Tomas Arūnas Rudokas











              Veidrodiniai kariai


       Pasirodė kare –

       Veidrodiniai šarvai,

       Širmo žirgo nėra!


       Pabandyk tu nušaut

       Veidrodinius karius –

       Kai kulka skirta tau

       Tik sudaužo stiklus…


                     2011. I. 12



              Beždžionių vadas


       Beždžionių vadas sėdi kaip De Sadas,

       Plika galva atokaitoje blizga…

       O kam beždžionėms toks nuplikęs vadas –

       Kaip krokodilui suvilioti blizgė?!

       Tačiau beždžionėms vadas toks patinka –

       Jos dulkinas ir sotų maistą ėda…

       Nereikia dirbti tiems, kas dirbti tingi!

       Bet ėmė ir atėjo „Al Kaeda“.

       Beždžionių vadas buvo nuskalpuotas.

       Beždžionės pačios vado smegenis suėdė

       Ir jau ne „Al Kaeda“, bet Pol Potas,

       Atšventęs puotą, kaulų krėsle sėdi!

                     2010. X. 17



              Daina apie keleivį


       Tu klausai, kaip dainuoja

       elektros laidai tuštumoj…

       Ši daina apie tai, kaip

       iš pragaro grįši namo.

       O sugrįši namo per ledus ir kraujus,

       ir vargus.

       Bet iš pragaro taip ir sugrįžta

       į žemę – žmogus.

                     2010. XII. 18



              Like a dog


                     Skiriu kalėms

       Tu vienišas kaip šuo benamis,

       Todėl pasaulis dvokia „š“.

       Ir negali sugrįžt pas mamą,

       Belieka tik – „la femme cherchez“…

       Bet kas iš to – mylėjai širšę,

       Kuri pavirto gyvate…

       Širsti, nes negali pamiršti

       Širdies nuodų. Atia!

       Tu vienišas, bet ne benamis!

       Tau – viskas, muzika & smile…

       Nekaltas, kas prikaltas. Bet gyvena

       Kažkas „like beech in doggy style“!

                     2010. X. 20



              For sex-teen


       Po nuotykių lemties

       Aš nebijau mirties,

       Nes aš myliu tave!

       Padovanosiu tau gėles,

       Kai eisi tu gatve

       viena…

       Ir gal tada pamilsi tu

       piratą dykumos

       laive,

       piranija jauna…

                     2011. I. 12



              Deep purple world


                     Skiriu V.

       Violetinis klozetas,

       Violetinis poetas

       Daro sysį kaip kadetas…

       Kuo čia ponas Dievas dėtas

       Arba Salvador Dalķ?!

       Violetinę putytę

       Pusto Violka Violytė –

       Ką su ja dabar daryti?!

       Vėjas moka taip pustyti –

       Kaip pustyt tu negali!..

                     2010. XI. 18



              Mano velniukas


       Sėdi velnias ramutėlis,

       Susigūžęs širdyje…

       Gal išgėrė ramunėlių

       Arbatėlės vakare?!

       Bet nemiega dar, deja.

       Toks ramutis, toks drovutis,

       Sako man: atsiprašau!

       Ar galėčiau dar pabūti

       Jaukiame širdies kamputy –

       Taip gražiai čia gyvenau!

       Blizga raganos akytės,

       O ragiukai širdį – durst!

       Nei tėvelio, nei mamytės –

       Tai išmesti man jį kur?!

       Gal tik TU gali išburt!

                     2010. XI. 24



              Nusižudyt alyvų žieduose


                     Tai, kurios nėra

       Tu tik pabandyk numirti jaunas!

       Tu tik pabandyk numirti jauna!

       Aš mėnulio pjautuvu tau žiaunas

       Perpjausiu, kad būtum dar gyva.

       Nesvajok nušokt nuo pilko tilto

       Arba – sau – saulėlydy – peiliu…

       Pragare sutiksi juodą vilką –

       Tik nepamatysite alyvų mėlynų žiedų…

                     2011. I. 15



              Šią naktį lėktuvai neskris


       Šią naktį lėktuvai neskris,

       Nes Kristus uždarė dangų,

       Uždarė vartus ir duris,

       Nors šaudyk į dangų patrankom!

       O tu šokinėk per balas –

       Toks mažas pilkutis paukštukas!

       Tik kas tau sušildys basas,

       Basas kojeles tau, mažiukui?!

       Šią naktį lėktuvai nukris,

       Nes Kristus uždarė dangų!

       Uždarė vartus ir duris,

       Todėl niekas rojaus neranda.

       O tu šokinėk per balas,

       Toks mažas pilkutis paukštukas.

       Gal basos kojelės atras

       Tą kelią į rojų mažutį…



              Aladinas


       Kada iš butelio išleidau džiną,

       Aš paprašiau tik juodo vyno.

       O jis pasakė man: – Ir tik?!

       Jam atsakiau: – Ir viskis tiks!

       Taip apgavau aš savo džiną,

       Nes gėriau viskį, gėriau vyną –

       Juk aš, gudrusis Aladinas,

       Išgėriau viską kaip už du,

       Ir viskas tapo man kū-kū!

       Nuliūdęs man pasakė džinas:

       – Gyvenimas – kaip juodas vynas.

       Paklausiau: – Kas yra mirtis?!

       Bet nieko neatsakė jis…



              Toks žaidimas


       Poezija – tai toks žaidimas,

       Ne žodžiais, bet gyvenimu visu.

       Kas išlošė, kas pralošė? Kas žino!

       Neteisk tiesos! Čia nėr teisių.

       Poezija – žaidimas pavojingas

       Kaip rus. ruletė su pistoletu*.

       Žiūri į veidrodį ir tau juokinga,

       Kai rodai į save pirštu – pats tu…

                     * Arba revolveriu (aut. past.).



       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2011 Nr. 5 (gegužė)