Marius Burokas (Mariaus Abramavičiaus foto)
***
It's hard to eat shit, without having visions
A. Ginsberg
Ar kada esu
Pardavęs jums neviltį
Rudakailę
Aštrialiežuviams
Vingrybių mėgėjams?
Ar kada
Esu
Bandęs
Užkast jus
Ruda žeme
Kol jūs rėkiat
Kol akys jūsų
Žvairos
Nuo teisumo?
Nekenčiu
Ištarti
Taip lengva
Taip paprasta
Pienės
Pūkų
Lengviau atsikrato
Driežai
Odos
Aš
Eilučių
Ir žodžių
Šiošiolika
Remiui
Prisiminiau
Klausydamas
Iggy Popo „Sixteen“
Tik šiandien
Vis galvoju
Kaip leisčiau tau
Paglostyt
Savo vaiką
Tas
Tai neišsigąstų
Kabintų ranka
Tavo pirštą
Ir eitumėt
Velnias,
Su kuo čia
Susitarus
Kad mūsų
Nemažėtų
Žydų kapinės. Zarasai
raugerškiai dega
tarp antkapių žiauberių
sniegu spjaudosi
***
Vijokli bijokli
Uogom raudonom
Jau viskas
Žvarbu
Ir ruduo
Ir tos spalvos
Tykom
Šliaužia
Iš griovių
Kad viską
Nudažytų
Kaip joms šauna
Į galvą
Vijokli bijokli
Neturim laiko
Žaist
Turim laiko
Nuvyst
Tarp rudens
Amoniako
Cisternų
Vijokli bijokli
Juk tas pats
Ką giedi
Nagais
Šakos įsikirtęs
Tarp rudens
Amoniako
Cisternų
Vijokli bijokli
Ištrauk man
Geluonį
Paguldyk
Į griovelį išilgą
Išsaugok
Punktyras buvimų
Nejau
Prisiminti galėsiu
Tik karštą
Gamtos tuštumą
Besikartojančius tamsos
Priepuolius
Išnirdavau iš jų
Į dumblą
Jame vaikščiojau
Gėriau
Rašiau – –
– – Nėr už ko
Užsikabint
Miesto sienos
Nebelaužo nagų
Nenusibrozdinu į akmenį
Nebenusimušu piršto
Puikiai išmokau
Nebūti – –
– – Radau apgraibom
Ir
Jungiklį
Ir
Užmaršties užtrauktuką
Ir
Sutemų antklodę
Ir
Visas išdegusias plynaukštes
Tai dabar
Ilgai
Niekur neužsibūnu
Niekad nespėju
Papasakot
Kaip liūdnai
Mes visi baigsim
Kaip linksmai
Po to švęsim
Grįžau po savaitės
baldai spaudžiasi pasieniais
lyg įtartų mane
turint kirvį
Neįvykęs placdarmas
aš tiesiog laukiu
kol viskas
įklimps gintare
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 12 (gruodis)