
kad frazė „per daug“
gali būti lygiai tokia pat teisinga,
kaip ir frazė „per mažai“,
bet kad šios frazės kartu
yra tikrai neteisingos.
Gera yra žinoti,
kad visada
susitiksi ir antrą kartą
(jei apskritai susitiksi).
Gera yra žinoti,
kad Dievas
viską mato,
bet dažniausiai greitai nusisuka,
kad vienas kiaušinis panašus į kitą,
skrybėlė turi tris kampus,
o Berlynas visada Berlynas.
Gera yra žinoti,
kad Frankfurtą prie Maino,
tiesą sakant, derėtų
iš viso nušluoti,
tačiau jis ir pats jau įstengė
taip nusivažiuoti,
kad ten nebėr
ko nė važiuoti.
Gera yra žinoti,
kad tyli kiaulė
gilią šaknį knisa,
kad menas ilgas,
o gyvenimas trumpas,
ir kad statistika meluoja,
kaip teigia statistika.
Gera yra žinoti,
kad bulvės
iš apačios
atrodo visai kitaip
nei iš viršaus
ir kad
dėl skonio
galima dar ir kaip pasiginčyti!
Gera yra žinoti,
kad Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas
per savo kasdienius pokalbius
Hampstede
tuo pačiu maršrutu be paliovos
žingsniuodavo po kambarį pirmyn ir atgal,
ir todėl netrukus
nuo nuolatinio jų pusbačių užkulnių
sukinėjimosi
keturiose vietose
grindyse išsiduobė mažos duobutės,
kurios baisiai džiugindavo gausius
nuolat čia šurmuliuodavusius vaikus.
Gera yra žinoti,
kad tik tas, kuris nieko neieško,
gali atrasti viską,
jog autobusų stotelė
yra skirta tam,
kad visad lauktum ne to autobuso,
ir kad nesuskaičiuojamų
mažumų akivaizdoje
negausios daugumos
vienareikšmiškai yra mažumos.
Gera yra žinoti,
kad tai, ką mes
vadiname blogu oru,
iš tiesų yra geras oras
(ir kad, pasak prognozės,
ketvirtadienį geras oras
pagaliau, pagaliau jau baigsis).
Gera yra žinoti,
kad nors balandis
pats neišmano,
ką daro,
tačiau
jam skirtas
vien tik balandis.
Gera yra žinoti,
kad viena kregždė
tai dar ne pavasaris,
o žvirblis rankoj
geriau
negu briedis girioj.
Gera yra žinoti,
jog visa, ką mes pasakysim,
gali būti panaudota prieš mus,
lygiai kaip ir tai, ko nepasakysim,
ir jog tai nėra kruopelytė cukraus,
kad būtų žemės druska.
Gera yra žinoti,
kad rusų poetas
Velimiras Chlebnikovas
buvo įspėjęs
ir dėl trikojų arklių,
ir dėl trikojų žmonių –
deja, veltui.
Gera yra žinoti,
kad vieninteliausiame pieštuke
gali glūdėti
iki trisdešimties tūkstančių eilėraščių.
Gera yra žinoti,
kad kai kurie rašytojai
įsivaizduoja,
jog jų net
neprirašytam popieriaus lape
literatūros yra daugiau
nei visų jų amžininkų
viso gyvenimo raštuose.
Gera yra žinoti,
kad toks
Filas Bleikas iš Niu Heiveno,
keletą dienų
praleidęs
gerai užkimštų
vyno butelių draugėj,
tiesiog iš grynos nevilties
išrado kamščiatraukį.
Gera yra žinoti,
kad viena vienintelė praeitis
gali užkirsti kelią
šimtams,
ne, šimtams tūkstančių ateičių.
Gera yra žinoti,
kad toks erekcijos
problemų pagrindu
impotentiškas ponas,
nebematydamas
kitos išeities,
nuogut nuogutėlis
įmaknojo
į sniego pusnį,
kur po visos dienos paieškų
buvo rastas negyvas.
Su kietai sušąlusiu organu.
Gera yra žinoti,
kur pakastas šuo,
kur imperatoriaus teisės
nustoja galiojusios,
o pasiuntinys tampa karalium,
ir kad laimę atrasi nelaimėj,
o adatą kupetoj šieno.
Gera yra žinoti,
kad už kiekvieno posūkio
tyko mirtis,
o visuose keturiuose kampuos
tūno meilė.
Gera yra žinoti,
kad meilė –
tai laikina būsena,
siejanti du
daugiau kaip septyniasdešimčia procentų
iš vandens sudarytus junginius,
todėl nėr ko stebėtis
paplūstančiom ašarom.
Gera yra žinoti,
kiek telpa ant jaučio odos
ir kuris kelias veda ne Romon.
Gera yra žinoti,
kad rojaus obuolys,
nors ir daug pridarė bėdų,
bet užtat nebuvo nupurkštas chemikalais.
Gera yra žinoti,
kad rašytojas Teodoras Lesingas
rašytoją Tomą Maną
yra pavadinęs
vokiečių mokamų bibliotekų
cukriniu karalium
ir kad veikiau kalbėjimas apie medžius
išlįs per adatos skylę
negu tylėjimas miške.
Gera yra žinoti,
kiek žvaigždelių žiba
ir kad Bebenčiuko
kitaip ir nepavadinsi.
Gera yra žinoti,
kur snaudžia miškai,
kur švilpauja berniokas
ir kur dobilas
ramunę pamilo.
Gera yra žinoti,
kad priešingybės
priešingybė
yra priešingybė.
Gera yra žinoti,
kad pikti žmonės
nedainuoja,
tačiau, deja,
begalės
pučiamųjų kapelų
iš jų neatimsi.
Gera yra žinoti,
kad romiečiai
kartą per metus
mirusiųjų atminimo dieną
tylėjimo deivei
paaukodavo
žuvį su užsiūta burna.
Gera yra žinoti,
kad visi keliai
ne tik nuveda į Romą,
bet ir parveda atgalios.
Gera yra žinoti,
kad iš to paties medžio
galima pagaminti
ne tik karstą ir vygę,
bet ir supamąjį krėslą.
Gera yra žinoti,
kad beveik trečdalis Vokietijos
yra apaugęs miškais.
Gera yra žinoti,
kad laimė – kur mūsų nėra,
o nuo savęs nepabėgsi,
kad Vėra ir Fulda
į jūrą įteka virtusios Vėzeriu,
kad jau beveik viskas išraudota
ir niekas nebekelia abejonių,
kad šviesa yra tunelio gale,
o kamuolys apvalus.
Gera yra žinoti,
kad viskas liks, kaip buvo.
(Galimi pakeitimai.)
Ir gera yra žinoti,
kad žmonės, kurie žino,
kad jie visko nežino,
žino viską.
Iš vokiečių k. vertė Antanas A. Jonynas
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr. 5–6 (gegužė–birželis)