Andrius Patiomkinas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ruošinukas

 

Kūrybinės virtuvės krosnis

Knygų malka kampe

 

Prakuroms štai Šimborska, Platelis, Herbertas

Martinaitis, Grajauskas ir Milošas taip pat rietuvės viršūnėj

 

Ne sausos tai malkos

Graužia akis ir sąžinę

 

Slepiuosi už dūmų uždangos

 

Gaminu

 

 

 

Ponas

 

Viduriniosios klasės atstovas

(ne porūšio, ne karalystės, ne tipo, – paprasta kaip a, b, c)

 

Visą amžių toj pačioj klasėj –

tai siekiamybė (paklauskit ekspertų)

 

Gerai pasikaustęs

karčią šaknį pagraužęs

(išmokęs sudėti, atimti (žinoma, ne iš savęs)

padaugint (nuliukų)

tik ne padalyti

kiekvienam pagal nuopelnus)

Rytą dieną jis aria

už dyką nekaso

 

Vakare –

šimtas dvidešimt arklio jėgų

(ralio vai ralio!)

 

Šeštą dieną – plačios ganyklos

nuklyst į lankas, pasakot pievas, nutrūkti

akis paganyti, tamsintais akiniais nosį pasibalnojus

O paskui – vėl čiupt už vadžių...

 

Stoti piestu ir prunkšti

(reikalaut savo teisių – jo pareiga!)

ant sprando jojo niekas nejos

jis dar ne taip pasispardys

 

Kliūtys tokiam – nusižvengt

bematant apeis

Ateitis už šitokius stato

 

Susipažinkite:

Gerbiamas ponis ________________________

                             (į(si)rašykite vardą ir pavardę)

 

 

 

Moterų galerija

 

Nr. 17

 

Per sprindį pakilusi nuo žemės

Dalykiška

 

Kaukšt kaukšt! –

 

Įsitempti priverčiantis

juoką keliantis garsas

 

Kaukšt kaukšt!

 

Tiesi kaip styga

iki virpėjimo

 

Ant pirštų galų

kilimuotam stikliniam narve

 

(Ką ji bijo / tikis pažadint?)

 

Mūsų laikų balerina

 

 

Nr. 163

 

Kas vakarą –

tuo pačiu takeliu

 

Kas vakarą –

tuos pačius judesius

 

(pagal individualią programą

kažkieno tik jai sudarytą)

 

Karališkai rimta

slėpiningai tyli

juodai apsitempusi

 

Ant pilvo, ant nugaros –

didžiosiomis raidėmis

PUMA

 

Nekalbinu

vardo neklausiu

 

 

Nr. 1890

 

                               ...įsivaizduoju ją skutančią bulves...

                                                       Šaltinis nebežinomas

 

Ilgiausiais

aštriais

priaugintais nagais

(kas ir kada juos nurovė?)

Doroja ant lėkštės atneštą šerną ar briedį –

šakute ir peiliu

Blyksi dantų emalė

blizga nuraudonintos lūpos

 

O kas iš tikro jos naguose?

Į ką įsmeigtas

žvilgsnis?

Išsišiepęs

beginklis medžiotojas priešais

(nugalėtojo šypsena...)

mokantis išpirką sąskaitom restoranuose

Iki pensijos gal išsimokės

iki pensijos, ne ilgiau

 

 

 

Guma

 

Ištaikę laisvą akimirką,

per pertraukas tarp pamokų

ir, žinoma, po pamokų,

su mergaitėm

šokinėdavom gumą.

 

Slapstydamies, užkaboriuos,

kad kas nepamatytų, nesutrukdytų,

neišbartų, nepradėtų moralizuoti,

kad bergždžiai leidžiame laiką,

kad keliame dulkes...

 

Dvi beždžionėlės, šuniukas, pingvinai,

braškės, varlytė, žirklės, kačiukai,

uogos, trys triušiai, arkliukai,

meškiukai, pupų sėjimas... –

nežabota vaiko fantazija, –

visaip išsiraityti, išvinguriuoti, ištempt

kuo ilgiau, ištraukt,

nesuklysti

netyčia...

uždusę, pailsę, išprakaitavę, patenkinti

savimi, besididžiuojantys:

kaip mikliai šokinėju!..

viens du, viens du,

dar ir dar... pirmas, antras, trečias

aukštas... guma ant klubų, ties keliais, ties kulkšnimis...

kojos praskėstos, suglaustos, ant vienos kojos...

o tada ir vėl iš pradžių,

tik kitą figūrą,

ir šitaip be galo...

 

Spirale

sukasi laikas.

Ligi šiol šokinėjam,

tempiame gumą.

 

Tebenešiojam savy

neišaugtą,

neišaugintą,

neišaugusį

vaiką

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 m. Nr. 3 (kovas)