aidas marcenasir vyliausi, kad kas įkvėps ir šitą
...nutrūksta čia, tamsa; dabar tęsiu:
kažkokios skaidrios švytinčios esybės
poete didis, sveiks! ir kas ten žino,
kiek ištarta, o kiek tiktai taries...
kažkokios pelkės, žemumos, ištvinus
šiek tiek šviesiau; jau panašu, kad čia
šokt ratais su sokratais ir su krišnom –
juodais varnėnais, švilpiančiais tarp vyšnių
...lėtai lėtai, iš laimės nesuklysti
o ten toliau, kur eglių juosta: – vau
ir jau greta, kur sutemos: – au au
...raudonakailis Tūras iš vaikystės
Trakli, Georgai, mano jaunystės poete, nebemyliu tavęs
mūsų peizažai išseko, spalvos nebeskamba taip, kaip kadaise skambėjo, aukso dulkės pavirto į žodį
nutrauktos galūnės, išversti šaknų viduriai, praeitin tariniai užminuoti
tam, kuris gyvas išliko ir sulaukė brandos – nebenuodingas išgrynintas tavo eilių kokainas
bejėgė medicina, jokios seserys nebepagelbės – tuščia ir tuščia kur būta, negailestinga
tavo gležna beprotystė nebeįveikia mano surambėjusios sielos tvirtovės
vis dėlto sūnui rekomenduoju tave kaip patį gražiausią poetą
o ir pats gyvensiu toliau, gražiai prisimindamas mudu – kaip ir tas moteris, seseris, su kuriomis susilaukiau vaikų
jums, tik mano raidėse galintiems būti
sūnumis, mamomis, dukromis ar tėčiais
tikresniais, negu pavardės arba skaičiai
gal tam, kad jus trumputį mirksnį mylėčiau
labiau nei mirtingą save, prašalaičiai
kurie vis reikalaujate taisyklingo
ritmu, kurio paiso genio kalenimas
širdies veik nebesuspėjančios – tvinksintis,
greitėjantis mano likęs gyvenimas
ligi to taško, kur ir man teks užmigti,
sklidinas linksmo ir beprasmiško triūso,
lyg ką rėžčiau akmenyje arba kaule
prisiminimui vaikams, kuriems palikti
neturėsiu nieko daugiau, tik iš jūsų
poete, vertas išmanančių pagarbos,
kalbos, kaip Braque'as irgi Picasso
pasavo prieš daiktus, kurie savyje
štai ir ta išganingoji kepyklėlė seniai
eilėraštyje, tačiau vis dar užuodžiu
kvapus ir, nors senokai nebegeriu,
paryčiais skaitydamas tavąjį tekstą
pagirias pajutau ir staiga susirodė
kad auštant labai panorėjęs pro grotas
vėl gaučiau šiltą nenusakomo skonio